Arterinė hipertenzija - liga visam gyvenimui

Arterinė hipertenzija (AH) - klastinga liga, kuri, pačiam pacientui nejaučiant, pamažu žaloja organizmą. Dažnas pacientas numoja ranka į, rodos, tokį „mažmožį“ kaip padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS), o kadangi jaučiasi sveikas bei stiprus, tokios šios klastingos ligos komplikacijos kaip insultas, miokardo infarktas ar širdies nepakankamumas atrodo tik daktarų prasimanymai pacientams pagąsdinti. Ir tik kai pasireiškia arterinės hipertenzijos komplikacijos, imama ieškoti priežasties. O priežastis neretai būna atsainus požiūris į sveikatą, prarastas laikas, kai buvo galima koreguoti padidėjusį kraujospūdį ir išvengti organų pažeidimo. VUL Santariškių klinikos Širdies ligų klinikų med. dr. Jūratė BARYSIENĖ mielai sutiko pasidalyti mintimis, kaip veiksmingai gydyti AH.
 

Dar kartą apibrėžiant šiuolaikines arterinės hipertenzijos normas bei arterinio kraujospūdžio mažinimo tikslus...


Šiuolaikinė AKS lygių klasifikacija padeda tiksliai nubrėžti ribą tarp normalaus AKS ir AH. Susitarta padidėjusiu laikyti 140 / 90 (mm Hg ir didesnį AKS. Gydant AH siekiamas AKS yra <140/90 mm Hg, tuo tarpu atskiroms pacientų grupėms (sergantiesiems lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, cukriniu diabetu) AKS turėtų būti 130/85 mmHg.
Matuojant kraujo spaudimą reikia laikytis tam tikrų rekomendacijų:
• Kelias minutes ramiai pasėdėti netriukšmingoje patalpoje.
• AKS reikia matuoti mažiausiai 2 kartus 1-2 minučių intervalu.
• Nesvarbu, kokia paciento padėtis, manžetė matuojant AKS turi būti jo širdies lygyje.
Neretai namie rekomenduojama naudotis pusiau automatiniais AKS matuokliais. Tai ypač patartina blogiau girdintiems, vyresnio amžiaus pacientams.
Būtina atminti, kad namie išmatuotas AKS kelių minučių intervalu gali skirtis dėl fiziologinių AKS variacijų. Be to, namų sąlygomis išmatuotas AKS dažnai būna mažesnis negu gydytojo kabinete. Manoma, jog gydytojo išmatuotas 140/90 mmHg kraujo spaudimas atitinka 135/85 mm Hg kraujo spaudimą matuojant namuose. Gerai, kai pacientai gali kraujo spaudimą matuoti namuose, nes, visų pirma, tai suteikia gydytojui daugiau informacijos apie AKS kontrolę, antra, sustiprina paciento motyvaciją gydytis. Tačiau jei AKS matavimas namuose kelia pacientui nerimą ar sergantysis, atsižvelgdamas į AKS dydį, pats keičia gydymą, AKS matavimas namuose labiau kenkia nei padeda ir neturėtų būti skatinamas.
 

Baltojo chalato hipertenzija“ - ar tai rimta?


Įdomus fenomenas yra vadinamoji baltojo chalato hipertenzija, kai gydytojo priėmimo metu išmatuotas AKS yra nuolat padidėjęs, tuo tarpu kraujospūdį matuojant paciento namuose AKS vertės yra normalios. Nors linkstama šią būklę vadinti baltojo chalato hipertenzija, tačiau tikslesnis terminas būtų ”izoliuota poliklinikos (ar ligoninės)” hipertenzija, nes kraujospūdis padidėja ne išvydus baltą chalatą, o patekus į gydymo įstaigą. “Izoliuota poliklinikos “hipertenzija nėra reta, ji pastebima apie 10 proc. bendros populiacijos. Žmonėms, kuriems pasireiškia“ izoliuota poliklinikos“ hipertenzija, širdies ir kraujagyslių rizika yra mažesnė nei tuo atveju, kai AKS yra nuolat padidėjęs, tačiau yra atlikta tyrimų, rodančių, jog tai nėra visiškai nekaltas fenomenas ir ši būklė yra susijusi su organų taikinių pažeidimu bei medžiagų apykaitos pokyčiais. Be to, tai rodo žmogaus polinkį sirgti AH, ir toks pacientas turi laikytis nemedikamentinių AH gydymo principų. Gydytojas nustato “izoliuotos poliklinikos” hipertenzijos diagnozę, kai kelių priėmimų metu AKS yra 140/90 mmHg, nors kelių dienų AKS namuose vidurkis yra <135/85 mmHg. Šią būklę vaistais reikia pradėti gydyti, jei nustatoma organų taikinių pažeidimo požymių ar yra didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Egzistuoja ir priešingas fenomenas, kai vizito pas gydytoją metu AKS būna <140/90 mmHg, tačiau likusį laiką AKS yra padidėjęs, tai vadinamoji “izoliuota ambulatorinė” hipertenzija. Tokiems pacientams yra didesnė organų taikinių pažeidimo išsivystymo rizika.
 

Kodėl arterinės hipertenzijos gydymas turi būti reguliarus ir ilgalaikis?


Kadangi arterinės hipertenzijos diagnozė nesiremia vien tik AKS verte, nustatyti organų taikinių pažeidimus yra labai svarbu ne tik įvertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, bet ir parenkant gydymą. Organų taikinių pažeidimas yra nuolat padidėjusio AKS poveikio įvairiems organams pasekmė. Nors padidėjusio AKS daugelis pacientų nejaučia, tačiau jis atlieka savo darbą, pamažu pažeisdamas viso organizmo kraujagysles.
 

Kokios negydomos ar nepakankamai gydomos AH?


AH sergančio paciento širdyje, smegenyse, inkstuose, akių dugne bei kraujagyslėse vystosi pakitimai, kurie nulemia širdies nepakankamumo, insulto, inkstų funkcijos nepakankamumo, kraujagyslinės kilmės silpnaprotystės ir kitų gyvybei gresiančių komplikacijų išsivystymą. Taigi norint išvengti šių grėsmingų komplikacijų AKS reikia ne tik sumažinti iki siekiamų verčių, bet ir išlaikyti normalų AKS per parą bei visą gyvenimą. AH gydymas trunka visą gyvenimą ir jei gydantis AKS yra normalus - tai nereiškia, jog galima nutraukti vaistų vartojimą, juolab, kad AKS svyravimas nemažiau pavojingas už nuolatinį kraujo spaudimo pakilimą.
 

Kada rekomenduojama pradėti gydyti hipertenziją?


Hipertenzijos gydymo būdą lemia du svarbūs kriterijai: 1) širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsnis ir 2) sistolinio bei diastolinio kraujo spaudimo vertės. Bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsnis yra netgi svarbesnis veiksnys pradedant gydyti hipertenziją. Šiuo metu yra rekomendacijų esant AKS 130-139/85-89 mmHg bei nustačius didelę ar labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką pradėti gydyti vaistais. Pirminis AH sergančio paciento gydymo tikslas yra pasiekti maksimalų bei ilgalaikį mirštamumo bei sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis rizikos sumažėjimą. Šiam tikslui pasiekti reikia koreguoti rizikos faktorius (dislipidemiją, rūkymą, cukrinį diabetą, nutukimą ir t.t.), adekvačiai gydyti gretutines klinikines būkles bei koreguoti iki reikiamų verčių patį AKS.
 

Keli akcentai keičiant gyvenimo būdą...


Gyvenimo būdo korekcija turi būti taikoma visiems sergantiesiems AH ar tiems, kurių AKS aukštas normalus AKS, neatsižvelgiant į AKS dydį bei vaistų vartojimą. Daugelis pacientų žino bendrąsias rekomendacijas, tačiau neretai susiduria su klausimu, kaip tų rekomendacijų laikytis realiame gyvenime. Manoma, kad didelio alkoholio kiekio vartojimas yra susijęs su didesne insulto rizika. Todėl rekomenduojama apriboti alkoholio vartojimą iki 20-30 g etanolio/d. vyrams ir 10-20 g etanolio/d. moterims. Tai atitinka apie 300 ml vyno ar 700 ml alaus per dieną vyrams. Fiziniam aktyvumui didinti yra rekomenduojami reguliarūs 30-45 minučių trukmės aerobiniai pratimai (vaikščiojimas, plaukimas) 3 ar 4 kartus per savaitę. Net nedideli fiziniai pratimai gali sumažinti sistolinį kraujo spaudimą apie 4-8 mm Hg. Tačiau izometrinių pratimų, tokių kaip sunkumų kilnojimas, reiktų vengti. Pacientas turi būti skatinamas į paruoštą maistą papildomai nedėti druskos, vengti itin sūrių maisto produktų ir vartoti daugiau patiekalų, pagamintų iš daug kalio turinčių produktų. Kalio kiekis maiste turėtų būti padidintas iki 90 mmol/d. AH sergantys pacientai turėtų daugiau valgyti vaisių bei daržovių, žuvies ir vengti daug sočiųjų riebalų rūgščių bei cholesterolio turinčių produktų.
 

Medikamentinio gydymo principai: vienas vaistas ar derinys?


Daugeliui, bet ne visiems pacientams hipertenzija pradedama gydyti po truputį ir tikslinis kraujo spaudimas pasiekiamas per keletą savaičių. Atsižvelgiant į AKS dydį bei komplikacijas, pradėti gydyti tikslinga vienu vaistu ar nedidelių dviejų vaistų dozių deriniu. Pasirenkant vaistą atsižvelgiama į:
• paciento patirtį vartojant tos klasės vaisto;
• paciento amžių, vyraujančius negalavimus;
• vaisto kainą;
• širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
• organų taikinių pažeidimą, ar serga inkstų liga bei cukriniu diabetu;
• ar yra gretutinė patologija, kuri gali pakoreguoti tam tikros vaistų nuo hipertenzijos klasės skyrimą;
• antihipertenzinių vaistų sąveikos su paciento nuo kitų ligų vartojamais vaistais tikimybę.
Vaistas neturėtų sukelti pacientui diskomforto, juolab kad AH pacientas gydysis visą gyvenimą. Jei pacientas jaučia, kad atsirado tam tikrų nepageidaujamų poveikių, jis turi pasitarti su gydytoju. Jeigu per mėnesį nuo vaisto paskyrimo norimų rezultatų negaunama, pridedama antro ar net trečio vaisto.
Pacientui būtina žinoti, kad operacijos metu nereikia nutraukti vaistų nuo hipertenzijos vartojimo, jų dozes, pasitarus su gydytoju, galima koreguoti, bet ne nutraukti, juolab kad operacija - papildomas stresas organizmui.
Taigi,
• didesnis nei 140 ir/ar 90 mm Hg arterinis kraujo spaudimas laikomas padidėjusiu;
• tik reguliarus ir ilgalaikis arterinės hipertenzijos gydymas padės išvengti komplikacijų;
• gyvenimo būdo keitimas - labai svarbi AH gydymo bei rizikos faktorių korekcijos grandis.
Niekada nėra vėlu padėti gydytojui rūpintis Jūsų sveikata!

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai