Negydoma arterinė hipertenzija sukelia pavojingas komplikacijas

Nors arterinė hipertenzija, arba nuolatinis kraujospūdžio padidėjimas, vargina tikrai daug ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunų žmonių, nors apie jos gydymą kalbama ir rašoma, atrodo, irgi daug, bet, matyt, nepakankamai. Nustatyta, kad liga vis dar nepakankamai kontroliuojama – Lietuvoje tinkamai gydomi tik kiek daugiau kaip 5 proc. vyrų ir 8 proc. moterų! Ja sergantieji ne visuomet žino apie ligos keliamus pavojus ir apie jos gydymo galimybes, leidžiančias visiškai valdyti ligą. Tad, norėdami dar kartą priminti ir akcentuoti svarbiausius dalykus apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą, kalbiname Kauno medicinos universiteto šeimos medicinos klinikos gydytoją dr. Astą AUKŠTAKALNIENĘ.
 

Tai koks vis dėlto turėtų būti kraujo spaudimas ir kokia ta pavojinga riba, kai jau reikia pradėti gydyti?
Kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis, vadinamas sistoliniu spaudimu. Jis atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą. Antrasis, mažesnysis, vadinamas diastoliniu, rodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis.
Normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas – mažiau kaip 130/80 mmHg. Kreiptis į gydytoją reikia, jei keletą kartų iš eilės nustatomas didesnis nei 140/90 mmHg.
Vieną kartą išmatuotas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas dar nereiškia, kad žmo­­gus ser­ga arterine hipertenzija, tačiau kiekvienu atveju tai reikia vertinti individualiai. Jei yra rizikos veiksnių (antsvorio, riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimas, pacientas rūko, turi arterine hipertenzija sergančių pirmos eilės giminaičių), juos reikia stengtis koreguoti ir toliau sekti kraujospūdį. Jei pacientas serga gretutinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, inkstų funkcijos, širdies ritmo sutrikimu), gydyti reikia pradėti nedelsiant.
Matuojant arterinį kraujo spaudimą namie, rekomenduojama, kad sistolinis spaudimas, palyginti su gydytojo kabinete nustatytuoju, būtų žemesnis bent 5–15 mmHg, o diastolinis – bent 5–10 mmHg.
Matuojant kraujo spaudimą patiems namuose būtina žinoti, kad rezultato tikslumas priklauso nuo keleto veiksnių. Prieš matuojant spaudimą būtina bent 5 min. pabūti visiškai ramiai, atsipalaiduoti, nekalbėti. Matuoklio manžetė dedama 2–3 cm virš alkūnės linkio, ranką reikia laikyti širdies lygyje. Būtina matuoti abiejų rankų spaudimą. Skirtumas tarp šių rodmenų neturėtų viršyti 20 mmHg.
 

Ar sekti kraujospūdį patartina kiekvienam žmogui?


Kartą per pusę metų arterinį kraujo spaudimą turi pasimatuoti kiekvienas suaugęs sveikas žmogus. Arterinė hipertenzija yra, ko gero, viena iš nedaugelio lėtinių ligų, neturinti būdingų simptomų, kurie leistų įtarti prasidėjus ligą.
Spaudimo padidėjimą daugelis sergančiųjų jaučia skirtingai, o dažnai, ligai įsisenėjus, nejaučia visai. Kad ir kaip gaila, dažnai apie savo padidėjusį kraujo spaudimą neretas sužino tik tuomet, kai jau būna įvykęs insultas arba širdies raumens plyšimas. Todėl spaudimą ir būtina matuoti reguliariai, net nejaučiant jokių simptomų.
Dažniausi simptomai yra galvos skausmas ir svaigimas, pablogėjęs regėjimas, pykinimas, diskomfortas, spaudimas krūtinėje, trumpalaikis sąmonės sutrikimas.
 

Kuo nuolat padidėjęs kraujospūdis pavojingas žmogui?


Arterinė hipertenzija yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų – insulto, širdies nepakankamumo, miokardo infarkto – rizikos veiksnys. Atlikus tyrimus įrodyta, kad, sumažinus spaudimą 5 mmHg, mirčių nuo koronarinės širdies ligos sumažėtų net 30 proc., o insulto išsivystymo tikimybė – net 40 proc.! Metai padidėjusio negydomo kraujo spaudimo sutrumpina gyvenimą net 5 metais.
Kodėl ir kaip tai atsitinka? Sergant hipertenzija sustorėja arterijų sienelių vidinis sluoksnis, susiformavusios aterosklerozinės plokštelės prikimba prie kraujagyslių sienelių, o, joms atitrūkus, užkemša kraujagyslių spindį (tuomet ištinka miokardo infarktas, insultas) ar tiesiog plyšta, nes sienelės praranda elastingumą.
Be to, negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti inkstų nepakankamumą, regėjimo sutrikimų, venų trombozę.
Todėl reikia nuolat sekti savo kraujo spaudimą, ir, pastebėjus jo padidėjimą, – kreiptis į gydytoją.
 

Kaip paprastai gydoma arterinė hipertenzija?


Jei kraujo spaudimas padidėjęs nedaug ir nėra smarkiai padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gydytojas pirmiausiai patars mažinti jį be vaistų: mažinant kūno masę, didinant fizinį aktyvumą, koreguojant dietą ir gyvenimo būdą.
Smarkiai padidėjęs kraujo-spūdis, kai yra didelė ar labai didelė širdies ligų rizika, iškart gydomas vaistais.
Svarbu įsisąmoninti, kad vaistų, mažinančių arterinį kraujo spaudimą, reiks vartoti visą likusį gyvenimą.
Išsamiau apie gyvenimo būdo koregavimą ir gydymą vaistais sergant hipertenzija – kituose „Sveiko žmogaus“ numeriuose

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai