Negydoma arterinė hipertenzija - pavojinga liga

Arterinė hipertenzija (AH) pavojinga tuo, kad daugelį metų gali nesukelti jokių simptomų, tačiau ilgainiui nulemia sunkias komplikacijas – širdies ir kraujagyslių, inkstų, smegenų ligas.
 

Tikimybė susirgti AH priklauso nuo daugybės veiksnių – paveldimumo, mitybos įpročių, ypač nuo suvartojamo druskos ir alkoholio kiekio; didesnė rizika yra sergantiesiems cukriniu diabetu, nutukusiems, reguliariai nesimankštinantiems.
Prieš pradedant gydyti AH pirmiausia reikia nustatyti arterinį kraujospūdį (1 lentelė).
Padidėjęs kraujospūdis diagnozuojamas tuomet, kai keletą kartų matuojant jis būna padidėjęs.
 

 

Vėlyvieji padidėjusio kraujospūdžio padariniai


Šiandien, formuluojant pirminės AH diagnozę, negana vien nustatyti AKS. Diagnozėje turi atsispindėti, kurie organai taikiniai pažeisti, gretutinės ligos, taip pat širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos AH eigai ir prognozei.
Hipertenzija pažeidžia daugelį organų: kraujagysles, širdį, inkstus, smegenis.
Deguonies stoka sukelia išemiją arba krūtinės anginą. Susiaurėjusiai kraujagyslei užsikimšus trombu išsivysto koronarinė trombozė ir miokardo infarktas.
Arterijoms dėl hipertenzijos siaurėjant ir tampant mažiau elastingoms padidėjusi apkrova ilgainiui pažeidžia širdį ir susilpnina jos veiklą. Išsivysto širdies nepakankamumas.
Arterijų, aprūpinančių krauju smegenis, susiaurėjimas gali lemti tam tikros smegenų dalies funkcijos praradimą – laikiną smegenų kraujotakos sutrikimą. Visiškas arterijos užsikimšimas lemia smegenų dalies, kurią maitino ta arterija, mirtį – smegenų infarktą arba insultą.
Pažeidus kojų arterijas, mažiau kraujo priteka į blauzdas ir pėdas, todėl vaikštant juntamas kojų raumenų skausmas.
Inkstų kraujagyslių pažeidimas laipsniškai pažeidžia ir pačius inkstus, trinka jų funkcija, pablogėja ir kai kurių vaistų šalinimas.
Labai retai, itin sunkios hipertenzijos atvejais, akių tinklainėje gali atsirasti hemoragijų. Tokia būsena vadinama piktybine hipertenzija, tačiau šiuolaikiškai gydant prognozė labai gera.
Visų šių komplikacijų galima išvengti parinkus efektyvų kraujospūdį mažinantį gydymą. Kontroliuojant hipertenziją vaistais, insulto riziką galima sumažinti 30-40 procentų, koronarinės širdies ligos – 20-25 procentais.
Nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymas ir rizikos veiksnių korekcija
Pagal Europos hipertenzijos draugijos ir Europos kardiologų draugijos (EHD-EKD) nuorodas, nemedikamentinės priemonės privalo būti taikomos visiems sergantiesiems arterine hipertenzija: tiems, kurių kraujospūdis aukštas normalus, ir tiems, kuriuos reikia gydyti vaistais. Tikslas – padėti mažinti kraujospūdį, kontroliuoti kitus rizikos veiksnius bei esamas klinikines būkles.
Gyvensenos priemonės, mažinančios kraujospūdį ar širdies ir kraujagyslių pažeidimų riziką: metimas rūkyti, svorio mažinimas, gausaus alkoholio vartojimo mažinimas, fizinis aktyvumas, druskos vartojimo mažinimas, vaisių ir daržovių suvartojimo padidinimas, bendro riebalų kiekio ir sočiųjų riebalų kiekio sumažinimas.
Svarbu nepamiršti, kad, nematuojant kraujospūdžio, žmogus gali nežinoti, kad serga tol, kol nepasireikš sunkios komplikacijos. Netgi labai smarkiai padidėjusio kraujospūdžio atvejais sudėtingų ir net gyvybei pavojingų komplikacijų grėsmė smarkiai sumažėja, jeigu nuolatos vartojama paskirtų vaistų ir reguliariai tikrinamasi.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai