Padėk savo širdžiai

Koks svarbiausias organas mūsų kūne? Iš 100 paklaustųjų turbūt 95 atsakytų, kad tai širdis. Ir jie būtų teisūs, nes, išgirdus diagnozę „širdies nepakankamumas“, daugelį apima nerimas ar net neviltis. Nebijokite, neslėpkite ir nesistenkite užgniaužti savo jausmų – gerai pamąstykite ir stenkitės iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, ieškokite tinkamiausių vaist
 

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentės patyrusios kardiologės dr. Aušros Kavoliūnienės, sergančiųjų širdies funkcijos sutrikimais pastaraisiais metais daugėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvos sveikatos informacinio centro duomenimis, širdies nepakankamumas Lietuvoje diagnozuotas daugiau kaip 80 tūkstančių gyventojų. „Kita ir neabejotinai didesnė pacientų dalis nejaučia jokių širdies sutrikimo simptomų ir nesigydo. Tačiau tai tarsi tiksinti bomba – savo širdies sveikata turime rūpintis kiekvienas ir visada, net jei nejaučiame negalavimų“, – primena docentė.

Apie širdies nepakankamumo ir aritmijos gydymo aktualijas doc. dr. A.Kavoliūnienė skaitė pranešimą spalį vykusioje konferencijoje „Aritmija Lietuva 2010“, kur geriausi Lietuvos, Vokietijos, Čekijos, JAV kardiologai tarėsi, kaip padėti širdies ligų kamuojamiems pacientams.
Ką kiekvienas žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata, turėtų žinoti apie širdies nepakankamumą? – klausiame doc. dr. A.Kavoliūnienės.
Širdies nepakankamumas – tai dažniausiai sergant širdies ligomis besivystantis ir lėtai progresuojantis procesas, kurio metu pakinta anatominė ir funkcinė širdies būklė. Dėl to sutrinka širdies skilvelių gebėjimas prisipildyti krauju ar išstumti kraują iš širdies, siekiant tinkamai aprūpinti juo gyvybiškai svarbius organus. Tai dažniausiai atsitinka persirgus miokardo infarktu, rečiau – nestabilia krūtinės angina ar ilgai sergant tokiomis širdies ligomis, kaip išeminė širdies liga, hipertenzinė širdies liga, esant kai kuriems širdies ritmo sutrikimams, pavyzdžiui, lėtiniam prieširdžių virpėjimui. Gana daug žmonių nepastebi šio proceso, nežinodami jo simptomų arba tiesiog naujai atsiradusius simptomus siedami su senėjimu. Juo labiau kad dažniausiai šie simptomai neatsiranda staiga, per vieną naktį, o vystosi palengva ir ilgainiui sunkėja.
Ar dažnai sergama širdies nepakankamumu?
Tai gana dažnas, bet, kaip minėjau, blogai atpažįstamas ir diagnozuojamas procesas. Lietuvoje jis galėtų paliesti apie 80–100 000 žmonių. Tai greičiausiai kiekybiškai didėjantis širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas, kurį galima aiškinti ilgėjančiu gyventojų amžiumi ir tuo, kad sėkmingiau gydomi pacientai, sergantys ūminėmis širdies ligomis. Kasmet naujai diagnozuotų pacientų padaugėja 4,5–7,5 tūkstančiais.
Tačiau svarbiausia, kad sergančiųjų prognozė yra prasta. Statistikos duomenimis, tik apie 50 proc. pacientų išgyvena 5 metus nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios, o 10 metų ribą pasiekia tik 25 proc. sergančiųjų. Tokia bloga prognozė aiškinama nepakankamu gyventojų ir jų vyriausybių supratimu, kokia svarbi yra ši asmens sveikatos priežiūros sistemos sritis.

Kokios dažniausios širdies nepakankamumo priežastys?
Nors širdies nepakankamumu gali susirgti bet kurio amžiaus asmenys, vis dėlto juo dažniausiai serga vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai. Riziką sirgti širdies nepakankamumu didina šios ligos: padidėjusio kraujospūdžio liga (hipertenzija), vainikinių kraujagyslių liga ir persirgtas miokardo infarktas, širdies vožtuvų ligos, širdies raumens ligos (uždegiminės, infekcinės, paveldėtos, toksinės, pvz., dėl nuolatinio alkoholio vartojimo ar kt.), cukrinis diabetas, tirotoksikozė (struma).
Be to, yra daugybė veiksnių, kurie sunkina širdies nepakankamumo eigą. Juos išaiškinti turėtų gydytojas, į kurį būtina kreiptis pajutus pirmuosius širdies nepakankamumo simptomus.



Kokie yra širdies nepakankamumo simptomai?
Dusulys. Iš pradžių oro trūksta tik fizinio krūvio metu, vėliau – ir gulint. Ypač grėsmingi yra dusulio priepuoliai. Mes, medikai, tai vadiname širdies astma.
Nuovargis ir silpnumas. Tai liudija apie pablogėjusį raumenų ir smegenų aprūpinimą deguonimi.
Kosulys. Jis vargina kartu su dusuliu, dažnai yra sausas, atsiranda ar intensyvėja fizinio krūvio metu.
Dažnas širdies plakimas, ypač sustiprėjantis fizinio krūvio metu.
Kojų patinimas. Ypač ryškus vakare. Tai požymis, kad organizme jau seniai kaupiasi skysčiai.
Vėliau gali atsirasti kitų organų – odos, kepenų, žarnyno, inkstų, smegenų veiklos sutrikimai.

Kaip diagnozuojamas ir gydomas širdies nepakankamumas ?
Gydytojai turi daug priemonių ir metodų širdies nepakankamumui diagnozuoti. Greičiausias ir informatyviausias yra ultragarsinis (echokardioskopinis) širdies tyrimas. Jo metu įvertinama daug širdies struktūros ir jos veiklos rodmenų, tačiau bene svarbiausias yra kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos (IF) dydis, kuris parodo, ar gerai širdis atlieka savo pagrindinę („pompos“) funkciją. Sveikų žmonių IF yra ne mažiau kaip 55 proc., sergančiųjų širdies nepakankamumu – mažėja. Anksti ir laiku nustatytas širdies nepakankamumas yra puiki prielaida veiksmingai gydyti ligą.
Kasmet vaistų nuo širdies ligų rinką papildo nauji vaistai, o naujų ir senesnių vaistų derinys gydytojui leidžia pacientą gydyti dar veiksmingiau. Gydytojai dabar rekomenduoja 3-4, o kartais ir daugiau vaistų derinį, pataria pacientui derinti cheminius ir žolinius preparatus – visa tai pagerina širdies kaip „pompos ir siurblio“ veiklą, sumažina skysčių perteklių organizme, pašalina pabrinkimus, net dusulį. Kiti vaistai daugiau yra skirti ligos progresavimui lėtinti, blokuojant kai kuriuos sužadintus hormonus, kurie yra svarbūs tolesniam ligos vystymuisi.
Gydymo sėkmingumas 50 proc. ar net 60 proc. priklauso nuo paties ligonio. Dažnai ligonis, dar nepatyręs širdies nepakankamumo simptomų, neretai sako, kad jaučiasi gerai, galvoja, kad nereikia vartoti vaistų visą gyvenimą, pakaks mėnesį. Tai – didžiulė klaida.

O kaip išvengti širdies nepakankamumo?
Širdies nepakankamumas – bet kurios širdies ligos pasekmė. Žinoma, jo profilaktika reikia rūpintis dar nesusirgus, esant didelei širdies ligos išsivystymo rizikai. Šiame etape labai svarbu koreguoti rizikos veiksnius.
Širdies liga susirgęs ir gydomas ligonis gali nieko nejusti ir klaidingai manyti, kad yra sveikas. Tai būklė, kai širdies raumuo jau pažeistas, o funkcija dar tik pradeda trikti, o širdies nepakankamumo simptomai dar nepasireiškia. Todėl ligoniams labai svarbu keisti gyvenimo būdą, kad liga neprogresuotų ir nesutriktų širdies raumens funkcija.  
Svarbiausia – keisti mitybos įpročius ir subalansuoti skysčių kiekį.
Būtina atsisakyti valgomosios druskos ir produktų, turinčių natrio (nerekomenduojami konservuoti produktai, fermentinis sūris, dešra, „kumpeliai“).
Kuo idealesnis ligonio kūno svoris, tuo lengviau nugalėti ligą. Ligonis turėtų svertis kas rytą ar bent du kartus per savaitę ir įvertinti kūno masės pokyčius 100 g tikslumu. Jeigu svoris padidėjo 1,5–2 kilogramais, tai požymis, kad susikaupė skysčių. Patinimai atsiranda ne iš karto, o tik tuomet, kai organizme susikaupia skysčių perteklius daugiau kaip 5 litrais. Pradėjus gydyti, siekiama sumažinti kūno masę, pašalinant skysčių perteklių. Tada ligonis turėtų ribotai vartoti skysčių (per dieną išgerti 1–1,5 litro) ir griežtai riboti  suvartojamos druskos kiekį.
Svarbiausia yra nebūti abejingam – stebėti savo širdies sveikatą, o jei nustatyta liga, reikia domėtis ja, pasitikėti gydytoju, laikytis jo rekomenduoto gydymo.
Patikimos informacijos apie širdies nepakankamumą galima rasti Lietuvos kardiologų draugijos internetiniame puslapyje www.lcs.lt  (skirsnyje „pacientui“) ir www.heartfailurematters.org (280 p. rusų kalba).

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai