Arterijų trombozė... Kas toliau?

Aterosklerozė - vienas pagrindinių insulto rizikos veiksnių. Tai labiausiai paplitusi kraujagyslių liga, kurios metu dėl riebalų sankaupų arterijų sienelėje siaurėja jų spindis. Įplyšus kraujagyslės spindį siaurinančiai aterosklerozinei plokštelei prie jos pradeda lipti kraujo ląstelės - trombocitai, iš kurių pamažu ima formuotis trombas. Šis procesas vadinamas aterotromboze. Tada įvyksta išeminis insultas (nutrūksta kraujotaka vienoje galvos ar kaklo kraujagyslių), miokardo infarktas ar net mirtis.
 

Kaip išvengti aterotrombozės pasekmių


Dėl aterotrombozės sumažėjus per susiaurėjusias kraujagysles pratekančiam kraujo kiekiui gali ištikti ir nuo kelių minučių iki 24 val. trunkantys praeinantys smegenų išemijos priepuoliai ar populiariai - mikroinsultai. Jiems būdinga:
• staiga nusilpusi, nutirpusi ar tapusi nejautri ranka, koja ar viena veido pusė,
• staiga atsiradęs regos sutrikimas (neryškus matymas, dvejinimas akyse, aklumas),
• staiga tapusi neaiški ar visiškai sutrikusi kalba,
• staigus nepakeliamas galvos skausmas,
• staiga pradėjusi suktis galva, sutrikusi koordinacija.
Priepuolius taip pat gali lydėti pykinimas, vėmimas, mieguistumas, bendras silpnumas, netikėtas nualpimas. Nors kartais šie simptomai trunka tik kelias minutes ir dalis žmonių linkę juos ignoruoti, tai įspėja apie gresiantį insultą. Norint išvengti ligos bei su ja susijusios negalios ar net mirties, reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją. Žinoma, kad po pirmo išeminio insulto, kito insulto rizika padidėja 9 kartus, miokardo infarkto rizika padidėja 3 kartus, įskaitant ir staigios mirties atvejus.
Įvairių trombozių riziką galima sumažinti vartojant kraujo krešėjimą slopinančių vaistų. Mikroinsultą, insultą ar miokardo infarktą patyrę žmonės veiksmingai gydomi klopidogreliu (Plavix) - vienu naujausių ir veiksmingiausių vaistų nuo trombozės, kuris, neleisdamas aterosklerozės pažeistoje vietoje formuotis krešuliui, sumažina gresiančio arba pakartotinio insulto ar miokardo infarkto bei galūnių kraujagyslių užsikimšimo pavojų. Kadangi Plavix veikia visose kūno kraujagyslėse, jis apsaugo ne tik nuo insulto, bet ir nuo miokardo infarkto bei kraujagyslinės mirties. Klopidogrelis yra daug veiksmingesnis vaistas nei aspirinas, kurio šiuo metu insulto ar miokardo infarkto profilaktikai dažniausiai skiria šeimos gydytojai. Tai saugus ir gerai toleruojamas medikamentas, skirtingai nei aspirinas, retai sukeliantis opaligę. Klopidogrelį galima saugiai derinti ir su kitais medikamentais. Po visų aterotrombozės komplikacijų: praeinančiųjų, linkusių dažnai kartotis ir galinčių sukelti insultą ar infarktą smegenų kraujotakos sutrikimo priepuolių, miokardo ar smegenų infarkto Plavix kompensuojamas metus laiko. Pacientai, kurie rūpinasi savo sveikata, gali tikėtis ir reikalauti patikimo vaisto profilaktikai. Tiek siekiant išvengti išeminio insulto, tiek ligoniams, patyrusiems insultą, skiriama klopidogrelio, 75 mg/p. Vaisto būtina vartoti nuolat, net tuomet, kai jaučiamasi gerai. Klopidogrelio patogu vartoti, nes jo skiriama vieną kartą per parą, neatsižvelgiant į valgį.
 

Jei įvyko insultas - labai svarbi reabilitacija


Insultas - rimtas, gyvybei grėsmingas sveikatos sutrikimas, dažnai siejamas su neišvengiama negalia. Tačiau klinikinė patirtis byloja, kad tik dalį žmonių liga suluošina. Kitiems judesiai, kalba bei kitos funkcijos atsinaujina per pirmąsias savaites ar mėnesius arba lieka tik dalinių sutrikimų.
Tam, kad sumažinti pakartotinio insulto bei mirties pavojų, pacientams toliau skiriama klopidogrelio ir kitų būtinų vaistų, o pakenktoms funkcijoms atnaujinti taikoma reabilitacija.
Vienas pagrindinių reabilitacijos principų - kuo anksčiau ją pradėsime, tuo bus geriau. Intensyviausias sutrikusių funkcijų atsinaujinimas vyksta per pirmuosius metus, vėliau šis procesas sulėtėja ir toliau daugiausia vyksta ligonio prisitaikymas prie turimos negalios. Visgi svarbu žinoti, kad norint siekti didesnio savarankiškumo būtina namuose toliau aktyviai lavinti reabilitacijos programos metu įgytus įgūdžius. Dauguma ligonių išmoksta apsirengti, atsikelti iš lovos, naudotis tualetu ir t.t. Sergančiam žmogui būtina artimųjų pagalba, bet ne patarnavimas kiekviename žingsnyje. Daug svarbesni palaikymas ir skatinimas pagal galimybes užsiimti namų ruoša, pačiam apsitarnauti. Tai ne tik treniruoja sergančiojo judėjimo įgūdžius, bet ir gerina nuotaiką, padeda labiau pasitikėti savimi, jaustis reikalingam.
Kalba dažniausiai sugrįžta lėčiau nei judesiai. Šiame procese, kuris gali trukti kelis metus, svarbus vaidmuo tenka šeimos nariams. Jokiu būdu negalima leisti sergančiojo kalbinės izoliacijos. Sunku tikėtis, kad kalba atsinaujins, jei bus mažai kalbama, jei ligonis ignoruojamas ar nepaskatinamas dalyvauti bendrose diskusijose, aptariant įprastas namų problemas. Artimieji turėtų suprasti, kad su sergančiuoju reikia kalbėti net tada, kai jis neatsako į klausimus. Tai skatina iš naujo suprasti kalbą.
Gydytojai patars, kaip įveikti ligą, tačiau visgi reikia žinoti, kad vien vaistų insultą patyrusiam žmogui nepakaks. Didžiąja dalimi gydymo sėkmė priklauso nuo paties ligonio. Čia norėtųsi pacituoti posakį: “Kovoje dalyvauja dviese - gydytojas ir liga. Į kieno pusę atsistos sergantysis, tas ir laimės”.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai