Krūtinės anginos priepuolis dažniausiai ištinka ryte

Yra žinoma, kad visą parą kiekvieno žmogaus organizme vyksta nuolatiniai kitimai. Kinta kraujospūdis, hormonai, energijos kiekis, širdies susitraukimų dažnis ir t.t. Tai vadinama cirkadiniu ritmu. Yra žinoma, kad ir sergančiųjų krūtinės angina skausmo priepuoliai susiję su paros laiku. Nustatyta, kad krūtinės anginos priepuoliai dažniau būna rytinėmis valandomis, ką tik prabudus, kai žmogus keliasi po miego, prausiasi, rengiasi, pusryčiauja, išeina į šaltą orą… Įvertinus šią rytinių valandų riziką, galima gydyti daug veiksmingiau ir apsaugoti ligonius nuo cirkadinių kitimų pavojaus.
 

Krūtinės angina atpažįstama iš skausmo


Krūtinės angina (anksčiau vadinta stenokardija) – tai krūtinės skausmas, atsirandantis dėl širdį maitinančių kraujagyslių susiaurėjimo. Krūtinės angina pradeda vystytis dėl riebalų ir kitų medžiagų susikaupimo vidiniame arterijų (širdį maitinančių kraujagyslių) sluoksnyje. Šis procesas vadinamas ateroskleroze. Susidaro aterosklerozinės plokštelės, kurios didėja ir siaurina kraujagyslės vidinį kanalą. Yra žinoma, kad aterosklerozė ima vystytis dėl didelio cholesterolio kiekio kraujyje, dėl padidėjusio kraujospūdžio, rūkymo, cukrinio diabeto ir daugelio kitų rizikos veiksnių. Krūtinės angina sergama dažniau, jei šia liga sirgo kas iš giminaičių. Antsvoris, mažas fizinis aktyvumas taip pat didina riziką.
Krūtinės angina atpažįstama iš skausmo. Dažniausiai skauda už krūtinkaulio. Skausmas gali plisti į kaklą, gerklę, kairę ranką, apatinį žandikaulį, rečiau – į nugarą, kairę pažastį, dešinę krūtinės ląstos pusę, pilvą. Skausmas trunka apie 5–10 minučių. Tai vadinama krūtinės anginos priepuoliu. Užtenka vieno tokio priepuolio, kad gydytojai diagnozuotų krūtinės anginą. Kada ištiks priepuolis, nuspėti sunku. Skausmui užtrukus ilgiau nei 20 min., gresia infarktas.
Krūtinės anginos skausmui būdinga tai, kad jis dažniausiai atsiranda po fizinio įtempimo: einant, lipant laiptais ar įkalnėn, nešant ar po nervinės įtampos. Jei skausmas kyla ir ramybės metu, tai yra rimtas signalas, kad reikia skubios gydytojo pagalbos. Dažnai pacientai skausmą apibūdina ne kaip skausmą, bet kaip dusulį, sunkumo, slėgimo jausmą krūtinės srityje. Kiti sako, kad spaudžia, gniaužia, degina, smaugia. Greta skausmo kartais jaučiamas silpnumas, pila šaltas prakaitas, būna nenormalus širdies plakimas (ritmo sutrikimai), pykinimas, vėmimas, mirties baimė.
 

 

Ankstyvas rytas – didelė rizika


Krūtinės angina, pasirodo, turi savo cirkadinę variaciją. Žinoma, kad, padidėjus fiziniam ar emociniam krūviui, gali ištikti skausmo priepuolis. Labai sunku prognozuoti, kada fizinis ar emocinis krūvis pasikeis tiek, kad sukeltų širdies skausmo priepuolį. Europos kardiologų draugija atliko ir 2004 m. paskelbė multicentrinę krūtinės anginos priepuolių priežasčių ir dažnio per parą duomenų analizę ir buvo nustatyta cirkadinė krūtinės anginos priepuolių variacija. Medicinos pasaulyje šie priepuolį išprovokuojantys veiksniai vadinami trigeriais. Galima stengtis jų vengti, tačiau būtent emocinį stabilumą kontroliuoti ir išlaikyti išties sunkiausia.
Stipriausias organizmo funkcijų kitimas vyksta žmogui keičiant miego ar poilsio būseną į būdravimo, paprasčiau sakant, jam pabundant ir keliantis. Pasirodo, šis laikotarpis sukelia nemažą stresą visam organizmui. O jautrioji krūtinės angina pirmoji ir puola reaguoti.
Krūtinės anginos priepuolis ypač dažnai sutampa su pirmąja žmogaus aktyvumo valanda ką tik pabudus, kai vaistų nuo krūtinės anginos dar nebūna pavartota.
Kai gyvenimas bunda, nesinorėtų, kad ištiktų aštrus skausmo priepuolis ir, ką tik atmerkus akis, vėl jas pramerkti jau ligoninėje. Krūtinės angina gali būti infarkto pranašas. Tad su jus prižiūrinčiu kardiologu pasitarkite dėl cirkadinės variacijos didžiausios rizikos laiką atitinkančio gydymo. Ypač jei krūtinės anginos priepuoliai rytą ir pirmąją dienos pusę patys dažniausi, aprimstantys tik vakare.
 

Kai saulė teka ir gieda gaideliai… ištinka priepuolis


Prieš septynerius metus vykdytam ir 2004 m. pabaigtame tyrime dalyvavo 1333 ligoniai, kuriems buvo diagnozuota stabili krūtinės angina, besitęsianti mažiausiai tris mėnesius, vidutinis priepuolių dažnis – du ar daugiau priepuolių per savaitę, gydoma nitratais po liežuviu ir kitais širdį apsaugančiais vaistais. 98 proc. tyrime dalyvavusių vartojo nitratų. Trečdalis dalyvaujančiųjų buvo patyrę miokardo infarktą.
Tyrimą vykdė profesorius Stefan Willich iš Berlyno Charite universitetinės ligoninės. Visą savaitę jo stebimi pacientai dienyne rašė pabudimo laiką, vaistų vartojimą, krūtinės anginos priepuolius ir galimas su jais susijusias priežastis.
Pastebėta, kad didžiausias krūtinės anginos cirkadinis svyravimas vyko nuo 9 valandos ryto iki vidurdienio, kai statistinė dauguma žmonių dažniausiai pabunda ir keliasi po naktinio miego (žr. 1 grafiką). Netgi 10 proc. priepuolių įvyko per 1 val. po pabudimo, o per 6 val. po pabudimo įvyko 50 proc. visų priepuolių (žr. 2 grafiką).
Dauguma priepuolių buvo susiję su tokiais rizikos veiksniais, kaip fizinis aktyvumas (49 proc.), pyktis (18 proc.) arba kitoks emocinis susijaudinimas (14 proc.).
Tie ligoniai, kuriems rytiniai priepuoliai buvo dažnesni, palyginti su kitais tyrimo dalyviais, teigė, kad jų gyvenimo kokybė itin prasta.
Prof. S. Willich daro išvadą, kad vaistų vartojimo pobūdis, dozavimas ir laikas turi didelę reikšmę gydymo efektyvumui ir gali būti svarbus veiksnys, sprendžiant su cirkadiniais krūtinės anginos svyravimais susijusias krūtinės angina sergančio ligonio problemas.

 

Kaip išvengti krūtinės anginos priepuolio?


· Kontroliuoti fizinį aktyvumą. Svarbu neskubėti, vengti įtampos ir staigių judesių. Sergantysis gali ilgai eiti, tačiau ėjimo tempas turi būti ramus ir vienodas, be staigių pokyčių. Ir net ne itin didelė fizinė įtampa lengviau sukelia krūtinės anginą, kai žmogus yra ką tik pailsėjęs, po atsipalaidavimo vėl pereina į įtampą.
· Kontroliuoti emocijas ir ypač vengti pykčio. Bet koks susijaudinimas gali sukelti krūtinės anginą. Reikia vengti konfliktinių situacijų, skubėjimo ir įtampos. Lengviau nusiraminti padės atsipalaidavimo (relaksacijos) pratimai, autotreningas, juos verta atlikti kasdien.
· Keisti mitybos įpročius. Virškinimas padidina širdies darbą. Reikia vengti sunkiai virškinamo, riebaus maisto vakarais. O pavalgius sumažinti fizinį krūvį. Krūtinės anginą pasunkina nutukimas, vystosi arterosklerozė, liesėjant ši liga palengvėja.
· Vengti alkoholio. Didelis alkoholio kiekis veikia širdies raumenį, susilpnina jo susitraukimus. Didėja kraujospūdis. Alkoholiniai gėrimai turi daug kalorijų, todėl alkoholis nedera su svorio metimu. Alkoholis nedera ir su vaistų vartojimu.
· Nerūkyti. Rūkymas pagreitina aterosklerozės progresavimą ir pasunkina krūtinės anginą, padidina riziką susirgti širdies infarktu, kojų kraujotakos sutrikimu.
· Kontroliuoti kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis pažeidžia kraujagysles, greičiau vystosi aterosklerozė, trinka kraujotaka. Aukštas kraujospūdis padidina širdies darbą ir deguonies sunaudojimą širdies raumenyje ir todėl pasunkina krūtinės anginą.
· Tvarkingai vartoti visus gydytojo paskirtus vaistus. Sergantiesiems krūtinės angina dažniausiai skiriamos kelios vaistų grupės, mažinančios priepuolių dažnį, kraujospūdį, cholesterolio kiekį, kraujo krešumą.
Vaisto, veikiančio pagal cirkadinės variacijos principą, teiraukitės gydytojo.
Sergant krūtinės angina būtinas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir išsamus ištyrimas bei rizikos įvertinimas. Kardiologas gali paskirti atlikti ultragarsinį širdies tyrimą, krūvio mėginį, laboratorinius kraujo tyrimus. Jeigu kompleksinis medikamentinis gydymas priepuolių išvengti nepadeda, jeigu jie dažnėja ir sunkėja, jeigu krūvio mėginio metu sukeliamas krūtinės anginos priepuolis su elektrokardiogramos pokyčiais, tuomet pacientas siunčiamas į stacionarą, kur atliekamas diagnostinis širdies kraujagyslių zondavimas (koronaroangiografija). Nustačius susiaurėjimus, parenkama perkateterinio gydymo taktika: širdies kraujagyslės plėtimas, stentavimas arba operacija.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai