Hipertenzinė liga ir vasara

Pasak Širdies chirurgijos centro kardiologės, habil. dr. Alicijos STORPIRŠTYTĖS-DRANENKIENĖS, arterinė hipertenzija yra sena kaip žmonija. Tai viena dažniausių ligų, nuo kurios niekas nėra apsaugotas. Nors barzdaskučiai ir bandė pagydyti arterinę hipertenziją bei smegenų kraujotakos sutrikimus nuleisdami kraują dar prieš šimtus metų, tačiau iki šių dienų nėra sukurta gydymo būdo, leidžiančio visam laikui atsikratyti arterinės hipertenzijos. Didelę darbo patirtį sukaupusią medikę klausiame, kada ir kaip hipertenzinę ligą gydyti, kaip sergančiuosius veikia karšti vasaros orai ir kaip nuo to poveikio apsisaugoti.
 

Kodėl pavojingas padidėjęs kraujospūdis?


Remiantis neseniai atliktų tyrimų duomenimis, iš visų apklaustųjų tik pusė žinojo, kad jų kraujospūdis per aukštas, o iš žinančių mažiau nei pusė gydėsi ir tai darė teisingai. Didžioji dalis apklaustųjų, nežinodami jiems gresiančio pavojaus, arterinę hipertenziją gydo netinkamai arba visai jos negydo. Gyd. A. Dranenkienės teigimu, dėl nesibaigiančios įtampos darbe, nuolat patiriamo streso ir kitų priežasčių visame pasaulyje arterine hipertenzija serga daugiau nei milijardas žmonių. Tai viena pavojingiausių ir sunkiausias komplikacijas duodančių ligų. Arterijomis į gyvybiškai svarbius organus (širdį, smegenis ir kt.) išnešiojamas deguonis ir ląstelėms funkcionuoti reikalingos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Sutrikus kraujotakai, sutrinka ir minėtų organų veikla. Idealus kraujospūdis laikomas 120/80 mmHg. Padidėjęs arterinis kraujospūdis žaloja kraujagyslių sienelės, greičiau vystosi ateroskleroziniai pakitimai (užsikemša kraujagyslės), storėja širdies raumuo, pažeidžiami inkstai, smegenys, akys, padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo į smegenys pavojus. Norint išvengti grėsmingų komplikacijų, padidėjusį kraujospūdį būtina gydyti ir palaikyti normalų. Nustatyta, jog, arterinį kraujospūdį sumažinus tik 2 mmHg, mirštamumas nuo išeminės širdies ligos sumažėja 7 proc. ir net 10 proc. sumažėja mirčių nuo smegenų infarkto rizika.
 

Kaip sergančiuosius hipertenzija veikia karštis?


Pasak gyd. A. Dranenkienės, atšilus orams ir prasidėjus vasaros karščiams, dėl padidėjusio druskų netekimo prakaituojant ir išsiplėtusių kraujagyslių kraujo spaudimas gali sumažėti savaime. Be to, vasara yra metas, kada daugiau judame, pamirštame mus slegiančius rūpesčius ir atostogaudami džiaugiamės gyvenimu.
Deja, neverta per anksti džiūgauti. Nustatyta, kad vasarą labai padidėja smegenų ir širdies infarktų atvejų skaičius. Ypač didelį pavojų karščiai kelia vyresnio amžiaus žmonėms. To priežastis – sulėtėjusi kraujotaka išsiplėtusiose kraujagyslėse ir padidėjęs kraujo klampumas, ritmo sutrikimai. Jei nepakankamai vartojate skysčių ir nesusigrąžinate su prakaitu pasišalinusio vandens kiekio, padidėja trombų atsiradimo rizika. Susidarę trombai užkemša smegenų ar širdies kraujagysles, todėl išsivysto miokardo ar smegenų infarktas. Dėl druskų netekimo gali sutrikti ritmas.
Kitas pavojus, atsirandantis hipertenzija sergantiems žmonėms, – perkaitimo rizika. Žmonės, sergantys arterine hipertenzija, sunkiau prisitaiko prie aukštos aplinkos temperatūros. Ligoniui perkaitus, būtina jį nedelsiant nugabenti į pavėsį, uždėti ant galvos ledo ir duoti skysčių. Jei ligonis prarado sąmonę, nedelsdami vežkite į ligoninę.
Didelį pavojų karštis ir saulė kelia sunkiai dirbantiems, ypač pasilenkus. Nuo įtampos padidėja arterinis kraujo spaudimas, smegenų kraujagyslės persipildo krauju ir gali įvykti insultas.
Norint išvengti arterinės hipertenzijos komplikacijų, būtina gerti kuo daugiau skysčių, nepamiršti vaistų, neleidžiančių užsikimšti kraujagyslėms, – klopidogrelio ar aspirino, vengti fizinio darbo dideliame karštyje. Skysčių trūkumą galima normalizuoti geriant negazuotą mineralinį vandenį, šaltą arbatą ar kalio turinčių daržovių sulčių. Rekomenduojama vartoti kalio ir magnio preparatų, riboti fizinį krūvį.
 

Negalima delsti


Arterinė hipertenzija yra tokia liga, kuri negydoma gali sukelti visą virtinę gretutinių ligų ir komplikacijų. Norint jų išvengti, būtina laiku pradėti gydyti. Didžiajai daliai žmonių arterinis kraujospūdis didėja be aiškios priežasties. Tokia hipertenzija vadinama pirmine. Daug rečiau padidėjęs kraujospūdis yra kitų ligų (inkstų, endokrininių) komplikacija. Kartais kraujospūdis didėja tik gydytojo kabinete. Tai vadinama „baltojo chalato“ hipertenzija. Pasak kardiologės, pamatavus ir nustačius aukštą kraujo spaudimą, reikia sunerimti. Jei kelis kartus iš eilės pamatuotas spaudimas viršija 130/80 mmHg, būtina kreiptis į medikus. Kraujospūdį gali didinti alkoholis, stresas, steroidiniai hormoniniai preparatai. Gydyti pradedama, kai spaudimas viršija 160/100 mmHg. Kada išsivysčiusi koronarinė širdies liga, diabetas, inkstų pažeidimas, gydyti būtina pradėti daug anksčiau (>140/90).
Jei nėra rizikos veiksnių, hipertenzijos korekcija pradedama nuo nemedikamentinio gydymo. Ligoniui rekomenduojama mesti svorį, vengti alkoholio ir nerūkyti, padidinti fizinį aktyvumą. Jei per du ar tris mėnesius gyvenimo būdo keitimas neduoda norimų rezultatų, – pradedama gydyti vaistais. Pirmiausia gydytojas paskiria nedideles vaistų dozes – taip stengiamasi išvengti nepageidaujamų poveikių. Geriausia yra vaistų deriniai ir vaistai, veikiantys 24 valandas. Gydymo rezultatų reiktų tikėtis po 2–3 savaičių.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai