Ekstremalios pramogos ir arterinė hipertenzija: ar suderinama?

Ar daug pastangų reikia, kad būtų galima užkirsti kelią arterinės hipertenzijos progresavimui ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę? Ar sergantysis gali gyventi visavertį gyvenimą? Šio straipsnio tema: ekstremalios pramogos ir arterinė hipertenzija – ar tai suderinami dalykai? Kuo skiriasi rekomenduojamas fizinis aktyvumas ir ekstremalus sportas?
 

Dar kartą apie arterinę hipertenziją ir jos priežastis


Dažnai ir plačiai rašoma apie arterinę hipertenziją, jos gydymo būdus ir atsiradimo priežastis, nes šia liga sergančiųjų pasaulyje smarkiai daugėja. Reikia paminėti, kad mirčių, nulemtų arterinės hipertenzijos, skaičius taip pat sparčiai auga. Arterinė hipertenzija yra arterinio kraujospūdžio padidėjimas, kai sistolinis kraujospūdis būna lygus ar didesnis už 140, o diastolinis didesnis nei 90 mm gyvsidabrio stulpelio. Nekreipiant dėmesio į ligą, gydytojų rekomendacijas, arterinė hipertenzija gali progresuoti: kraujospūdis metams bėgant tik didėti. Pasekmės liūdnos – gali ištikti miokardo infarktas arba smegenų insultas, t.y. žmogų gali ištikti mirtis.
Arterinę hipertenziją galinčių sukelti priežasčių daug. Ši liga gali būti paveldima. Taip pat ligai pasireikšti daug įtakos turi tokios priežastys, kaip nuolatinis stresas, pasikartojančios neigiamos emocijos, paveldimumas, nutukimas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai. Tyrimais patvirtinta, kad hipertenziją gali sukelti ir inkstų ligos, endokrininės ligos, širdies ir kraujagyslių pakitimai, galvos smegenų kraujagyslių ligos, smegenų navikai, infekcinės ligos. Arterinė hipertenzija gali atsirasti ir nuo kai kurių vaistų.
 

Kas yra ekstremalios pramogos?


Pasaulyje galima sutikti mirtinų atvejų, kuriuos sukelia ekstremalios pramogos sirgusiems širdies ligomis. Rizikingiems sporto ar laisvalaikio užsiėmimams priskiriami parašiutizmas, alpinizmas; speleologija, plaukimas plaustais, giluminis nardymas su specialia nardymo įranga; skraidymas parasparniais, skraidyklėmis, oro balionais ar nelicencijuotomis oro transporto priemonėmis, važiavimas plaukiančiomis, važiuojančiomis, ledu slystančiomis konstrukcijomis, traukiamomis galingų valdomų aitvarų ar burių, vandens motociklais, važiavimas motorinėmis transporto priemonėmis varžyboms, lenktynėms ar ekstremalaus vairavimo treniruotėms specialiai įrengtomis arba pritaikytomis trasomis, bekelėmis ar dalyvavimas varžybose, lenktynėse ar ekstremalaus vairavimo treniruotėse; šuoliai su guma.
Draudimo kompanijos draudimo sutartyse vienareikšmiškai pabrėžia, kad draudimo išmokos nebus išmokėtos įvykus nelaimingam atsitikimui ekstremalių pramogų metu dėl kritinių ligų (arterinės hipertenzijos, cukrinio diabeto, širdies nepakankamumo). Vadinasi, ekstremalios pramogos turėtų būti vengtinos tiems, kurie serga arterine hipertenzija.
Medikai apie paciento, sergančio arterine hipertenzija, pasirinkimą užsiimti ekstremaliomis pramogomis taip pat turi savo nuomonę: medikai gali perspėti, rekomenduoti, tačiau pats pacientas turi vertinti savo sveikatą ir galvoti apie pasekmes, kurios gali būti itin skaudžios. Pacientai į gydytojų rekomendacijas, kurios informuoja, kad sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ekstremalių pramogų geriau vengti arba jų nepasirinkti, dažnai visai nekreipia dėmesio arba mano, kad jiems nieko blogo negali nutikti. Žinoma, vienareikšmiškai teigti, kad ekstremalios pramogos iškart gali sukelti skaudžias pasekmes, – negalima. Pacientai, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, gali laisvalaikį leisti aktyviai ir jį paįvairinti tam tikrais ekstremaliais atspalviais, įsiklausydami į savo organizmą. Nereikia užmiršti, jog arterinė hipertenzija – tyli „žudikė“, nes dažnai nejaučiama jokių simptomų, išskyrus padidėjusį kraujospūdį.
 

Kokie medikų patarimai sergantiesiems arterine hipertenzija?


Medikų patarimai yra daug kartų visiems girdėti – kuo daugiau dėmesio skirti aktyviam poilsiui: bent valandą per dieną skirti pasivaikščiojimams gryname ore, dviračiui, darbui kieme, sode ar kitai aktyviai veiklai, kuriai reikia fizinių jėgų. Fiziškai aktyviems žmonėms yra mažesnė didelio kraujospūdžio rizika negu fiziškai neaktyviems. Nustatyta, kad sportuojantys žmonės mažiausiai du kartus rečiau serga širdies ligomis už tuos, kurie vengia fizinio krūvio. Netgi lengva, bet kasdien daroma mankšta gali sumažinti riziką. Tačiau reikia neužmiršti, kad šiuos užsiėmimus reikia daryti palengva ir neskubant, kad kraujospūdis staiga nepakiltų. Reikia tiesiog klausytis savo kūno. Specialistai taip pat pastebi, kad kraujospūdžio problemos yra ypač būdingos energingiems, veikliems ir emocionaliems žmonėms. Ne veltui hipertenzija yra vadinama „skubančiųjų” liga. Jei fizinis krūvis per didelis, ima kamuoti dusulys, stipriai plakti širdis, ryte keliantis iš lovos netikėtai susvaigsta galva, ima „mirgėti akyse”, reikėtų sunerimti ir sumažinti intensyvų gyvenimo tempą bei fizinį krūvį. Fizinis krūvis ir laisvalaikis turėtų teikti teigiamas emocijas, leisti pailsėti, atsipalaiduoti, patirti kuo mažiau streso.
 

Fizinis aktyvumas rekomenduojamas, o ekstremalus sportas?


Reikėtų atskirti ekstremalias pramogas nuo fizinio aktyvumo. Aktyvus laisvalaikis, ekstremalios pramogos, sportas yra didelis krūvis, todėl nereikia sutapatinti fizinio aktyvumo ir ekstremalių pramogų bei fizinio aktyvumo sąvokų. Visiems pacientams, kurių arterinis kraujo spaudimas padidėjęs, būtina gydytis ne tik vaistais, bet ir fiziniu aktyvumu. Judėjimas padeda gauti teigiamų emocijų, atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos. Tačiau visais atvejais judant būtina stebėti kraujospūdį: jei žmogus judės, kai jo kraujospūdis aukštas, t.y. nesureguliavęs iki normos, bus tikrai negerai. Arterine hipertenzija sergantis žmogus iš tiesų gali aktyviai leisti laisvalaikį, tačiau turi nepamiršti, kad didelė emocinė įtampa sveikatai žalinga. Prieš užsiimant ekstremaliu sportu būtina šeimos gydytojo ar gydytojo kardiologo konsultacija. Kraujospūdis turi būti pirmiausia sureguliuotas medikamentais.
Didelių sportinių rezultatų ekstremaliame sporte sergantieji arterine hipertenzija pasiekti negali. Gydytojai jokiu būdu nerekomenduoja aktyvaus laisvalaikio, susijusio su dideliu adrenalino kiekiu. Pabrėžiama, jog sergantiesiems arterine hipertenzija reikėtų vengti tokių sporto šakų, kaip sunkumų kilnojimas, kalnų slidinėjimas ir pan. Žinoma, jei žmogus nori paslidinėti, tai daryti gali, tačiau saikingai ir prieš tai būtinai sureguliavęs kraujo spaudimą. Svarbiausia, kad aktyvaus sporto šaka žmogus neužsiimtų nuolatos. Viskas, kas saikinga, įsiklausant į savo kūno kalbą bei gydytojų rekomendacijas, – galima.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai