Hipertenzija – neatskiriamas „mirtino kvarteto“ narys

Tikriausiai daugeliui su medicina nesusijusių žmonių pasakymas „metabolinis sindromas“ dar yra menkai suprantamas. Jo esmę paaiškinsime šiame straipsnyje, tačiau svarbiausia, kad metabolinį sindromą lydi gliukozės tolerancijos sutrikimas arba 2 tipo cukrinis diabetas, nutukimas, dislipidemija ir arterinė hipertenzija – „mirtino kvarteto“ nariai.
 

Kas yra metabolinis sindromas?


Metabolinis sindromas – tai sutrikimas, kurį lydi padidėjęs atsparumas insulinui, hiperinsulinemija (padidėjęs insulino kiekis kraujo plazmoje), sutrikusi tolerancija gliukozei. Todėl tunkama (pilvinio tipo nutukimas), pakyla arterinis kraujospūdis, susergama cukriniu diabetu, vystosi hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracija kraujo plazmoje yra 500 mcmol/l (8,5 mg/100 ml) arba didesnė). Tad metabolinis sindromas yra sudėtinga kelių iš dalies tarpusavyje susijusių, metabolinės kilmės rizikos veiksnių nulemta klinikinė būklė.
Sindromo varomosios jėgos yra nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka, bet tam, kad metabolinis sindromas akivaizdžiai pasireikštų, paprastai reikia dar vieno „rinkinuko“. Polinkį sirgti padidina: riebalinio audinio sutrikimai (jau minėtas pilvinio tipo nutukimas), paveldėjimas, senėjimas ir endokrininės ligos.
Dar praėjusio šimtmečio pradžioje mokslininkai atkreipė dėmesį į dažnai pasitaikančių problemų ryšį – dažnai ligoniai tuo pačiu metu sirgo hipertenzija, cukriniu diabetu, širdies išemija, nutukimu, lipidų ir purinų apykaitos sutrikimais. Vėliau nustatytas arterinės ryšys tarp hipertenzijos ir antsvorio. 1966 metais J.P. Camus, aprašydamas vieno ligonio hiperlipidemijos, 2 tipo cukrinio diabeto ir podagros ryšį įvedė naują terminą „metabolinis trisindromas“, kuris vėliau virto metaboliniu sindromu. Pasak doc. Virginijaus Šapokos, 1989 m. metabolinis sindromas pavadintas „mirtinu kvartetu“, t.y. prie hipertenzijos, diabeto ir trigliceridemijos pridėtas ketvirtasis požymis – nutukimas.
 

Ankstyvos mirties priežastis


Supratus metabolinio sindromo sukeliamus negalavimus, pasidaro aišku, kodėl jis greitai gali tapti ankstyvos mirties priežastimi.
Esant metaboliniam sindromui, mirties rizika padidėja 3,5 karto, nes padidėja sergamumas ūminėmis ir lėtinėmis ligomis. Įrodyta, kad metabolinis sindromas riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu padidina 9–30 kartų, o širdies kraujagyslių ligomis (arterine hipertenzija, krūtinės angina, miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu) – 2–4 kartus.
Esant metaboliniam sindromui, sutrinka medžiagų apykaita, riebalai kaupiasi kepenyse, ilgainiui jos suriebėja, vystosi uždegimas, kuriam progresuojant, gali išsivystyti kepenų fibrozė ir galiausiai cirozė, tulžies pūslėje gali formuotis cholesteroliniai, o inkstuose uratiniai akmenys.
Žmonės, kuriems pasireiškia metabolinis sindromas, dažniau linkę sirgti psoriaze ir psoriaziniu artritu, juos dažnai vargina knarkimas naktimis, nulemiantis trumpalaikius kvėpavimo sustojimo epizodus, vadinamus miego apnėja.
Padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijai kraujyje ir nutukimui, padidėja podagros atsiradimo rizika, kadangi inkstai nebesugeba pašalinti reikiamo šlapimo rūgšties kiekio iš organizmo.
Pastebėta, kad metabolinis sindromas neigiamai veika ir vaisingumą. Tokioms moterims dažniau nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas, vyrams dvigubai dažniau pasitaiko impotencija.
 

Kodėl jis atsiranda?


Kaip ir daugelį sveikatos sutrikimų, metabolinio sindromo atsiradimą skatina pernelyg spartus gyvenimo tempas, stresas bei naujausios technologijos, kurios taip palengvino mūsų kasdienį gyvenimą, kad nesugebame išnaudoti per dieną su maistu gautų kalorijų. Per 20–30 metų mūsų mitybos įpročiai nedaug tepakito, o fiziniai krūviai ir judrumas smarkiai sumažėjo. Ar atkreipėte dėmesį, kiek ir kokio maisto valgo stambesnis žmogus? Paprastai daugiau sveriantys valgo daugiau, o maistas jų lėkštėje – riebesnis. Netinkamai maitinantis, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, kalkėja kraujagyslių sienelės, formuojasi aterosklerozė, didėja kraujospūdis.
Vis dėlto manoma, kad svarbiausia metabolinio sindromo atsiradimo priežastis yra atsparumas insulinui. Tai – sutrikęs biologinis atsakas į natūralaus, organizme pagaminto ir vaisto forma pavartoto insulino veikimą kepenyse, skeleto raumenyse ir riebaliniame audinyje.
Metabolinis sindromas diagnozuojamas tada, kai yra mažiausiai 3 simptomai iš galimų 8-nių:
* arterinė hipertenzija;
* nutukimas;
* cukraus perteklius kraujyje;
* ankstyvoji aterosklerozė;
* išeminė širdies liga;
* dislipidemija (pakitęs lipidų santykis kraujyje);
* padidėjęs vyriškųjų lytinių hormonų kiekis moters organizme;
* podagra.
 

Pavojingas nuo vaikystės


Šiandien nutukimas – viena labiausiai paplitusių vaikų ligų, sukelianti daugybę kitų rimtų sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet nutukusių vaikų padaugėja 2 proc. Nutukimas dabar plinta 20 kartų greičiau nei prieš 40 metų. PSO prognozuoja, kad jau 2010 metais 1 iš 10 vaikų bus nutukęs. Lietuvoje taip pat daugėja antsvorio turinčių vaikų.
Kas antram nutukusiam vaikui nutukimas išlieka ir suaugus. Kai kurios su nutukimu susijusios ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos (ypač insultas arba infarktas), nutukusiam vaikui išsivysto jau suaugus. Tačiau jei žmogus nuo vaikystės nutukęs, metabolinio sindromo požymiai (arterinė hipertenzija, 2 tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas, padidėjęs cholesterolio kiekis) vystosi anksti.
 

Svarbu tinkamas gydymas


Šiuo metu pasaulyje arterine hipertenzija serga apie 1 mlrd. žmonių. Manoma, jog šis skaičius 2025 m. išaugs iki 1,5 mlrd.
Patyrę gydytojai teigia, kad aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos) gydymo ypatumai priklauso nuo to, kokios priežastys ją sukėlė. Jei padidėjęs kraujospūdis išsivysto dėl kitų lėtinių ligų, reikia gydyti ne tik hipertenziją, bet ir ją sukėlusį sutrikimą. Tad ligonių, kuriems pasireiškia metabolinis sindromas, hipertenzijos gydymas kiek skiriasi nuo įprastinio.
Svarbu, kad metabolinio sindromo gydymas gerintų audinių jautrumą insulinui, optimaliai kontroliuotų kraujospūdį (<130/80 mmHg), koreguotų glikemiją ir dislipidemiją bei normalizuotų kūno svorį, užkirstų kelią kasos β ląstelių nepakankamumo išsivystymui ir progresavimui, širdies ir kraujagyslių komplikacijų išsivystymui. Tai pabrėžia ir Kauno medicinos universiteto (KMU) Kardiologijos klinikos profesorė Rūta Babarskienė – pasak jos, nepakanka pasiekti normalų kraujo spaudimą, taip pat reikia koreguoti ir metabolinius rizikos veiksnius.
Įvairios antihipertenzinių vaistų klasės skirtingai veikia audinių atsparumą insulinui. Atsparumą insulinui didina diuretikai ir beta adrenoblokatoriai. Ligoniams, sergantiems metaboliniu sindromu ir/ar 2 tipo cukriniu diabetu, prioritetiniais vaistais laikomi AKF inhibitoriai. Tad, su savo gydytoju tardamiesi dėl hipertenzijos gydymo būdo, prisiminkite, kad reikia atkreipti dėmesį ne tik į kraujospūdžio normalizavimą, bet ir į galimą vaistų poveikį medžiagų apykaitai t.y. kaip jie veikia jautrumą insulinui.
Tačiau svarbiausia geros sveikatos ir efektyvaus gydymo prielaida – kuo anksčiau diagnozuotas metabolinis sindromas.
Kadangi arterinė hipertenzija yra glaudžiai susijusi su metaboliniais rizikos veiksniais, diagnozuojant šią ligą neužtenka vien nustatyti kraujospūdžio padidėjimo laipsnio, – turi būti įvertinta ir bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai