Pagrindiniai širdies nepakankamumo požymiai
Širdies nepakankamumas - tai terminas, kuriuo apibūdinami paciento negalavimai, ligos požymiai ir organų funkcijos pokyčiai, atsirandantys, kai širdis nepajėgia aprūpinti organų deguonimi.
Dusulys. Iš pradžių oro trūksta tik fizinio krūvio metu, vėliau - ir gulint. Ypač grėsmingi yra dusulio priepuoliai. Medikai šią būklę vadina širdies astma.
Nuovargis ir silpnumas. Tai liudija apie pablogėjusį raumenų ir smegenų aprūpinimą deguonimi.
Kosulys. Jis vargina kartu su dusuliu, dažnai yra sausas, atsiranda fizinio krūvio metu.
Dažnas širdies plakimas, ypač sustiprėjantis fizinio krūvio metu.
Kojų patinimas. Ypač ryškus vakare. Tai požymis, kad organizme kaupiasi skysčiai.
Melsva odos spalva (cianozė). Dažniausiai pamėlsta lūpos, nosies galas, ausų kaušeliai.
Smegenų veiklos sutrikimai. Gali pablogėti atmintis, skaudėti ir svaigti galva, miego metu sutrikti kvėpavimas.
Širdies nepakankamumo profilaktika
Širdies nepakankamumas - bet kurios širdies ligos pasekmė. Širdies nepakankamumo profilaktika pradedama dar nesusirgus, esant didelei širdies ligos išsivystymo rizikai. Šiame etape labai svarbu koreguoti rizikos veiksnius. Širdies liga susirgęs ir gydomas ligonis gali nieko nejusti ir klaidingai manyti, kad yra sveikas. Tai būklė, kai širdies raumuo jau serga, o funkcija dar tik pradeda sutrikti, širdies nepakankamumo simptomų dar nėra. Todėl labai sunku pacientus įtikinti, jog jie turi keisti gyvenimo būdą, kad liga neprogresuotų ir nesutriktų širdies raumens funkcija.
Gydytojai žino, kokios yra nekoreguojamų įpročių pasekmės, o potencialūs sunkūs ligoniai, deja, neteikia tam svarbos.
Širdies nepakankamumo rizikos veiksniai
Arterinė hipertenzija. Dėl jos išsivysto išeminė širdies liga, o kartu su ja daug greičiau atsiranda ir širdies nepakankamumas. Statistika rodo, kad 50-70 proc. pacientų, kuriems jauname amžiuje pasireiškia padidėjusio kraujospūdžio liga, vėliau kenčia dėl jos baigties - širdies nepakankamumo.
Kairiojo skilvelio hipertrofija (raumens padidėjimas). Vyrams dėl jos širdies nepakankamumas vystosi 15 kartų dažniau nei tiems, kurių širdies kairysis skilvelis nėra sustorėjęs (moterims, vyresnėms kaip 55 metų, - 5 kartus dažniau).
Rūkymas.
Cholesterolio apykaitos sutrikimai.
Cukraligė.
Nutukimas.
Antsvoris.
Gyvybinio plaučių tūrio sumažėjimas.
Širdies susitraukimų dažnio svyravimai - nuo mažesnio kaip 60 kartų per minutę iki dažnesnio kaip 85 kartai per minutę. Pulso dažnio svyravimai rodo, jog neurohormonai, kurie yra vieni iš svarbiausių širdies nepakankamumo išsivystymo veiksnių, jau yra aktyvūs.
Mikroalbiminuremija, t.y. labai mažas kiekis baltymų šlapime, kuris paprasto tyrimo metu neįvertinamas.
Antrinės profilaktikos etapas
Medikai, remdamiesi objektyviais tyrimais, dažniausiai - ultragarsiniu tyrimu, įvertina būklę ir nustato širdies ligą. Bet ligonis, dar nepatyręs širdies nepakankamumo simptomų, neretai sako, kad jaučiasi gerai, kad nereikia vartoti vaistų visą gyvenimą, pakaks mėnesį. Tai - didžiulė klaida. Gydytojas taiko ilgalaikio gydymo planą, siekdamas prailginti gyvenimo trukmę - pratęsti kelionę "Titaniku".
Psichologai nurodo šiuos susitaikymo su liga etapus: pirmiausia ligonis viską neigia: "Tai - manęs neliečia, negali būti". Vėliau jis suabejoja: "Gal aš sergu?". Tik trečiame etape jis pradeda domėtis liga, ir ta informacija jam tampa svarbi.
Kai dėl ligos sutrinka širdies funkcija, progresuoja širdies nepakankamumo požymiai, medikai jam taiko tretinę profilaktiką. Jos tikslas - sustabdyti ligos progresavimą. "Galbūt "Titaniku" nepriplauksim kito kranto, bet kad bent jį pamatytume... Dažniausiai tai tam tikra prasme - vėlu", teigė karčią tiesą doc. A.Kavoliūnienė.
Kiek žmonių kenčia nuo širdies nepakankamumo?
2 proc. gyventojų pasireiškia būklės simptomų, o kas dešimtas, sulaukęs 65 metų amžiaus, kenčia nuo širdies nepakankamumo.
Ligoniams, kuriems pasireiškia kairiojo skilvelio disfunkcija be simptomų, tikimybė mirti per metus yra 5 proc. Esant kliniškai pasireiškiančiam vidutinio sunkumo nepakankamumui, tikimybė mirti per metus - 20 proc., o jei labai progresavęs, gydymui nepaklūstantis širdies nepakankamumas - daugiau nei 20 proc. (iki 50 proc.). Tokių pacientų gydymas tretiniame širdies nepakankamumo profilaktikos etape kainuoja du kartus brangiau nei bet kurios lokalizacijos vėžio gydymas.
Ne tik vaistai svarbūs. Nemedikamentinis gydymas
Gydymo sėkmingumas 30 proc. ar net 50 proc. priklauso nuo paties ligonio.
o Svarbiausia - keisti mitybos įpročius ir subalansuoti skysčių kiekį.
o Būtina atsisakyti valgomosios druskos ir produktų, turinčių natrio. Net nepridedant druskos, mėsoje ir duonoje jau yra natrio.
o Nerekomenduojami konservuoti produktai, fermentinis sūris, dešra.
o Energinė vertė taip pat svarbi. Kuo idealesnis ligonio kūno svoris - tuo paprasčiau gydyti.
o Ligonis turėtų svertis kas rytą ar bent du kartus per savaitę ir įvertinti kūno masės pokyčius 100 gramų tikslumu. Jeigu svoris padidėjo 1,5-2 kilogramais, tai požymis, kad susikaupė skysčių. Patinimai atsiranda ne iš karto, o tik tuomet, kai organizme susikaupia skysčių perteklius daugiau kaip 5 litrais. Pradėjus gydyti, siekiama sumažinti kūno masę, pašalinant skysčių perteklių. Tada ligonis turėtų ribotai vartoti skysčių (per dieną išgerti 1-1,5 litro).
o Ligonis turėtų tartis su gydytoju, jeigu vartoja vaistų nuo kitų ligų. Svarbu žinoti, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo kartu su vaistais nuo širdies nepakankamumo gali pabloginti inkstų funkciją. Nuo inkstų pažeidimo sunkumo priklauso ligos eiga.
o Sergantiesiems nepatariama ilgai keliauti, nes ilgai nejudant gresia embolinės komplikacijos.
o Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo grupės rekomendacijose nurodoma prieš seksualinį aktyvumą vartoti specialiai gydytojo paskirtų širdies darbą palengvinančių medikamentų.
o Bet kokia infekcija sudaro sąlygas širdies nepakankamumui paūmėti.
Medikamentinis gydymas
Doc. A.Kavoliūnienė pastebėjo, kad Lietuvoje yra visų žinomų vaistų širdies nepakankamumui gydyti, o netruks į klinikinę praktiką ateis trys naujos vaistų grupės.
Pats seniausias vaistas, vartojamas 200 metų - širdį veikiantis glikozidas digoksinas bei šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai (diuretikai). Diuretikai paprastai greitai palengvina simptomus.
Kitų grupių vaistai skirti arterinei hipertenzijai gydyti, gyvenimo trukmei ilginti ir kokybei gerinti.
Jie veikia ligą patogenetiškai, t.y. jos išsivystymo mechanizmą.
Tai:
Adrenoreceptorių blokatoriai (karvedilolis, metoprololis ir k.t).
Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (kaptoprilis, enalaprilis, kvinaprilis ir kt.).
Aldosterono antagonistai (spironolaktonas).
Jų reikia vartoti nuolat ir didinti dozes.
Dažna ligonių klaida: pasijutus geriau, vaistų vartojimas nutraukiamas. Gydytojų klaida - pritarimas tokiam apsisprendimui.
Vaizdžiai tariant vaistų reikia vartoti, kad "Titanikas" skęstų kuo lėčiau.
Bendrai ligonio būklei labai didelę įtaką daro cukraligė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir kitos plaučių ligos, skydliaukės aktyvumo padidėjimas ar sumažėjimas. Šeimos gydytojas visuomet turi atsižvelgti į gretutines ligas ir jas tinkamai gydyti.
Chirurginis gydymas
Kardiologų užduotis - įvertinti, kada pacientu turi pasirūpinti kardiochirurgai. Šiuolaikinė chirurgija taiko daug priemonių. Tai stimuliatorių implantavimas, širdies vožtuvų rekonstrukcinės operacijos, kairiojo skilvelio veiklą pavaduojantys aparatai, dirbtinė širdis (pacientų krūtinėse šiuo metu iš viso pasaulyje sėkmingai veikia 4 dirbtinės širdys) ir, kai nebėra alternatyvių metodų, širdies transplantavimo operacija.
"Pasaulio kardiologai turi įrodymų, kad ilgalaikis nuolatinis medikamentų vartojimas leidžia atidėti transplantaciją, - pastebėjo doc. A.Kavoliūnienė. - Lietuvos medikai taip pat nestokoja tokių pavyzdžių."
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau