Infarktas gimimo liudijimų neskaito

Pagyvenęs vyras, patyręs infarktą, visiškai nieko nestebina ir neverčia pasimetus traukyti pečiais. O jaunos 30–40 metų amžiaus moterys, kurioms nustatoma tokia pati diagnozė, dažniausiai priverčia ne tik susimąstyti, bet dar ir ligos istoriją pavartyti, tikintis atrasti neteisingai įvardintą ligos diagnozę. Deja... Šiandien ši diagnozė vis dažniu įrašoma į jaunų moterų ligų istorijas ir gyvenimą. Apie priežastis ir pasekmes skaitykite žemiau.
 

O būna taip...


Nekreipti dėmesio – blogiausia, ką jūs galite padaryti savo širdžiai. Deja, moterys, ypač jaunos, savo „motoriuko” atžvilgiu neretai elgiasi būtent taip. Pasiteisinimas dažniausiai būna toks: paskaudės ir nustos, man tik 35-eri, tikriausiai čia skauda ne širdį, o ką nors kitą. Parvesiu vaikus iš darželio, paruošiu pietus, padarysiu dar n darbų, o tada jau pasirūpinsiu savimi. STOP! Infarktas ne koks neišmanėlis, kad mėgautųsi vien senukų draugija, jis vis dažniau kompaijon pasikviečia jaunas, žavias ir veiklias. Moterys dažniau bijo krūties vėžio nei infarkto ir todėl į ligoninę neretai atvyksta pavėluotai. Siekiant gero gydymo rezultato, brangi kiekviena sekundė.
 

 

Kaip viskas prasideda?


Rūkyti pradėjote dar mokyklos suole, tiesa, tuomet tai labiau panėšėjo į tokius patrauklius suaugusių žaidimus. Įstojote į universitetą, slėpti cigarečių nebebuvo prasmės, sesijų metu surūkydavote po kelias papildomas cigaretes. Maistas? Hm... puikiai tinka McDonaldo „greitukai”, mėsainiai, pusfabrikačiai, o apie daržoves ir žuvį nėra ko net kalbėti – jiems paruošti nėra laiko. Įsimylėjote, vakarais drauge su vaikinu „romantiškai“ traukdavot dūmelį, o, kad „nesusigadintumėte” gyvenimo ir neatsisakytumėte jaunystės teikiamų malonumų, ranka surasdavo mažą melsvą, rausvą ar kokią kitą kontraceptinę tabletę. Dar po poros metų gavote taip trokštamą darbą, sulaukėte „gandrų“ ir, norėdama spėti viską, ką siūlo vis greitėjantis gyvenimo ritmas, ir išvengti vis dažniau puolančių stresų, įsispraudėte į kavos–cigarečių rėmus. Visus šiuos gyvenimo niuansus prisimenate tik reanimacijos palatoje.
 

Tuo tarpu jūsų organizme...


Rizikos veiksniai (rūkymas, netaisyklinga mityba, stresai, padidėjusi lipidų koncentracija kraujyje, padidėjęs kraujo spaudimas, cukraligė ir t.t.) atlieka savo piktąjį darbą: kraujagyslėse susiformuoja aterosklerozinės plokštelės, jų spindis susiaurėja. Esant didesniam kraujo poreikiui (pvz., fizinio ar emocinio krūvio metu), širdies raumuo negali būti aprūpinamas reikiamu kraujo kiekiu, dėl to kyla vadinamieji stenokardiniai skausmai. Tuomet, kai tokių plokštelių vietose atsiranda nedidukų įtrūkimų, organizmas stengiasi juos „padengti“, ir jų vietoje susiformuoja trombai (kraujo krešuliai. Taip siaura kraujagyslė tampa dar siauresnė, o kai kuriais atvejais jos spindis iš viso išnyksta. Širdis (tam tikra jos dalis) neaprūpinama deguonimi, o tai reiškia, kad įvyksta infarktas.
 

Infarkto požymiai


Jaučiamas spaudžiamo, deginančio, veržiančio pobūdžio krūtinės skausmas: už krūtinkaulio ar kairiau jo. Skausmas gali plisti į kairę ranką, kaklą, mentę. Galite jausti šių sričių nutirpimą. Jei šie simptomai trunka ilgiau kaip 20 minučių, reikia įtarti galimą infarktą. Statistiškai moterims dažniau nei vyrams pasireiškia netipiniai infarkto skausmai, pvz., gastralginė forma: ligonei skauda skrandžio srityje, pykina. Pajutusios šiuos simptomus, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol lauksite atvykstančio gydytojo, ramiai atsigulkite, jokiu būdu nepulkite daryti nebaigtų darbų. Atlaisvinkite veržiančius rūbus, galite praverti langą. Jei namuose turite nitroglicerino, palaikykite šio vaisto tabletę po liežuviu.
Nenorime gąsdinti, tačiau savimi rūpintis privalote. Jeigu jūsų mama sirgo širdies ligomis, tikimybė, kad jomis sirgsite ir jūs, padidėja 1,5 karto. Tikimybė padidėja, jei jūsų šeimoje pirmos eilės artimieji (tėvai, broliai ir seserys) jauname amžiuje patyrė mokardo infarktą. Beje, rūkymas 20 kartų padidina kontraceptinių tablečių keliamą komplikacijų riziką. Ir jūs galite sau padėti – meskite rūkyti.
 

Ką valgyti?


Visų pirma „skubulėms“ galėčiau rekomenduoti laimingą šeimyninį gyvenimą. Stokholmo mokslininkai pastebėjo, kad šeimyninė laimė tik pagerina fizinius „širdies reikalus“. Tuo tarpu besirūpindama mylimu vyru ir vaikais, jūs būsite priversta gaminti pietus namuose. O štai čia jau patariame pasirinkti valgyti daugiau daržovių, jūrinės žuvies. Atsisakyti mėsos, ypač riebios kiaulienos, vištų blauzdelių, traškios keptos paukštienos plutelės, kurią visi taip mėgstame. Pasirinkti „baltą“ mėsą: vištienos krūtinėlę, kalakutienos krūtinėlę. Jūsų pietų stalui puikiai tiks ir neriebi veršiena. Vartokite mažiau gyvulinės kilmės riebalų, juos verčiau pakeiskite augalinės kilmės riebalais. Gerkite arbatą, ji apsaugo kraujagyslių sieneles, o štai piktnaudžiavimas kava nieko gero neatneš. Apsiribokite 1–2 šio gėrimo puodelias per dieną.
 

Dar keli patarimai...


* Miokardo infarkto riziką sumažinsite reguliuodami lipidų koncentraciją kraujyje, tai galima padaryti laikantis aukščiau išvardintų mitybos principų. Jei nesiseka, konkrečiau dėl mitybos plano pasitarkite su gydytoju.
* Siekite, kad jūsų liemens apimtis būtų ne didesnė nei 88 cm, net jei esate labai aukšta moteris.
* Jeigu sergate cukriniu diabetu, sekite optimalios ligos korekcijos.
* Jei kraujo spaudimas padidėjęs, būtinai vartokite gydytojo paskirtų vaistų. Aukštas kraujospūdis, net jeigu jokių šios ligos simptomų nejaučiate – jūsų sveikatos priešas.
* Būtinai sportuokite.
 

Be panikos


Krūtinės skausmas – dar nebūtinai infarktas. Krūtinę, beje ir kairiąją jos dalį gali skaudėti ir dėl skrandžio ligų, esant rėmeniui, dėl stuburo patologijos. Bet kokiu atveju skausmą turi įvertinti gydytojas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į skausmą, pasireiškiantį fizinės ar emocinės įtampos metu. Tai gali būti stenokardinio pobūdžio skausmai. Gydytojui įvertinus, jums gali būti paskirta atlikti tam tikrus tyrimus, pavyzdžiui, veloergometriją. Tai tyrimas, kai širdies veikla stebima fizinio krūvio metu.
 

Vietoj epilogo


Mielosios, nepamirškite pasirūpinti savimi. Jei jūs nepasirūpinsite savimi, kas pasirūpins jums brangiais žmonėmis, kai rimtai susirgsite? Ir dar: ištikus infarktui būtina kuo skubiau kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo didesnė tikimybė, kad išgyvensite ir pasveiksite.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai