„Širdele mano, kodėl tu liūdna?..“

Išties, prabėgus jaunystei, kaip dainuojama legendinio Vytauto Kernagio dainoje, verta ir kai kada net būtina susirūpinti savo širdimi. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, vadinamoji hipertenzija, paprastai pasirodo senstant. O ši klastinga liga gali sukelti daug problemų tiems, kurie nelinkę klausytis širdelės skleidžiamų signalų, kol jie netapo pavėluotu S.O.S..
 

Klastinga liga atšliaužia nepastebėta


Lietuvos hipertenzijos lygos Garbės prezidentas Europos hipertenzijos draugijos klinikinis hipertenzijų specialistas gydytojas kardiologas habil.dr. profesorius Gediminas SAKALNIKAS sako, kad padidėjusiu arteriniu spaudimu pasauliniu mastu sutarta laikyti tokį, kuris yra didesnis negu 139 ir/arba 89 mm gyvsidabrio stulpelio. Tačiau, vos pamačius kiek aukščiau pakilusius gyvsidabrio stulpelius, iškart pulti į paniką nebūtina, gal dėl aukšto spaudimo kalta arba kaltas kas nors kitas… „Vienkartiniai nustatę padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, dar negalime sakyti, kad tai yra liga, kuri ir vadinama arterine hipertenzija“, – sako profesorius G. Sakalnikas. Pasak gydytojo, tik keletą kartų aptiktas nuolatinis aukštas kraujospūdis turėtų pradėti neraminti ir paskatinti kreiptis į šeimos gydytoją.
O sunerimti išties yra dėl ko. „Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, nes ilgą laiką žmogus paprasčiausiai nieko nejaučia, todėl ne tik laiku kraujospūdžio nepasimatuoja, bet ir gydytojo pagalbos neieško“,– perspėja Lietuvos hipertenzijos lygos Garbės prezidentas. O nepastebėta liga, besitaikanti tiesiai į širdį, gali sukelti nemažai pakitimų vadinamuosiuose organuose taikiniuose. „Atsiranda ir vystosi širdies kairiojo skilvelio raumens hipertrofija, galimi pakitimai akių dugno kraujagyslėse, inkstų kraujagyslėse, sparčiau progresuoja ateroskleroziniai pakitimai širdies vainikinėse kraujagyslėse, smegenų kraujagyslėse“,– vardina prof. G. Sakalnikas. Laiku nepastebėta liga gali padaryti jūsų gyvenimą nevisavertį, mat dėl minėtų organų „antpuolių“ pradeda ryškėti širdies, inkstų, smegenų pakitimų sukelti negalavimai – nuolatinis diskomfortas krūtinės srityje, galvos skausmai ir svaigimas, širdies plakimai ir permušimai, greitas nuovargis, sumažėjęs darbingumas, mieguistumas arba, atvirkščiai, miego sutrikimai…
 

 

Keiskis pats, arba liga pati tave pakeis


„Aptikęs hipertenziją gydytojas visada pasiūlo pacientui pirmiausia keisti gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių (kai kas tai vadina viso labo „žavingais pomėgiais“) – mesti rūkyti, padidinti fizinį aktyvumą, saikingiau ir sveikiau maitintis, riboti alkoholio ir valgomosios druskos vartojimą, vengti neigiamos emocinės įtampos ir t.t.“, – sako profesorius G. Sakalnikas. Tačiau, jei net ir įvykdžius šiuos reikalavimus (kas dažnam pasirodo „neįmanoma“) po 3 – 6 mėnesių arterinis kraujo spaudimas nenukrenta žemiau 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio, – greičiausiai gydytojas skirs jums vaistų nuo hipertenzijos, kurių nereikėtų atiduoti kaimynui, kuriam suskaudo širdį, ar dozuoti savarankiškai.
„Noriu, kad visi skaitytojai suprastų, jog visada yra gydomas žmogus, o ne liga,– sako gydytojas. – Kiekvienas iš mūsų esame vieninteliai ir nepakartojami. Bet kuri liga, taigi ir arterinė hipertenzija, kiekvienam sergančiajam pasireiškia skirtingai, todėl net ir puikiausi kaimyno vaistai gali ne tik nepadėti, bet dar ir pakenkti“. Pasak profesoriaus G. Sakalniko, reikia atsižvelgti ir į tai, kad sergantis žmogus visada gali sirgti gretutinėmis ligomis, kurių atveju vienam tinkantis vaistas kitam gali tapti net ir kontraindikuotinu. Šiandieninėje Lietuvoje yra registruoti visi pasaulyje žinomi efektyviausi vaistai arterinei hipertenzijai gydyti. Todėl tik išskirtinai jums tyrimus atlikęs gydytojas gali paskirti geriausių ir labiausiai jums tinkamų medikamentų.
 

„Širdele mano, ir be jos bus gerai…“


Egzistuoja keli veiksniai, kurie lemią sėkmę kovojant su aukštu „kraujospūdžiu“. „Pirmiausia sergančiajam turi būti paaiškinta, kad arterinė hipertenzija nepagydoma. Tai liga – visam gyvenimui“,– perspėja G. Sakalnikas. Todėl gydytojo jam paskirtus vaistus nuo hipertenzijos ligonis turės vartoti visą gyvenimą. „Antra, gydymą skiria ir jį koreguoja tik gydytojas“, – vardina Europos hipertenzijos draugijos klinikinis hipertenzijų specialistas. – „Tuo ir noriu pabrėžti, kad savarankiškas gydymasis yra tiesiog nerekomenduotinas“. Juk antihipertenziniais vaistais šie medikamentai ir vadinami todėl, kad jie mažina padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, o, pasiekus pageidaujamą gydymo rezultatą, kuris paprastai tokiu laikomas, kai pavyksta arterinį kraujo spaudimą pasiekti nuolat mažesnį nei 140/90, šie vaistai toliau tiesiog nebeleidžia arteriniam kraujo spaudimui kilti. Todėl, jeigu pradėsime patys mažinti vaistų dozes arba, dar blogiau, vaistų tiesiog nebegersime, – taip galime išbalansuoti sėkmingai parinktą gydymą ir sugriauti gydymo sistemą.
„Gerą savijautą, būtent ir nulemia kontroliuojamas arterinis kraujo spaudimas reguliariai vartojant paskirtus vaistus“,– teigia profesorius G. Sakalnikas. Jo teigimu, šiandien vis daugiau žmonių žino, kad yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, vis daugiau žmonių supranta, kad arterinę hipertenziją reikia gydyti, vis daugiau žmonių gydosi ir gydosi sėkmingai. „Neabejoju, kad šie poslinkiai ir toliau turės tokias teigiamas augimo tendencijas, – įsitikinęs profesorius. – O tik tokie pasiekimai gali sumažinti ir pačių pavojingiausių arterinės hipertenzijos pasekmių – širdies raumens infarktų (miokardo infarktų), smegenų insultų, gyvybei pavojingų širdies ritmo sutrikimų ir pagaliau – staigių (koronarinių) mirčių“. Juk verta atminti, kad sėkmingai gydantis hipertenziją – be jos tikrai bus gyventi geriau.
 

Išauginta dalis širdies


Prieš metus, BBC duomenimis, Didžiosios Britanijos mokslininkai pirmą kartą iš kamieninių ląstelių išaugino žmogaus širdies vožtuvą, tiksliau audinį, kuris veikia kaip ir žmogaus širdies vožtuvai. Mokslininkų grupei vadovavęs širdies chirurgas seras Magdi Jakobas (Magdi Yacoubas) teigė, kad pasinaudoti jų pasiekimais gydytojai galės pradėti po trejų metų. Teigiama, kad tai pirmas žingsnis visos dirbtinės širdies, išaugintos iš kamieninių ląstelių, link. Kai kurių mokslininkų manymu, tokia širdimi jau galėsime džiaugtis po dešimtmečio.
 

Programišių taikinyje – dirbtinė širdis


Jungtinių valstijų mokslininkai išsiaiškino, kad dirbtinė širdis pasiduoda net ne itin sumaniam programišiui, kuris tokią širdį gali valdyti praktiškai kaip nori. Mokslininkų ir dirbtinės širdies turėtojų siaubui paaiškėjo, kad bet koks bevielio ryšio technologiją išmanantis programišius gali nesunkiai perimti defibriliatoriaus valdymą – o tai reiškia, jog gali visiškai valdyti širdies darbą – nuo ritmo pakeitimo iki visiško sustabdymo. Paaiškėjo, kad šiuolaikiniai implantuojami defibriliatoriai turi nuotolinio valdymo galimybę, kuri leidžia gydytojui per nuotolį keisti jo darbo parametrus, jeigu pacientas pasijaučia prastai. Tačiau lygiai taip pat keisti širdies darbą gali ir ne gydytojas, mat valdymo signalų niekas neužkodavo.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai