Kai mus apgaudinėja mūsų pačių širdis

Šis straipsnis ne apie meilę. Ir ne apie gražius dalykus. Čia bus rašoma apie ligą, kuri yra viena dažniausių ir nuo kurios kasmet pasaulyje miršta tiek žmonių, kiek gyvena Lietuvoje. O mūsų šalis yra viena iš lyderių Europoje pagal žmonių, sergančių šia liga, skaičių. Hipertenzija (arba padidėjęs kraujo spaudimas) – neįtikėtinai klastinga liga, kuri dažniausiai nustatoma visiškai atsitiktinai. Tačiau jos išvengti ir užbėgti jai už akių vis dėlto galima...
 

Liga, „keičianti savo veidą“


Jei jūsų kraujo spaudimas nuolat didesnis nei 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio, – greičiausiai sergate arterine hipertenzija. Tačiau ne viskas taip paprasta. „Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra vienas iš nestabiliausių žmogaus fiziologinių žymenų. Kiek kartų, kad ir iš eilės, matuosime AKS, tiek kartų jis skirtingas. Todėl, kokį AKS laikyti padidėjusiu, – Pasaulines Sveikatos organizacijos (PSO) ir tarptautiniu specializuotų medicinos mokslo draugijų (Tarptautinės Hipertenzijos draugijos, Europos Hipertenzijos draugijos ir kt.) sutarimo reikalas. Šiandien sutarta padidėjusiu AKS laikyti aukštesnį ar lygų 140/90 mm Hg. Bet tai dar nereiškia, kad, vieną kartą pamatavus AKS ir nustačius jį aukštesnį, pacientą pripažintume sergančiu arterine hipertenzija. Liga diagnozuojama, kai AKS nuolat būna didesnis nei 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio“, – teigia Lietuvos hipertenzijos lygos prezidentas habil. dr. Gediminas Sakalnikas.
Daugelio gydytojų teigimu, nustatyti tikslią hipertenzijos priežastį pavyksta ne visada. Padidėjęs kraujo spaudimas gali nesukelti jokių išorinių simptomų, žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Vienintelis būdas aptikti pradinės stadijos padidėjusį AKS – profilaktiškai tikrintis kraujospūdį. Verta atsiminti, kad negydomos hipertenzijos „šalutinis poveikis“ – smegenų insultas, miokardo infarktas, širdies ar inkstų nepakankamumas ir t. t.
 

 

Nesinervinti ir sveikai maitintis


Paklausus, kaip išvengti hipertenzijos arba bent jau užbėgti jai už akių, daugelis gydytojų pirmiausia pataria apklausti savo artimiausius gimines ir atidžiai išstudijuoti geneologinį medį. „Padidėjusį kraujo spaudimą gali sukelti daug įvairių veiksnių, kurių svarbiausi du – paveldėjimas ir netinkamas gyvenimo būdas. Jeigu jūsų vienas tėvų serga ar sirgo hipertenzija, tai daug didesnė rizika, kad ir jūs susirgsite šia liga. Tokiu atveju normalų kraujo spaudimą galima bandyti išsaugoti pakeitus bent vieną iš netinkamų gyvenimo būdo veiksnių, tačiau geriausia būtų, jei žmogus, kuriam yra padidėjusi AH rizika, visus ligą galinčius sukelti veiksnius pašalintų vienu metu: sumažintų kūno masę, apribotų valgomosios druskos vartojimą, mestų rūkyti, ribotų suvartojamo alkoholio kiekį ir reguliariai mankštintųsi“, – pataria habil. dr. G. Sakalnikas.
Į AH rizikos grupę taip pat papuola veiklūs žmonės. Nuolatinis skubėjimas, viršvalandžiai, per dieną patiriami stresai daro įtaką AKS atsiradimui. Taip pat, jei jau atšventėte savo trisdešimt penkerių metų sukaktį, atminkite, kad riebų, sūrų ar aštrų maistą valgėte paskutinį kartą (kas gali daugiau išgerti alkoholinių gėrimų taip pat nesirunkite), mat jūs irgi priklausote AH rizikos grupei. Ašarų dėl to lieti neverta – emocionalūs žmonės hipertenzija serga dažniau, be to, metams bėgant kraujospūdis visiems didėja.
 

Verta žinoti


Nepaisant, kad daugeliu atvejų hipertenzija, bent jau pradinių stadijų, pastebimų simptomų neturi, kai kuriais atvejais vis dėlto yra požymių, kuriems pasireiškus verta apsilankyti pas kardiologą. Sunerimti reiktų, jei pradedate dusti ar smarkiai plaka širdis, kai palipate laiptais ar aktyviau paeinate, fiziškai padirbate. Jei kraujospūdžio padidėjimas ilgalaikis, netrukus gali pradėti svaigti galva, atsirasti pykinimas, kai kuriais atvejais pasireiškia galvos skausmas (dažniausiai iš ryto pakaušio srityje), taip pat nemalonūs skausmingi pojūčiai pilve ar krūtinės srityje.
Žmogaus kraujospūdis nustatomas jį matuojant. Todėl, net jei ir nejaučiate išvardintų simptomų, verta pasitikrinti, ar jūsų kraujo spaudimas neviršija leistinų normų.
 

Juodasis šokoladas mažina kraujospūdį


Vokietijos Kelno universiteto mokslininkai, atlikę mokslinius bandymus, nustatė, kad juodasis šokoladas – ne vien skanėstas, bet ir puiki priemonė kraujospūdžiui mažinti (žinoma, valgomas saikingai). Tokią išvadą tyrėjai paskelbė atlikę eksperimentą su 44 žmonėmis, kurių amžius nuo 56 iki 73 metų. Padalinę šiuos žmones į dvi grupes, mokslininkai kiekvienai jų sudarė specialų maisto racioną. Pirmoji grupė kasdien gaudavo kiek daugiau nei 6 gramai juodojo šokolado. Antroji grupė vietoje juodojo gaudavo tokį patį kiekį baltojo šokolado. Po penkių šokolado valgymo mėnesių paaiškėjo, kad tų, kurie valgė juodąjį šokoladą, pastebimai mažesnis nei tų, kurie lepinosi baltuoju šokoladu.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai