Pasak prof. habil. dr. D. Vasiliausko, hipertenzijos paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Šia pavojinga liga serga beveik kas antras 25–64 metų žmogus. Tačiau didžiausią grėsmę kelia ne ligos paplitimas, o tai, kad daugumai ši klastinga liga nepasireiškia jokiais pastebimais simptomais. Pasak jo, būtina įsidėmėti, kad normaliu laikomas mažesnis kaip 140/90mmHg kraujospūdis. Trumpalaikis, nors kartais ir smarkus arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos, streso metu yra normalus reiškinys. Arterinė hipertenzija (AH) kaip liga diagnozuojama (neatsižvelgiant į amžių) tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė – t. y. jei, kartotinai matuojant kraujospūdį, jis būna dėsningai padidėjęs. Jauniems nei 22 metų asmenims AH diagnozuojama rečiau, palyginti su asmenimis, vyresniais nei 40 m. Nuolat arba laikinai padidėjęs kraujospūdis iki 5 proc. vaikų, t.y. asmenims iki 15 m. Sergant arterine hipertenzija, po kelerių metų negydymo, savirūpos ir kontrolės stokos liga gali pažeisti smulkiąsias ar stambiąsias kraujagysles, širdį, inkstus bei centrinę nervų sistemą (organai taikiniai). Ilgainiui išsivysto insultas, infarktas. Tačiau, pasak profesoriaus, svarbu pabrėžti, kad padidėjęs kraujospūdis – anaiptol ne mirties nuosprendis. Didelę dalį hipertenzijos atmainų, kurių priežastys žinomos, pavyksta išgydyti, o kitais atvejais – bent sutrukdyti ligai progresuoti.
Arterinė hipertenzija diagnozuojama jaunuoliams, jei iki 15 metų vaikui 3 kartus skirtingu metu matuojant kraujospūdį kiekvieną kartą nustatoma, kad jis didesnis kaip 140/90 mmHg. Didžiausia problema ta, kad ligos simptomų jauniems žmonėms dažniausiai išvis nebūna, o, kai jau būna, tai tokie, kaip suaugusiesiems. Asmenims iki 20–22 metų kraujospūdis labai retai pašoka be priežasties. Dažniausiai hipertenziją sukelia inkstų ligos ir pažeistos jų kraujagyslės, aortos susiaurėjimas (aortos sąsmaukos stenozė) ir hormonų perteklius. Nors šiuolaikinė medicina daug pasiekusi, tačiau bendrosios hipertenzijos priežastys nėra tvirtai nustatytos. Prof. habil. dr. D. Vasiliausko teigimu, dažnai šią ligą supa tokia „kompanija“: padidėjęs kitų šeimos narių kraujospūdis, nutukimas, sūrus maistas, rūkymas ir nuolatinis stresas. Vienas iš dažniausių ir anksčiausiai pasireiškiančių ligos simptomų yra įvairaus intensyvumo galvos skausmas (ypač rytais), sutrinka miegas, svaigsta galva, spengia ausyse, taip pat padidėjęs nervingumas, dažnas širdies plakimas. Jaunuoliai, kuriems kraujospūdis įvairių matavimų metu siekia 140/90–160/95 mmHg, pradedami gydyti. Keblumas tas, kad sunku numatyti tolimesnę ligos raidą. Daliai „lengvai“ sergančių žmonių jau po penketo metų gali išsivystyti rimtų padidėjusio kraujospūdžio komplikacijų, o kitų kraujospūdis taip ir nepasiekia pavojingos ribos.
Arterinę hipertenziją įvairiais būdais gydyti bandė pirmieji žmonijos daktarai. Dauguma iš mūsų tikriausiai esame skaitę ar matę senovės dailininkų piešinius, kaip pirmieji chirurgai – barzdaskučiai – nuleidžia kraują pacientui, kuriam išsivysto hipertenzinė krizė ir smegenų kraujotakos sutrikimas. Ačiū Dievui, kad tokios priemonės nebetaikomos mūsų laikais. Anot prof. habil. dr. D. Vasiliausko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar jūs tikrai sergate arterine hipertenzija. Tam būtina nuolat stebėti arterinį kraujo spaudimą. Visą mėnesį 3 kartus per savaitę matuokite AKS. Jeigu antroji AKS reikšmė didesnė kaip 90 mmHg, kraujospūdis matuojamas dar mėnesį (kasdien). Norėdami išvengti „baltojo chalato“ hipertenzijos, kraujospūdį tikrinkite vaistinėje ar pas draugus, turinčius matavimo prietaisą. Jei antroji reikšmė dažnai arti ar didesnė nei 100 mmHg, pradedama gydyti bendromis priemonėmis. Antrąją kraujospūdžio reikšmę bandoma sumažinti tiek, kad ji nuolat būtų mažesnė kaip 90 mmHg. Pasak prof. habil. dr. D. Vasiliausko, pagrindiniai hipertenzijos gydymo ramsčiai –bendrosios priemonės, nesūrus maistas, kraujospūdį mažinantys vaistai.
Bendrosiomis priemonėmis iki normos pavyksta sumažinti trečdalio jaunų pacientų kraujospūdį. Tačiau to negana. Norint sumažinti arterinį kraujo spaudimą, būtina riboti suvalgomos druskos kiekį, o, jei ir ši priemonė nepadeda, – pradėti gydyti medikamentais.
• Stenkitės gyventi tvarkingai ir ramiai. Naktį miegokite 8 val. Ne darbo dienomis neskubėkite. Atostogaukite kasmet arba 2 kartus per metus.
• Jeigu turite antsvorio, valgykite maistą, turintį mažiau kalorijų.
• Nerūkykite.
• Venkite alkoholio, gerkite jį kuo rečiau.
• Sportuokite savo malonumui. Tačiau prieš tai būtinai pasitarkite su savo gydytoju dėl jums tinkamos sporto šakos pasirinkimo. Ypač jauniems pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, naudinga treniruotės pakaitomis: 3 mėn. didesnio krūvio, paskui 3 mėn. atsipalaidavimo su mažesniu krūviu.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau