Lėtinio venų nepakankamumo ir jo simptomų gydymas

Lėtiniu venų nepakankamumu (LVN) visame pasaulyje serga daug žmonių. Galima teigti, kad kuo aukštesnis šalies išsivystymo lygis, tuo dažniau sergama šia liga. Moterys serga kelis kartus dažniau negu vyrai, nors tai priklauso nuo statistikos metodo, šalies, ligų interpretacijos. Be to, gali būti tik pirmieji neapibrėžti LVN simptomai arba jau labai progresavusi liga su komplikacijomis. Ne visose šalyse ši statistika yra pateikiama, tačiau Vakarų Europoje kiekvienam kas 6–7 pas gydytoją apsilankiusiam pacientui nustatoma LVN požymių.
 

Dažnumas


Kadangi LVN sudaro įvairios venų ligos, tai jų dažnumas taip pat nevienodas. Dažniausiai pasireiškia kojų venų varikozė (KVV). Vakarų Europoje bei JAV ja serga 35,0–58,9 proc. visų gyventojų (50–55 proc. moterų ir apie 40–50 proc. vyrų). Naujosios Gvinėjos kaimuose sergamumas tik 0,1 proc.
Taip pat sergamumo dažnumui įtakos turi amžius. Kuo žmogus vyresnis, tuo LVN pasitaiko dažniau. Po 60 metų LVN pasitaiko net 6 kartus dažniau negu 30-mečiams.
Kiek LVN serga Lietuvoje, tikslios statistikos nėra, tačiau, remiantis kitų šalių patirtimi, galvojama, kad apie 300 000 gyventojų.
Trofinių opų dažnis - iki 5 proc. vyresnių ir 3 proc. visose amžiaus grupėse, t.y. 20–30 tūkstančių gyventojų. Manoma, kad Lietuvoje ligonių, kuriems išsivysčiusios trofinės opos, yra 2 kartus daugiau nei kitose Europos šalyse.
 

Priežastys


Lėtinį veninį nepakankamumą sukelia dažniausios venų ligos: kojų venų varikozė, potrombozinis sindromas, įgimtas ir įgytas kojų venų vožtuvų nesandarumas, giliųjų venų trombozė, vėliau potrombozinis sindromas, venų sienelės uždegimai, flebitas, tromboflebitas, flebotrombozė, įgimtos venų ligos ir t.t. Sergant jomis sutrikdoma veninio kraujo cirkuliacija, dėl to atsiranda įvairių negalavimų, pasireiškiančių įvairiais simptomais ir objektyviais audinių pakitimais, o vėliau atsiranda įvairių nemalonių ir net pavojingų gyvybei komplikacijų.
 

Rizikos veiksniai


Didesnį išsivysčiusių šalių gyventojų sergamumą LVN lemia gyvenimo būdas. Tai hemodinamika (venų kraujotaka), antsvoris, nesubalansuota mityba, fizinės veiklos stoka, stovimas darbas, nepritaikyti drabužiai, avalynė ir t.t. Prie to prisideda genetinis paveldėjimo veiksnys. Jeigu abu tėvai serga varikoze, tai ir jų vaikai, patekę į netinkamas aukščiau minėtas gyvenimo sąlygas, sirgs LVN (tikimybė apie 80 proc., jei serga vienas iš tėvų – 50 proc.). Kad LVN dažniau serga moterys, įtakos turi jų kūno struktūra, ypač hormonų sutrikimai. KVV joms progresuoja paauglystėje, nėštumo metu, o ypač prasidėjus menopauzei.
LVN dažniau sergama vyresniame amžiuje, nes ilgai veikia žalingi veiksniai, nusilpsta jungiamasis audinys, pasikeičia gyvenimo būdas, vystosi gretutinės ligos.
 

Profilaktika


Kaip išvengti LVN, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Mes negalime pakeisti genetikos, bet vis dėlto reikėtų vengti rizikos veiksnių: antsvorio, stovimo ir sėdimo darbo, sunkumų kilnojimo, pasirinkti atitinkamą sporto ir fizinio aktyvumo rūšį, hidroterapiją (vandens procedūras). Reikia valgyti tokį maistą, kuris užtikrintų normalų žarnyno darbą, vengti nuolat avėti aukštakulnius batelius, nedėvėti labai aptemptų drabužių, nedirbti karštoje drėgnoje aplinkoje.
Kiekviena proga patartina pakelti kojas (pvz., ant stalo), pajudinti pėdas, blauzdas. Tai ypač aktualu dabar, kai žmonės daug keliauja ir ilgai sėdi autobusuose bei lėktuvuose nejudėdami, šiltoje aplinkoje, netenka daug skysčių, geria alkoholį, nejuda. Šios aplinkybės lemia kraujo sąstovį kojų venose, giliosiose venose netgi gali susidaryti trombai, kurie vėliau pavirsta embolais su labai rimtomis, net mirtinomis pasekmėmis. Tai vadinamoji „kelionių liga“. Jai išvengti rekomenduojama kelionės metu mūvėti elastines kojines, gerti skysčių, vartoti venotonikų, mankštintis, nevartoti alkoholio.
 

Simptomai


Pirmiausi LVN simptomai, esant minėtiesiems rizikos veiksniams, gali pasireikšti, nors koja praktiškai sveika. Tačiau jie laikini, suteikus pagalbą – vartojant vaistų, atliekant kojų mankštą, praeina.
Jau sergant venų ligomis pasireiškia kojų nuovargis, tempimas, mėšlungis, nemalonūs jutimai, skausmai, tinimas.
Jei LVN kartojasi dažnai arba yra nuolat (pvz., dėl KVV, potrombozinio sindromo ir t.t.), dažniausiai blauzdos apatinės dalies medialiniame paviršiuje atsiranda audinių trofikos sutrikimų, odos pigmentacija. Vėliau pasireiškia dermatitai, egzemos ir galiausiai – trofinės opos.
Pradžioje panašių simptomų gali būti sergant ir kitomis ligomis (stuburo patologija, limfine edema, sąnarių, raumenų ligomis). Vėliau išryškėja simptomai, būdingi tik LVN. Tačiau žmogus gali sirgti ir keliomis ligomis iš karto. Tai turi diagnozuoti specialistas.
 

Gydymas


Minėtieji pirmieji LVN simptomai sukelia nemažą diskomfortą ir blogina gyvenimo kokybę. Vėliau jie tampa vis grėsmingesni ir jau reikia rimtesnio bei brangesnio gydymo, kuris gali būti ne visuomet sėkmingas. Todėl, kaip ir visas ligas, gydyti reikia pradėti kuo anksčiau.
Atsiradus pirmiems simptomams, patartina pakeisti gyvenimo būdą, vartoti veninę kraujotaką skatinančių preparatų, venotonikų, naudoti kompresines priemones, pvz., dėvėti elastines kojines.
LVN gydymas bus veiksmingas, jei liga bus anksti diagnozuota ir ilgą laiką kompleksiškai gydoma, ir, aišku, tuo turi rūpintis ir pats ligonis. Juk liga tęsiasi visą gyvenimą.
 

Sisteminiai venotonikai


Venotonikų vartojama siekiant kaip galima greičiau pašalinti pirminius simptomus: kojų tinimą, nuovargį ir kartu pagerinti veninio kraujo cirkuliaciją. Šiuo metu plačiai vartojamas Detralex, sudarytas iš mikronizuoto diosmino ir hesperidino. Diosminas priklauso flavonoidų grupei. Vartojant Detralex padidėja venų sienelės tonusas, pagerėja veninio kraujo ir limfos cirkuliacija, sumažėja kapiliarų pralaidumas, dėl uždegimo mediatorių išsiskyrimo slopinimo sumažėja uždegimas. Dėl tokio visapusiško poveikio bei mikronizacijos greitai ir stipriai malšinami visi simptomai, sumažinama kojų edema.
Naujausi tyrimai įrodė, kad Detralex, slopindamas leukocitų ir endotelio ląstelių adheziją, kuri sukelia uždegimą, apsaugo venų vožtuvus nuo pažeidimų, o tai reiškia, kad apsaugo nuo refliukso, dar labiau didėjančios veninės stazės kojų venose, venų sienelės pažeidimo bei išsiplėtimo.
Taigi, gydant Detralex, teigiamas poveikis ligoniui keleriopas – sumažėja simptomai, pagerėja gyvenimo kokybė ir užtikrinama apsauga nuo ligos progresavimo.
Detralex tinka LVN gydyti konservatyviai, ypač pradžioje, o vėliau kartu derinant su kitais gydymo būdais.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai