Gelbstint gyvybę svarbiausia laikas: kaip atpažinti insultą

Insultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių Lietuvoje ir pasaulyje. Svarbu ne tik žinoti, kaip atpažinti insulto požymius ir tinkamai reaguoti, ištikus šiai ligai, bet ir užtikrinti modernų reabilitacinį gydymą, kuris gali pastatyti žmogų ant kojų. „Apskritai yra svarbiausia išvengti insulto, t. y. pasirūpinti insulto profilaktika – laiku ir tinkamai koreguoti insulto rizikos veiksnius“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų gydytoja neurologė prof. Diana Obelienienė.

Kai susidaręs kraujo krešulys užkemša į smegenis einančią arteriją, ląstelėms ima trūkti deguonies bei maistinių medžiagų, dėl to jos negali pagaminti pakankamai energijos ir palaipsniui liaujasi funkcionavusios. Jei galvos smegenų arterija būna užblokuota ilgiau nei kelias minutes, smegenų ląstelės pradeda žūti, t. y. toje vietoje įvyksta smegenų infarktas, dar  vadinamas išeminiu insultu. 2013 metais jis ištiko apie 6.9 milijonus žmonių visame pasaulyje. Dar 3.4 milijonai žmonių insultą patyrė, trūkus kraujagyslei ir dėl to išsiliejus kraujui į smegenis. Tai vadinama intracerebrine hemoragija arba hemoraginiu insultu. Abi insulto formos pareikalavo apie 6.4 milijonų gyvybių. Todėl insultas yra antra pagal dažnumą mirties priežastis.

Pasak prof. D. Obelienienės, dažniausias yra išeminis insultas. Jis patiriamas, kai susidaręs trombas užkemša kraujagyslę arba kraujagyslė užkemšama atkeliavusio embolo. Embolinio insulto rizika ypač padidėja esant prieširdžių virpėjimui. Hemoraginis insultas kur kas retesnis ir dažniau jo padariniai yra sunkesni. Jo metu įvyksta kraujavimas į galvos smegenis, kuris dažniausiai ištinka dėl nekontroliuojamos arterinės hipertenzijos, alkoholio ar įvairių kraujagyslių ligų pažeistų kraujagyslių sienelių plyšimo.

Rizikos veiksniai ir profilaktika

Anot gydytojos, reikėtų atkreipti dėmesį į insulto rizikos veiksnius. Vienas pagrindinių – lytis. Vyrus insultas ištinka dažniau nei moteris. Taip pat labai svarbus paciento amžius. Nuo 60 metų insulto rizika kas dešimtmetį padidėja po 5 kartus. Šią ligą taip pat gali sukelti jau minėta nekontroliuojama arterinė hipertenzija, taip pat rūkymas, cukrinis diabetas ir padidėjęs cholesterolio kiekis. Dėl šių veiksnių greičiau susidėvi galvos smegenų kraujagyslių sienelės, vystosi aterosklerotiniai procesai ir dėl to gali greičiau susidaryti trombas. Tad, siekiant išvengti insulto, labai svarbu koreguoti rizikos veiksnius – stabdyti ar atitolinti aterosklerozės vystymąsi, koreguoti arterinį kraujo spaudimą iki normalaus, pasirūpinti cholesterolio kontrole. Norint tai užtikrinti reikia laikytis sveikos gyvensenos: tinkamai maitintis, pakankamai judėti, nerūkyti, vengti viršsvorio. Be to, išeminio insulto riziką padidina įvairios širdies ligos, ypač prieširdžių virpėjimas, galintis sukelti embolinį insultą.

„Reikia rūpintis savimi. Jeigu garbaus amžiaus žmogui staiga ištinka ir kartojasi trumpi galvos svaigimo, orientacijos ar atminties sutrikimo priepuoliai, galūnių nusilpimas ar nutirpimas ar pradeda nuolat svaigti galva, jam rekomenduotina išsitirti galvos smegenų kraujagysles, su tikslu išsiaiškinti, ar jos nėra pavojingai susiaurėjusios – toks susiaurėjimas gali būti būdingas stenozei. Mat šiais laikais į galvos smegenų kraujagysles, kaip ir į širdies kraujagysles, gali būti dedami stentai, padedantys atstatyti šiuos susiaurėjimus“, – pasakojo neurologė.

Veikite GREITAI

„Labai svarbu žinoti pirmuosius insulto požymius ir, juos atpažinus, iš karto kviesti greitąją pagalbą. Atsižvelgiant į specializuotą insulto gydymą, galima teigti, kad laikas yra pagrindinis ir svarbiausias veiksnys, padedantis išvengti blogesnių pasekmių. Kuo greičiau pradedama gydyti, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas pasveiks“, – aiškino prof. D. Obelienienė.

Pirmiausia, pasak gydytojos, reikia atkreipti dėmesį, jei viena kūno pusė yra nusilpusi, nutirpusi ar net visiškai paralyžiuota. Kiti svarbūs simptomai: kalbos bei regos sutrikimai, labai stiprus galvos svaigimas ar orientacijos sutrikimas.

Pasaulyje, siekiant padėti žmonėms geriau įsiminti pirmuosius ir svarbiausius insulto požymius, vartojamas akronimas FAST (GREITAI):

Face (Veidas): Nusilpus veido raumenims, viena veido pusė paralyžiuojama.
Ar žmogus jaučia, kad viena veido pusė yra apmirusi? Ar gali nusišypsoti?

Arms (Rankos): Rankos nusilpsta ir nutirpsta.
Ar asmuo gali pakelti abi rankas ir laikyti jas iškeltas?

Speech (Kalba): Sunegalavusysis gali pradėti neaiškiai kalbėti arba visiškai liautis kalbėjęs.
Ar žmogus gali aiškiai kalbėti? Ar jo kalba neaiški?

Time (Laikas): Skambinti.
Jei nustatėte bet kurį iš šių požymių, kvieskite greitąją pagalbą.

Net jei simptomai po kurio laiko išnyktų, vis tiek labai svarbu kreiptis į gydytoją. Pradingę simptomai gali reikšti, kad jūs patyrėte praeinantį galvos smegenų išeminį priepuolį (PSIP), t. y. priešinsultinę būseną, kuri dažnai signalizuoja, kad po kurio laiko jus gali ištikti tikrasis insultas. Negydant daugiau kaip vieną iš 12 žmonių, patyrusių PSIP, per savaitę ištinka tikrasis insultas. Taigi neignoruokite perspėjimo.

Krešulio suardymo terapija

Vos tik pastebėjus anksčiau minėtus simptomus, būtina nedelsiant skambinti greitajai pagalbai ir iš karto įspėti medicinos darbuotojus, kad ligoniui įtariamas insultas. Taip pat labai svarbu įsidėmėti laiką, kada žmogus pajuto pirmuosius simptomus.

Jei, atvykus į gydymo įstaigą ir diagnozavus insultą, paskiriamas teisingas gydymas, tai gali padėti išvengti ilgalaikės negalios. Ligoninėse ir vietiniuose insulto centruose žmonės, kuriems diagnozuotas išeminis insultas, gali būti gydomi trobolize, t. y. krešulį ardančiais vaistais.

„Labai svarbu žinoti, kada asmuo pajuto pirmuosius insulto simptomus. Jei nėra aiškus laikas ar liga pastebėta tik po nakties, mes negalime taikyti specialaus gydymo – trombolizės. Jeigu žmogus negali kalbėti, o artimieji nežino, kada jis pajuto pirmuosius simptomus, toks gydymas taip pat negalimas“, – teigė gydytoja neurologė.

Krešulį ardantys vaistai įšvirkščiami tiesiai į kraują – jie greitai ištirpdo kraujo krešulius ir atstato smegenų kraujotaką. Atlikus vieną tyrimą, nustatyta, kad iki pusės visų išeminio insulto ištiktų žmonių, kurie buvo gydyti krešulius ardančiais vaistais, galėjo gyventi savo įprastą kasdienį gyvenimą, praėjus vos trims mėnesiams nuo susirgimo. Jie nesusidūrė su pastebimomis problemomis.,

„Vienintelis specializuotas insulto gydymo būdas šiandien yra trombolizė. Naudojamas trombolitikas – paprastai alteplazė, kuri labai veiksmingai tirpdo trombus. Tačiau vadinamąjį trombozinį langą sudaro 4,5 valandos nuo pirmųjų ligos simptomų. Vėliau jos atlikti nebegalime. Be to, kuo anksčiau atliekama trombolizė, tuo geresni rezultatai. Reikia pabrėžti, kad šį gydymo būdą galima taikyti, jeigu nėra kontraindikacijų. Tokiu būdu gydyti negalima, jei, pavyzdžiui, sergama onkologine liga ar per pastaruosius tris mėnesius daryta operacija“, – dėstė prof. D. Obelienienė.

Aspirinas – tik paskyrus gydytojui

Pasak gydytojos, jeigu trombolizės langas jau užsidaręs, dar lieka galimybė taikyti trombektomiją. Tai intervencinis metodas, kai, atliekant angiografiją, trombas pašalinamas iš kraujagyslės. Šią procedūrą galima taikyti, praėjus ne daugiau kaip 6 valandoms nuo to laiko, kai pasirodė pirmieji simptomai. Kartais ligoniui gali būti atliekamos abi procedūros.

Jeigu pacientui nebegalima atlikti trombolizės ar trombektomijos, tada taikomas bazinis insulto gydymas. Dažniausiai skiriamas aspirinas, kuris mažina trombocitų sukibimą, ir lašinamas fiziologinis tirpalas, atskiedžiantis kraują.

Tačiau gydytoja įspėja – griežtai draudžiama vartoti aspiriną namuose, pastebėjus simptomus ir nesulaukus greitosios. Tokia praktika buvo taikoma tol, kol atsirado moderniausias gydymo metodas – trombolizė. Jei ligoniui bus sugirdyta aspirino, gali nutikti taip, kad būtent dėl šio vaisto ir nebus galima atlikti trombolizės.

Svarbi kiekviena minutė

Kasmet visame pasaulyje užfiksuojama beveik 17 milijonų insulto atvejų – po vieną insultą kas dvi sekundes. Žinant simptomus, galima išgelbėti kai kurių žmonių gyvybes ir pagerinti kur kas didesnio žmonių rato gyvenimo kokybę. Ištikus insultui, svarbi kiekviena minutė. Taigi atminkite: būtina veikti GREITAI (FAST).

„Jeigu suspėjama laiku suteikti pagalbą, gali būti, kad žmogus visiškai atsigaus. Vis dėlto insultas – labai sudėtinga būklė, tad apie 50 proc. šios ligos ištiktų asmenų lieka su negalia. Žmonės to labai bijo. Bet reikia nepamiršti, kad neabejotina, jog reabilitacinis gydymas yra labai veiksmingas. Taip gydyti gali būti pradedama jau kitą dieną, jei leidžia ligonio būklė,  ir ligonis greičiau ima sveikti“, – pasakojo prof. D. Obelienienė.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai