Lėčiau plakanti širdis ilgiau lieka sveika

Per pastarąjį kardiologijos vystymosi penkiasdešimtmetį, be naujų diagnostikos ir gydymo priemonių paieškų, daug dėmesio skiriama rizikos veiksniams, nulemiantiems išeminės širdies ligos (IŠL) vystymąsi, taip pat ligos vystymuisi ir gydymui. Anot žymaus Amerikos kardiologo Polo D.Vaito, širdies ligos iki 80 metų – ne Dievo bausmė, o savo klaidų rezultatas. Širdis – tobuliausias mechanizmas, turinis galimybę dirbti iki 150 metų. Dėl to, kad šis terminas šiuolaikiniam žmogui sutrumpėjo beveik trigubai, didžiąja dalimi kalti esame patys. Ir vis dėlto šiuo metu daugumoje šalių vyraujanti mirties priežastis, kai širdies arterijos „užanka“, išlieka išeminė liga. Kas yra svarbu ir kokie naujausi pasiekimai šios ligos gydymo srityje, pasakoja KMUK lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadovė gydytoja kardiologė profesorė Rūta Marija BABARSKIENĖ.
 

Kaip dirba mūsų organizmo „variklis“ – širdis?


Kad širdies raumuo galėtų dirbti visavertiškai, jis privalo būti aprūpintas deguonimi. Aprūpinimą atlieka dvi pagrindinės kraujagyslės, vadinamos vainikinėmis arterijomis. Jos tarsi vainikas apgaubia visas širdies raumens vietas ir pasiskirsto į smulkias šakeles. Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių.
Širdies raumuo turi specialią elektrinę širdies sistemą, nulemiančią širdies raumens susitraukimą. Širdies raumens dešiniajame prieširdyje yra specialių širdies ląstelių grupė, vadinama sinusiniu mazgu. Ji tam tikru laiko dažnumu generuoja elektros impulsą, kuris sudaro galimybę širdžiai susitraukti. Įvyksta širdies raumens sistolė – susitraukęs širdies raumuo išmeta kraują į aortą, o iš ten – į visas organizmo arterines kraujagysles, kuriomis nunešamas deguonis organizmui. „Atidirbęs kraujas“, surinkęs iš organizmo šlakines medžiagas, greta arterijų esančiomis venomis grąžinamas į širdį, pervaromas pro plaučius ir vėl prisikaupia deguonies. Ciklas kartojasi. Širdžiai susitraukus ir išmetus deguonies prisotintą kraują, ji tarsi pailsi kitos fazės, vadinamos diastole, metu. Po poilsio – diastolės – savaime vėl aktyvuojasi širdies specialios ląstelės – sinusinis mazgas, ir vėl kartojasi širdies susitraukimo fazė. Širdis kiekvieno ciklo metu pervaro 60–80 ml kraujo, taigi 3–6 litrus kraujo per minutę. Fizinio darbo ar emocinio streso metu šis kiekis gali padidėti 6–8 kartus.
 

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai