Kraujospūdžio stebėjimas leidžia kontroliuoti ligą

Lietuvoje maždaug milijono žmonių, t.y. kas trečio suaugusiojo, vyresnio nei 25 metų, kraujospūdis yra padidėjęs (didesnis nei 140/90 mmHg). Mūsų šalyje arterinės hipertenzijos paplitimas yra vienas iš didžiausių Europoje. Liga dažniau nustatoma vyresniems žmonėms. Didžiausia problema, kad maždaug pusė ligonių net nežino apie padidėjusį kraujospūdį, apie trečdalis žino, bet nesigydo. Tik pusė ligonių, kuriems skiriama vaistų, jų reguliariai vartoja, ir tik pusei iš gydomų ligonių pasiekiamas norimas rezultatas.
 

Apie 95 proc. atvejų nerandama jokios hipertenzijos priežasties. Tai pirminė arterinė hipertenzija. Jos vystymuisi svarbus paveldimas polinkis, vyresnis amžius, aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai (rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas, gausus druskos vartojimas ir t.t.).
Apie 5 proc. pacientų kraujospūdžio padidėjimą sukelia kitos ligos (inkstų, antinksčių, aortos ir kt.). Tai antrinė arterinė hipertenzija, o kraujospūdžio padidėjimas yra vienas ligos simptomų.
Ankstyvų stadijų arterinė hipertenzija dažnai nepasireiškia jokiais simptomais. Negydoma hipertenzija ilgainiui gali sukelti miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, inkstų ir širdies nepakankamumą, regos sutrikimą, aortos plyšimą, kraujagyslių aterosklerozę ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų. Gydant arterinę hipertenziją, insulto tikimybę galima sumažinti apie 40 proc., miokardo infarkto – 16 proc.
Nedidelį kraujo spaudimo padidėjimą galima pradėti mažinti be vaistų. Rekomenduotina mažinti svorį, druskos, alkoholio, tabako gaminių vartojimą, didinti fizinį aktyvumą, vengti streso, pakankamai ilsėtis, sveikai maitintis.
Efektyviausias arterinės hipertenzijos gydymo būdas yra medikamentai. Dažniausiai jų reikia vartoti visą gyvenimą. Vaistų nuo šios ligos išrašo ir koreguoja gydytojas, todėl labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų.
 

Kodėl ir kada reikėtų matuoti kraujospūdį?


Žmogus gali padėti gydytojui parinkti patį tinkamiausią vaistą ir užkirsti kelią arterinės hipertenzijos komplikacijoms. Labai svarbu reguliariai kasdien matuoti kraujospūdį, o matavimo rezultatus pateikti gydytojui. Tai gali padėti diagnozuoti aukštą arba žemą kraujospūdį, stebėti bazinį kraujospūdį, aplinkos poveikį kraujospūdžiui, vartojamų vaistų veiksmingumą.
Vertingiausias ir informatyviausiais kraujospūdis, padedantis gydytojui diagnozuoti ir gydyti arterinę hipertenziją, vadinamas baziniu kraujospūdžiu. Tai kraujospūdis, išmatuotas visiškos fizinės ir psichinės ramybės bei komforto būsenoje. Pagal bazinio kraujospūdžio tyrimus yra nustatytos arterinio kraujospūdžio normos ir sudaryta PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) hipertenzijos klasifikacija.
Žmogus gali pasimatuoti bazinį kraujospūdį pats, tam reikia turėti asmeninio naudojimo kraujospūdžio matuoklį. Visiškos fizinės ir psichinės ramybės ir komforto būseną galima pasiekti kraujospūdį matuojant namuose, geriausia iš ryto.
• Prieš matuojant kraujospūdį reikia keletą minučių pasėdėti tyliame kambaryje.
• Patalpos temperatūra turi būti tinkama, įprasta žmogui.
• Pusvalandį prieš tyrimą tiriamasis turi būti negėręs kavos, nerūkęs, be nervinės ar fizinės įtampos. 5 minutes prieš matuojant spaudimą tiriamasis neturi keisti kūno padėties ir sėdėti, patogiai atsirėmęs į kėdę su atlošu. Geriausia matuoti ant nuogos rankos, tačiau, jeigu reikia atsmaukti rankovę, ji neturi veržti žasto. Dilbis padėtas ant horizontalaus paviršiaus delnu į viršų, ranka šiek tiek sulenkta per alkūnę, žastas turi būti širdies lygyje, raumenys atpalaiduoti.
Kitomis sąlygomis matuotas kraujospūdis irgi svarbus. Tiems, kurie turi kraujospūdžio matavimo aparatą, ypač naudinga rašyti dienoraštį ir jame žymėti, kokių vaistų ir kada vartojo, ar buvo jaudinančių įvykių, ar užsiėmė fizine veikla. Tai jau nebus bazinis kraujospūdis, nes bus paveiktas įvairių fizinių ir psichinių veiksnių. Vaistinėje arba pas kaimyną matuotas kraujospūdis bus paveiktas fizinio krūvio einant, lipant laiptais, neįprastos aplinkos. Gydytojo matuotas kraujospūdis taip pat nėra bazinis kraujospūdis, nes, be fizinių, prisideda ir psichiniai veiksniai, tokie kaip stresas laukimo eilėje metu, „balto chalato“ hipertenzijos sindromas, kuris pasitaiko gana dažnai, nors nebūtinai juntamas žmogaus, kuriam gali atrodyti, jog gydytojas jam nesukelia jokių stipresnių emocijų. Skirtingomis sąlygomis matuojant kraujospūdį, jis bus skirtingas, o žmogus šių duomenų neturėtų lyginti ir pats keisti paskirto gydymo.
 

Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį ir kokį kraujospūdžio matuoklį pasirinkti?


• Arterinis kraujo spaudimas skirtingose rankose gali skirtis. Matuokite jį nuo tos rankos, kurios rezultatai būna blogesni. Naudokite tinkamo dydžio manžetę ir tiksliai ją uždėkite. Laiko intervalas tarp pakartotinių matavimų priklauso nuo paciento kraujotakos ypatybių. Po matavimo rekomenduojame padaryti 30 min. pertrauką. Kai būtina serija iš 2–3 matavimų, tarp jų padarykite ne mažesnę kaip 1 minutės pertrauką; rezultatu laikomas šių matavimų vidurkis. Darydami pertrauką, nepamirškite atpalaiduoti manžetės, kad kraujotaka galėtų atsinaujinti.
• Vyresnio amžiaus žmonių pastebimas didelis arterinio kraujospūdžio nestabilumas, kuriam turėjo įtakos jo reguliacijos sutrikimai. Rekomenduojama jį matuoti skaitmeniniais automatiniais matuokliais, kurie patys pripumpuoja manžetę ir pamatuoja kraujospūdį, o rezultatus rodo dideliame ekrane. Kai kurie aparatai sugeba fiksuoti širdies ritmo sutrikimus, nes šios grupės žmonėms ši būklė pakankamai dažna.
• Sergančiųjų kardioaritmija arterinio kraujospūdžio matavimas. Aritmija yra širdies ritmo sutrikimas (dažniausiai ekstrasistolija ir prieširdžių virpėjimas).
Aritmija nebūtinai būna nuolatinė, be to, ji ne visuomet jaučiama. Aritmijos būklėje kiekvieną kartą širdis prisipildo nevienodai, o susitraukimo metu išpumpuoja vis kitokį kraujo kiekį, todėl kraujospūdis labai svyruoja. Skaitmeniniai kraujospūdžio matuokliai be aritmijos indikatoriaus tokiems žmonėms nesugeba pamatuoti kraujospūdžio arba pamatuoja neteisingai. Jeigu norite visiškai pasitikėti kraujospūdžio matuokliu, prieš pirkdami būtinai įsitinkinkite, ar jis turi aritmijos indikatorių. Tik tokie aparatai teisingai pamatuos kraujospūdį žmogui, kuriam sutrikęs ritmas. Tokiu atveju ekrane pasirodys specialus aritmijos simbolis, apie kurį būtinai praneškite gydytojui. Aritmijos indikatorių turi ne visų gamintojų kraujospūdžio matuokliai, todėl būkite atidūs. Galite pasirinkti žastinio tipo pusiau automatinį, automatinį arba riešo tipo automatinį kraujospūdžio matuoklį su aritmijos indikatoriumi.
• Riešo tipo matuoklių naudojimas. Jauno ir sveiko žmogaus kraujospūdis riešo ir žasto srityje dažniausiai būna artimas. Matuojant kraujospūdį nuo riešo, būtina jį laikyti širdies lygyje ir fiksuoti, kad nebūtų raumenų įtempimo, judesio. Vyresniems žmonėms ir sergantiems hipertenzija bei ateroskleroze, geriau matuoti kraujospūdį žasto srityje, nes skirtumas tarp riešo ir žasto kraujospūdžių gali būti didelis. Tai įvyksta dėl riešo, kaip vietos, netinkamumo matuoti kraujospūdį. PSO hipertenzijos klasifikacija sudaryta pagal žasto kraujospūdį.
• Aneroidinių sfigmomanometrų naudojimo ypatumai. Matuojant kraujospūdį mechaniniais aneroidiniais sfigmomanometrais su stetoskopu, svarbu atminti, kad kraujospūdžio rezultatai labiausiai priklauso nuo matuotojo klausos, regos, pirštų miklumo ir rezultatų apvalinimo. Neįgudęs žmogus tankiai netinkamu greičiu išleidžia orą iš manžetės, neišgirsta pirmųjų tonų, o blogai matomoje mažoje manometro skalėje užfiksuoja kraujospūdį labai grubiai suapvalindamas. Tokiu atveju gaunami rezultatai dažnai būna beveik vienodi ir labai apytiksliai. Naudokite tokius aparatus tik tuomet, jeigu esate visiškai tikras, kad šių klaidų nedarote.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai