Apie 95 proc. atvejų nerandama jokios hipertenzijos priežasties. Tai pirminė arterinė hipertenzija. Jos vystymuisi svarbus paveldimas polinkis, vyresnis amžius, aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas, gausus druskos vartojimas ir t.t.).
Apie 5 proc. pacientų kraujospūdžio padidėjimą sukelia kitos ligos (inkstų, antinksčių, aortos ir kt.). Tai antrinė arterinė hipertenzija, o kraujospūdžio padidėjimas yra vienas ligos simptomų.
Ankstyvų stadijų arterinė hipertenzija dažnai nepasireiškia jokiais simptomais. Negydoma hipertenzija ilgainiui gali sukelti miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, inkstų ir širdies nepakankamumą, regos sutrikimą, aortos plyšimą, kraujagyslių aterosklerozę ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų. Gydant arterinę hipertenziją, insulto tikimybę galima sumažinti apie 40 proc., miokardo infarkto – 16 proc.
Nedidelį kraujo spaudimo padidėjimą galima pradėti mažinti be vaistų. Rekomenduotina mažinti svorį, druskos, alkoholio, tabako gaminių vartojimą, didinti fizinį aktyvumą, vengti streso, pakankamai ilsėtis, sveikai maitintis.
Efektyviausias arterinės hipertenzijos gydymo būdas yra medikamentai. Dažniausiai jų reikia vartoti visą gyvenimą. Vaistų nuo šios ligos išrašo ir koreguoja gydytojas, todėl labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų.
Žmogus gali padėti gydytojui parinkti patį tinkamiausią vaistą ir užkirsti kelią arterinės hipertenzijos komplikacijoms. Labai svarbu reguliariai kasdien matuoti kraujospūdį, o matavimo rezultatus pateikti gydytojui. Tai gali padėti diagnozuoti aukštą arba žemą kraujospūdį, stebėti bazinį kraujospūdį, aplinkos poveikį kraujospūdžiui, vartojamų vaistų veiksmingumą.
Vertingiausias ir informatyviausiais kraujospūdis, padedantis gydytojui diagnozuoti ir gydyti arterinę hipertenziją, vadinamas baziniu kraujospūdžiu. Tai kraujospūdis, išmatuotas visiškos fizinės ir psichinės ramybės bei komforto būsenoje. Pagal bazinio kraujospūdžio tyrimus yra nustatytos arterinio kraujospūdžio normos ir sudaryta PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) hipertenzijos klasifikacija.
Žmogus gali pasimatuoti bazinį kraujospūdį pats, tam reikia turėti asmeninio naudojimo kraujospūdžio matuoklį. Visiškos fizinės ir psichinės ramybės ir komforto būseną galima pasiekti kraujospūdį matuojant namuose, geriausia iš ryto.
• Prieš matuojant kraujospūdį reikia keletą minučių pasėdėti tyliame kambaryje.
• Patalpos temperatūra turi būti tinkama, įprasta žmogui.
• Pusvalandį prieš tyrimą tiriamasis turi būti negėręs kavos, nerūkęs, be nervinės ar fizinės įtampos. 5 minutes prieš matuojant spaudimą tiriamasis neturi keisti kūno padėties ir sėdėti, patogiai atsirėmęs į kėdę su atlošu. Geriausia matuoti ant nuogos rankos, tačiau, jeigu reikia atsmaukti rankovę, ji neturi veržti žasto. Dilbis padėtas ant horizontalaus paviršiaus delnu į viršų, ranka šiek tiek sulenkta per alkūnę, žastas turi būti širdies lygyje, raumenys atpalaiduoti.
Kitomis sąlygomis matuotas kraujospūdis irgi svarbus. Tiems, kurie turi kraujospūdžio matavimo aparatą, ypač naudinga rašyti dienoraštį ir jame žymėti, kokių vaistų ir kada vartojo, ar buvo jaudinančių įvykių, ar užsiėmė fizine veikla. Tai jau nebus bazinis kraujospūdis, nes bus paveiktas įvairių fizinių ir psichinių veiksnių. Vaistinėje arba pas kaimyną matuotas kraujospūdis bus paveiktas fizinio krūvio einant, lipant laiptais, neįprastos aplinkos. Gydytojo matuotas kraujospūdis taip pat nėra bazinis kraujospūdis, nes, be fizinių, prisideda ir psichiniai veiksniai, tokie kaip stresas laukimo eilėje metu, „balto chalato“ hipertenzijos sindromas, kuris pasitaiko gana dažnai, nors nebūtinai juntamas žmogaus, kuriam gali atrodyti, jog gydytojas jam nesukelia jokių stipresnių emocijų. Skirtingomis sąlygomis matuojant kraujospūdį, jis bus skirtingas, o žmogus šių duomenų neturėtų lyginti ir pats keisti paskirto gydymo.
• Arterinis kraujo spaudimas skirtingose rankose gali skirtis. Matuokite jį nuo tos rankos, kurios rezultatai būna blogesni. Naudokite tinkamo dydžio manžetę ir tiksliai ją uždėkite. Laiko intervalas tarp pakartotinių matavimų priklauso nuo paciento kraujotakos ypatybių. Po matavimo rekomenduojame padaryti 30 min. pertrauką. Kai būtina serija iš 2–3 matavimų, tarp jų padarykite ne mažesnę kaip 1 minutės pertrauką; rezultatu laikomas šių matavimų vidurkis. Darydami pertrauką, nepamirškite atpalaiduoti manžetės, kad kraujotaka galėtų atsinaujinti.
• Vyresnio amžiaus žmonių pastebimas didelis arterinio kraujospūdžio nestabilumas, kuriam turėjo įtakos jo reguliacijos sutrikimai. Rekomenduojama jį matuoti skaitmeniniais automatiniais matuokliais, kurie patys pripumpuoja manžetę ir pamatuoja kraujospūdį, o rezultatus rodo dideliame ekrane. Kai kurie aparatai sugeba fiksuoti širdies ritmo sutrikimus, nes šios grupės žmonėms ši būklė pakankamai dažna.
• Sergančiųjų kardioaritmija arterinio kraujospūdžio matavimas. Aritmija yra širdies ritmo sutrikimas (dažniausiai ekstrasistolija ir prieširdžių virpėjimas).
Aritmija nebūtinai būna nuolatinė, be to, ji ne visuomet jaučiama. Aritmijos būklėje kiekvieną kartą širdis prisipildo nevienodai, o susitraukimo metu išpumpuoja vis kitokį kraujo kiekį, todėl kraujospūdis labai svyruoja. Skaitmeniniai kraujospūdžio matuokliai be aritmijos indikatoriaus tokiems žmonėms nesugeba pamatuoti kraujospūdžio arba pamatuoja neteisingai. Jeigu norite visiškai pasitikėti kraujospūdžio matuokliu, prieš pirkdami būtinai įsitinkinkite, ar jis turi aritmijos indikatorių. Tik tokie aparatai teisingai pamatuos kraujospūdį žmogui, kuriam sutrikęs ritmas. Tokiu atveju ekrane pasirodys specialus aritmijos simbolis, apie kurį būtinai praneškite gydytojui. Aritmijos indikatorių turi ne visų gamintojų kraujospūdžio matuokliai, todėl būkite atidūs. Galite pasirinkti žastinio tipo pusiau automatinį, automatinį arba riešo tipo automatinį kraujospūdžio matuoklį su aritmijos indikatoriumi.
• Riešo tipo matuoklių naudojimas. Jauno ir sveiko žmogaus kraujospūdis riešo ir žasto srityje dažniausiai būna artimas. Matuojant kraujospūdį nuo riešo, būtina jį laikyti širdies lygyje ir fiksuoti, kad nebūtų raumenų įtempimo, judesio. Vyresniems žmonėms ir sergantiems hipertenzija bei ateroskleroze, geriau matuoti kraujospūdį žasto srityje, nes skirtumas tarp riešo ir žasto kraujospūdžių gali būti didelis. Tai įvyksta dėl riešo, kaip vietos, netinkamumo matuoti kraujospūdį. PSO hipertenzijos klasifikacija sudaryta pagal žasto kraujospūdį.
• Aneroidinių sfigmomanometrų naudojimo ypatumai. Matuojant kraujospūdį mechaniniais aneroidiniais sfigmomanometrais su stetoskopu, svarbu atminti, kad kraujospūdžio rezultatai labiausiai priklauso nuo matuotojo klausos, regos, pirštų miklumo ir rezultatų apvalinimo. Neįgudęs žmogus tankiai netinkamu greičiu išleidžia orą iš manžetės, neišgirsta pirmųjų tonų, o blogai matomoje mažoje manometro skalėje užfiksuoja kraujospūdį labai grubiai suapvalindamas. Tokiu atveju gaunami rezultatai dažnai būna beveik vienodi ir labai apytiksliai. Naudokite tokius aparatus tik tuomet, jeigu esate visiškai tikras, kad šių klaidų nedarote.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau