Kaip fizinis aktyvumas veikia širdį? Kaip padidinti savo kasdieninį aktyvumą ir nepabloginti sveikatos? Koks vasaros karščių pavojus širdininkams? Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė.
Mažas fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Daugiau kaip 70 proc. suaugusiųjų žmonių juda nepakankamai. Technologijų amžiuje yra visos sąlygos atleisti mūsų raumenis nuo bet kokio darbo. Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis, daug dažniau nuo jų miršta. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, jis tunka, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės. Visa tai skatina aterosklerozę, o kartu ir koronarinę širdies ligą.
Tyrimai nustatė, kad mažiausias privalomas fizinis aktyvumas, saugantis nuo koronarinės širdies ligos, – tai bent 30 min. aerobikos pratimų mažiausiai 3 kartus per savaitę. Saikingi fiziniai pratimai net po širdies infarkto pagerina bendrąją būklę, sumažina nusiskundimų skaičių, kartotinio infarkto ir mirties riziką.
Sportuojančio žmogaus organizme vyksta šie procesai:
• kiekvieno širdies susitraukimo metu padidėja išstumiamo kraujo tūris ir širdies susitraukimų dažnis, kartu – bendras išstumiamo kraujo tūris per minutę;
• prisotintas deguonimi kraujas persiskirsto taip, kad daugiau jo tektų dirbantiems raumenims;
• padidėja kraujospūdis;
• padažnėja kvėpavimas.
Ne į visus fizinius pratimus širdies ir kraujagyslės reaguoja vienodai. Fiziniai pratimai skirstomi į izotoninius (keičiasi raumenų ilgis, bet nesikeičia tonusas) ir izometrinius (didėja raumenų tonusas, bet nesikeičia ilgis). Izotoninių pratimų metu ritmiškai juda visas kūnas, rankos, kojos. Toks raumenų darbas didina deguonies poreikį kraujyje ir vadinamas aerobiniu, t.y. deguonį suvartojančiu. Tokie pratimai yra ėjimas, bėgimas ristele ar vietoje, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ir kt. Jie teigiamai veikia širdį ir kraujagysles.
Izometriniai pratimai – kai raumenys susitraukia, tačiau sąnariai nejuda, pvz., keliant ir laikant sunkius daiktus. Jų metu raumenų kraujagyslės suspaudžiamos, į juos priteka mažiau kraujo, deguonies poreikis nepadidėja. Šie pratimai vadinami anaerobiniais, deguonies nevartojančiais. Jų metu padidėja kraujospūdis, o jeigu dar ir sulaikomas kvėpavimas – gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies raumens išemija (deguonies trūkumas). Todėl izometrinių pratimų su kvėpavimo sulaikymu turėtų vengti sergantieji širdies ligomis, ypač kurių pažeistas širdies raumuo, padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas.
O aerobikos pratimai koronarinės širdies ligos riziką mažina, nes:
• Mažina bendrojo cholesterolio, „blogojo“, t.y. mažo tankio lipoproteinų, cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje; saugo kraujagysles nuo aterosklerozės.
• Mažina kraujo krešėjimą ir krešulių susidarymo galimybę.
• Padeda reguliuoti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
• Treniruoja ir stiprina širdies raumenį.
• Didina širdies vainikinių (koronarinių) arterijų spindį.
• Gerina širdies raumens aprūpinimą krauju.
• Treniruoja skeleto raumenis, didina jų galią.
Mankštinimas neturi būti prievarta ir kančia. Tai turi būti malonus, individualiai pasirinktas įprotis, be kurio neįsivaizduojamas gyvenimas. Jeigu anksčiau aktyviai sportavote, o dabar labai mažai judate, patenkate į padidėjusios rizikos sirgti grupę ir turite susirūpinti. Reikia žinoti, kad aktyvus sportas jaunystėje neapsaugo nuo koronarinės širdies ligos sulaukus vyresnio amžiaus. O padėti gali tik kasdienis judėjimas. Be to, daug svarbiau priversti judėti fiziškai neaktyvų žmogų negu padidinti jau sportuojančio fizinį aktyvumą. Bet koks fizinis aktyvumas, net ir nedidelis, visuomet geriau negu nieko. O ir pradėti aktyviai judėti niekada nevėlu.
Jeigu nutarėte mankštintis, pradėti reikia nuo mažų krūvių, po truputį didinant fizinio aktyvumo intensyvumą, trukmę ir dažnį. Pirmąją dieną pasivaikščiokite 10–15 min. per pietų pertrauką. Laipsniškai didindami krūvį, kartu daugiau judėkite užsiimdami įprastine veikla (darbe, namie, gatvėje, sode). Pratimai turi būti pakankamai intensyvūs, padažninantys pulsą ir kvėpavimą, tačiau kartu ir tinkami jūsų amžiui, įgūdžiams, pajėgumui. Jeigu abejojate pasirinktu fiziniu krūviu, prieš pradėdami mankštintis pasitarkite su gydytoju, ypač jei jums per 40 metų ar sergate širdies liga. Gydytojas fizinio krūvio toleranciją gali nustatyti atlikęs specialius krūvio mėginius (pvz., veloergometriją).
Mankštintis pavojinga, jeigu:
• fizinių pratimų metu ar tuoj po jų pajuntate skausmą už krūtinkaulio, skauda kairiąją ranką, petį ar kaklą;
• svaigsta galva ar netenkate sąmonės;
• po nedidelio fizinio krūvio atsiranda dusulys ar sutrinka širdies ritmas.
Pajutus tokius negalavimus, būtina kreiptis į gydytoją.
• Nesinaudokite liftu – keletą aukštų lipkite laiptais.
• Jeigu į darbą važiuojate visuomeniniu transportu, bent vieną stotelę eikite pėsčiomis.
• Automobilį statykite ne prie pat įėjimo į pastatą, o šiek tiek toliau.
• Darbe darykite aktyvias pertraukėles: atsistokite, lengvai pasimankštinkite.
• Per pietų pertrauką pasivaikščiokite.
• Namų ruošos darbus atlikite greitai, energingai.
• Užuot gulėję prieš televizorių, vakarais pavalgę eikite pasivaikščioti.
• Į artimiausią parduotuvę nevažiuokite automobiliu – eikite pėsčiomis.
• Jeigu turite šunį, kuo ilgiau vaikščiokite ir bėgiokite su juo.
• Kuo dažniau darbuokitės gryname ore (pvz., sode).
Vasarą keisti savo fizinio aktyvumo įpročių nereikėtų. Priešingai, vasarą – palankus metas jiems sustiprinti arba, jeigu dar nepradėjote aktyviai judėti, to imtis. Be abejo, vasarą ir taip daugelis žmonių daugiau juda, nes atostogauja, keliauja, o ir sodo darbai prisideda. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad karštis, tvankūs orai ypač pavojingi sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Kodėl?
Per karščius netenkame daugiau skysčių, nes daugiau prakaituojame, todėl kraujas tirštėja, didėja jo krešumas. Visa tai didina trombų, kurie gali užkimšti smegenų ar širdies kraujagysles ir sukelti miokardo infarktą ar insultą, susidarymo riziką. Sutrikus elektrolitų balansui, gali sutrikti širdies ritmas. Ypač įsiklausyti į savo organizmą turėtų žmonės, priklausantys rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupei. Jie karštą dieną neturėtų užsibūti saulėje, ypač pavojingas laikas – 11–15 val., kai saulė aktyviausia. Karštą dieną rekomenduojama gerti daug skysčių – dažniau nei troškina. Kita vertus, sergant širdies nepakankamumu, kai organizme kaupiasi skysčiai, persistengti ir gerti labai daug nereikėtų. Todėl geriausia dėl skysčių kiekio pasitarti su gydytoju. Labai svarbu ir tinkamai maitintis. Karštomis vasaros dienomis rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą maistą, vengti alkoholio, sūraus maisto, tonizuojamųjų gėrimų. Be abejo, reikia tinkamai ir rengtis, pasirūpinti natūralaus pluošto apranga, galvos apdangalais.
Per pačius karščius visiems, o ypač sergantiesiems širdies ligomis arba priklausantiems šiai rizikos grupei, patariama riboti fizinį aktyvumą, nedirbti lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Taip pat nereikėtų nutraukti vaistų vartojimo, net jei atrodo, kad sveikata pagerėjo ar kraujospūdis sumažėjo. Staiga nustojus gerti vaistų, kraujospūdis gali greitai padidėti.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau