Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Širdies ir kraujagyslių ligos  » Nepamirškite namie tablečių! Infarktas ir jo profilaktika

Nepamirškite namie tablečių! Infarktas ir jo profilaktika

Apie infarktą ir jo profilaktiką kalbėta buvo ne kartą ir ne du, tačiau, peržvelgus ligoninių statistikas, darosi panašu, kad vis dar didelė dalis žmonių pernelyg nerimtai žiūri į šią rimtą ligą. Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į pagrindinius klausimus, susijusius su infarkto rizika ir profilaktika. Tai padaryti mums padeda Vilniaus Santariškių klinikų doc. Birutė PETRAUSKIENĖ.
 

Kokie yra pagrindiniai pavojingi veiksniai, didinantys infarkto riziką?


Infarkto riziką pirmiausia didina netaisyklinga mityba (daug riebalų) ir didelis cholesterolio kiekis. Kiti labai reikšmingi pavojai – rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis. Neigiamą įtaką turi šiais laikais daugeliui žmonių būdingas mažas judrumas, sėdimas darbas, paprasčiausio fizinio aktyvumo, jau nekalbant apie sportą, stoka.
Paskutinysis, tačiau tikrai ne mažiausias pavojus – gyvenimo stresai, staigus emocinis krūvis, susijaudinimas bei įtampa, būdingi kasdieniniam gyvenimui. Visa tai ir yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys infarkto riziką.
Beje, fizinis krūvis, kaip kartais manoma, infarkto neskatina, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus serga išemine širdies liga ir tas krūvis yra ypač didelis ar staigus.
 

 

Kokie yra pirmieji požymiai, kai jau reikia kreiptis į gydytoją?


Į gydytoją kreiptis reikia iš karto atsiradus krūtinės ląstos skausmams, skausmams už krūtinkaulio, kairės rankos, skrandžio srities, kartais skausmas plinta ir į žandikaulį. Tai yra pirmieji požymiai, į kuriuos negalima numoti ranka.
Gydytojai perspėja, kad, jaučiant minėtų vietų skausmus, o ypač pirmą kartą, nereikia gydytis pačiam – būtina nuvykti pas gydytoją. Skaudėti krūtinės ląstą gali ne tik dėl širdies negalavimų, bet ir dėl, pvz., nervų galūnėlių uždegimo, raumenų patempimo, kai kurių plaučių, skrandžio ligų, tačiau tai turi nustatyti gydytojas, o ne pats ligonis.
Labai dažnas atvejis, pradėjus vystytis infarktui, yra tai, kad žmogui atrodo, jog skauda skrandį: jis pradeda jį plauti, gydyti, nepagalvodamas, kad skausmas kyla būtent dėl širdies veiklos sutrikimo. Todėl labai gaila, kad, bandydami patys sau padėti, daugelis ligonių pas gydytojus atvyksta per vėlai, todėl būna sunkiau pagydyti
 

Kuo pavojingas delsimas?


Miokardo infarkto priežastis yra krešulys, užkemšantis kraujagysles. Užsikimšus kraujagyslei, dalis širdies nebegauna mitybos, atsiranda skausmai, ir širdies raumens funkcija tampa nepakankama. Kuo anksčiau pavyksta pradėti gydyti, t.y. atkimšti tą kraujagyslę, tuo paprasčiau išgydyti ir tuo geresni tyrimų rezultatai.
Pradėjus gydyti vėliau, nors ir taikomas tas pats gydymo būdas, rezultatai yra blogesni: daugiau ligonių miršta, didesnei daliai išsivysto širdies nepakankamumas.
 

Kokia yra infarkto profilaktika?


Kadangi miokardo infarktas yra krešulys, tai patys pagrindiniai vaistai, kuriais gydoma, yra veikiantys krešulį, jį tirpdantys ir neleidžiantys formuotis (trombolitikai, antitrombinai, antiagregantai). Vienas iš tokių vaistų yra visų puikiai žinomas aspirinas. Tačiau šiais laikais yra naujesnių panašiai veikiančių, bet tobulesnių preparatų, pvz., klopidrogelis. Kai infarktas pagydomas ir ligonis išleidžiamas į namus, dar maždaug 9–12 mėnesių išlieka pakartotinio infarkto pavojus, kadangi krešėjimo sistema išlieka aktyvi. Dėl šios priežasties ligoniui reikia gydytis ne tik ligoninėje, bet ir ilgą laiką iš jos išėjus: tam vartojami preparatai, skirti vartoti ilgą laiką, – pvz., jau minėtasis klopidrogelis. Jis ypatingas tuo, kad krešumą sumažina tik tiek, kiek reikia, neleidžia sulipti trombocitams ir susidaryti trombui.
Be viso to, svarbu specialiai tam skirtais preparatais mažinti ir cholesterolio kiekį kraujyje, vartoti vaistų, mažinančių kraujospūdį, gerai veikiančių širdies kraujagysles bei mažinančių aterosklerozės riziką.
Apskritai žmonėms be galo svarbu žinoti ir atsiminti, kad, susirgus infarktu, gydytis reikia visą gyvenimą ir vaistų gerti ištisai bei nenutrūkstamai. Reikia suprasti, kad žmogui visada yra galimybė miokardo infarktu susirgti pakartotinai, todėl reikia daryti viską, kad liga nepasikartotų, ir gydytis nuolatos. Žmonės dažnai bijo nepageidaujamo vaistų poveikio, nenori gerti 4–5 tablečių per dieną, tačiau tik retas pagalvoja, kad būtent tos tabletės jį apsaugo nuo mirties.
Kitas ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad žmogus, sirgęs miokardo infarktu, turi atsiminti, kaip jam skaudėjo, ir, pajutęs pasikartojančius panašaus pobūdžio skausmus, suprasti, kad tai gali būti miokardo infarkto atsinaujinimas. Jeigu, pavartojus nitroglicerino, kuris turi tapti kiekvieno infarktą patyrusio žmogaus kasdieniniu palydovu, skausmas nepraeina, vadinasi, kilo pavojus ir privaloma skubiai kreiptis į greitąją pagalbą ar bent savo šeimos gydytoją. Jokiu būdu negalima uždelsti ar imtis saviveiklos, kadangi kiekviena uždelsta valanda prideda 2–3 proc. mirštamumo.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS