Gyvenimas po infarkto

Lietuvoje kasmet širdies infarktu suserga 4500 žmonių. Tai sunki liga, tačiau visame pasaulyje daugybė sergančiųjų sugeba pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, tokiam ligoniui yra daugybė apribojimų, tačiau jų laikantis tikimybė jaustis gerai labai padidėja. Apie gyvenimą pasveikus po šios sunkios ligos kalbamės su Medicinos diagnostikos centro gydytoja kardiologe Vidmanta MILAŠIENE.
 

Kaip gydomi žmonės, patyrę infarktą?


Pirmiausia apie 10 dienų ligonis guli stacionare, kol praeina ūminė ligos fazė. Tada jam skiriamas 2–3 savaites trunkantis reabilitacinis gydymas. Ten pratęsiamas ligonio gydymas: atliekami tyrimai, toliau gydoma medikamentais, skiriamas atitinkantis būklę režimas. Nustatomi fiziniai apribojimai – kiek galima vaikščioti, judėti, gydytojai kineziterapeutai paaiškina, kokią mankštą atlikti. Ligoniams atliekamas specialus testavimas (krūvio mėginys): minant specialų medicininį dviratį nustatomas fizinis pajėgumas ir užrašoma kardiograma. Stebimi pakitimai, kurie lemia tolimesnį gydymą.
Baigus reabilitacinį gydymą, būtina toliau reguliariai lankytis pas gydytoją poliklinikoje.
 

Nuo ko priklauso infarkto sudėtingumas?


Labai svarbu, kokiomis ligomis pacientas sirgo prieš širdies infarktą.
Pasitaiko infarktų be jokių gretutinių sveikatos sutrikimų: be nutukimo, aukšto kraujo spaudimo, cukraligės. Tokio ligonio gydymas yra daug lengvesnis – reikia tinkamai gydyti medikamentais, nustatyti fizinį krūvį. Ligonis kartą per mėnesį turi lankytis poliklinikoje, kad būtų atliekama kardiograma.
Kartais infarkto priežastis būna nepavykęs padidėjusio kraujospūdžio – arterinės hipertenzijos gydymas. Tokie pacientai gydomi ir vaistais nuo hipertenzijos, ir nuo išeminės širdies ligos. Medikamentų jie toliau turės vartoti visą likusį gyvenimą.
Yra infarktą patyrusių ligonių, kurie serga ne tik hipertenzija, bet ir cukralige ir dar yra nutukę. Šiuo atveju rizikos veiksnių dar daugiau, todėl gydymas daug sudėtingesnis: reikia ir kraujospūdį reguliuoti, ir mažinti dažnokai per didelį cholesterolio kiekį, ir gliukozės svyravimus. Tai jau kelių ligų gydymas.
 

Patarimai, kaip elgtis persirgus širdies infarktu


Būtina žinoti, kad po infarkto labai reikalingas saiko jausmas. Jis privalomas įvairiose srityse – tiek judant, dirbant fizinį ar protinį darbą, tiek valgant.
Būtina save tausoti – nevaikščioti greitai, geriausias tempas – šiek tiek lėtesnis nei vidutinis. Ėjimas turi nesukelti krūtinės skausmo ar dusulio. Jį pajutus pravartu pailsėti, sustoti ar atsisėsti, jei reikia, padėti po liežuviu nitroglicerino tabletę ar papurkšti skysto aerozolio. Ypač nederėtų skubėti lipant laiptais ar į kalną.
Mityba yra labai svarbus dalykas ir sveikiems žmonėms, o sergantieji turi jai skirti ypač daug dėmesio. Dažnai infarktą lemia širdį maitinančių kraujagyslių aterosklerozė – susiaurėjimas. Kraujagyslė siaurėja jos viduje kaupiantis cholesteroliui. Todėl gyvulinių riebalų patartina vartoti kuo mažiau ar visai atsisakyti. Valgyti reikėtų mažais kiekiais ir dažniau, tačiau neriebų, nesūrų, nekeptą, lengvai virškinamą maistą. Maisto racioną turėtų sudaryti vaisiai, daržovės, kruopų patiekalai, neriebus pienas, miltiniai patiekalai, liesa jautiena, veršiena, paukštiena (be odelės). Venkite kiaulienos ir jos gaminių. Gydytojai gali pateikti atvejų, kai pacientų, skrupulingai besilaikančių dietos, vartojančių cholesterolio kiekį mažinančių vaistų, aterosklerozė kraujagyslėse sumažėja, jos tarytum „išsivalo“.
Rūkymas – dar viena blogybė, kurios, be jokios abejonės, reikia griežtai atsisakyti.
 

Mitai


Nr. 1. Kartais žmonės mano, kad bėgant krosą, atliekant sunkius fizinius pratimus, širdį po infarkto galima ištreniruoti. Tai klaidinga nuomonė. Širdies raumenyse susiformavęs randas neištreniruojamas.
Nr. 2. Sakoma, kad po infarkto žmonės vartoja per daug medikamentų.
Tai taip pat netiesa. Kiekvienas gydytojas praktikoje yra sutikęs labai sąžiningų pacientų, besilaikančių visų nurodymų, tačiau kai kurie savavališkai nutraukia medikamentų vartojimą ir taip akivaizdžiai pakenkia savo sveikatai. Ypač pacientams nusibosta vartoti kraujospūdį reguliuojančių medikamentų, kurie yra būtini.
 

Kokių vaistų vartoti?


Tiriant dideles grupes pacientų, persirgusių infarktu, įrodyta, kad yra keletas vaistų, apsaugančių nuo pakartotinių infarktų, mirties, širdies nepakankamumo, tačiau ne visiems pacientams dėl įvairių priežasčių jų galima vartoti (pvz., jei neseniai sirgote opalige, negalima vartoti aspirino).
Plačiausiai vartojami vaistai yra aspirinas, beta adrenoblokatoriai, AKF cholesterolio kiekį mažinantys vaistai (statinai). Taip pat vartojama nitratų – jie išplečia kraujagysles, padeda skausmo priepuolio metu.
Primename, kad vaistą gali parinkti tik gydytojas.
 

Nevertėtų pamiršti, kad...


Infarktas gali ištikti ir dar kartą. Pakartotinis infarktas dažniausiai susijęs su kitų kraujagyslių pažeidimu. Todėl, siekiant išvengti antrojo infarkto, būtina sustabdyti aterosklerozės procesą. Visų pirma žmogus iš esmės turi pakeisti gyvenimo būdą – atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, daugiau sportuoti, būtinai vartoti vaistų.
Psichologai teigia, kad, persirgus širdies infarktu, reikėtų pasistengti pernelyg nesijaudinti dėl ligos. Nevertėtų užsisklęsti savyje ir mąstyti tik apie galimus širdies skausmus. Kiekvienas nori jaustis reikalingas, todėl namiškiai turėtų stengtis pasiūlyti ligoniui kokios nors veiklos. Tik labai svarbu, kad ta veikla atitiktų ligonio jėgas ir nebūtų per sunki. Optimizmas ir užimtumas tikrai padeda sveikti ir gyventi laimingiau.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai