Kraujospūdžio matuoklis namuose - naudingas pagalbininkas

Aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas “tyliuoju žudiku”, nes paprastai ligos pradžioje nebūna jokių simptomų, ir ligonis net nežino, kad jo kraujospūdis per aukštas, kol jo nepamatuoja.
 

Kraujo spaudimas - tai kraujo tėkmės stiprumas arterijose. Jei didesnis nei normalus spaudimas nustatomas du ar daugiau kartų, gali būti, kad sergate hipertenzija.
Kraujospūdis matuojamas tokiu būdu: pirmiausia kraujo tėkmė sustabdoma uždėjus ant rankos manžetę ir ją pripūtus oro. Tada oras iš manžetės išleidžiamas ir klausoma stetoskopu, pridėjus jį ties arterija alkūnės srityje.
Kraujo spaudimą žymi du matmenys. Dydis, kuris nustatomas išgirdus, kai kraujas pradeda tekėti, vadinamas sistoliniu spaudimu. Jis rodo kraujo spaudimo aukščiausią tašką, kai širdis susitraukia. Diastolinis, užrašomas matavimo pabaigoje, rodo žemiausią spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Jei jūsų kraujospūdis normalus, VI jungtinis aukšto kraujospūdžio prevencijos, nustatymo, įvertinimo ir gydymo nacionalinis komitetas (angl. JNC 6) rekomenduoja matuoti kraujo spaudimą kas dvejus metus.
Namų kraujospūdžio matavimo aparatai leidžia ligoniams tikrintis savo kraujo spaudimą namuose. Jei galvojate, kad jūsų kraujo spaudimas gali būti padidėjęs ar šeimoje buvo sergančiųjų hipertenzija (aukšto kraujospūdžio liga), reikėtų turėti tokį kraujospūdžio matuoklį.
 

Kodėl turėtume matuoti kraujospūdį namuose?


Namų kraujospūdžio matuoklis leidžia pamatuoti kraujo spaudimą skirtingomis aplinkybėmis - tiek namuose, tiek darbe, bet kuriuo paros metu.
Tai gali:
• Padėti diagnozuoti aukštą kraujo spaudimą.
• Stebėti vartojamų vaistų nuo kraujospūdžio veiksmingumą.
• Padėti žmonėms, sergantiems hipertenzija, stebėti medi-kamentų bei aplinkos poveikį jų kraujo spaudimui. Be to, jie patys matuodami spaudimą namuose, labiau įsitraukia į gydymo procesą ir kontro-liuoja savo sveikatą.


• Padėti nustatyti žemą kraujo-spūdį, kuris gali būti dėl nereguliaraus širdies ritmo (aritmijų), vaistų ar kitų medicininių būklių.
Paprastai kraujospūdis priklauso nuo fizinio aktyvumo, temperatūros pokyčių, mitybos, vartojamų vaistų, emocinės ir fizinės būklės.
Tiems, kurie gali matuotis savo kraujospūdį namuose, ypač naudinga rašyti dienoraštį ir jame žymėtis, kokių vaistų vartojo, ar buvo jaudinančių įvykių, ar užsiėmė fizine veikla. Tai gali padėti suprasti kraujospūdžio svyravimus ir geriau parinkti medikamentų dozes.
Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad jiems nustatomas aukštas kraujospūdis matuojant jį gydytojo kabinete. O namuose šie dydžiai būna mažesni. Tai vadinama “balto chalato” hipertenzija. Taigi dar vienas privalumas, kad turint kraujospūdžio matuoklį namuose galima nustatyti, ar nėra “balto chalato” hipertenzijos.
 

Kas didina hipertenzijos riziką?


Labai svarbu žinoti rizikos susirgti aukšto kraujospūdžio liga rizikos veiksnius ir jų vengti. Šie veiksniai skirstomi į pirminius ir antrinius.
Pirminiai rizikos veiksniai:
• Šeimoje yra sirgusių hipertenzija
• Senėjimas
• Per didelis druskos vartojimas
• Alkoholio vartojimas
Antriniai rizikos veiksniai:
• Mažas kalio, magnio ir kalcio kiekis
• Ilgalaikė įtampa
• Miego apnėja ir kiti miegą trikdantys kvėpavimo negalavimai
• Depresija
 

Hipertenzijos profilaktika


Gydytojai dažnai mus perspėja, kad lengviau ligos išvengti nei ją gydyti. Todėl žinoti rizikos veiksnius bei matuoti savo kraujospūdį reikia ir tiems, kurie dar neserga hipertenzija.
Naujausi hipertenzijos prevencijos tyrimai rekomenduoja gyvensenos modifikavimą. Ypač tai svarbu žmonėms, kurių kraujospūdžio padidėjimo priežasčių negalima pašalinti, t.y. tai tokios priežastys kaip šeimos istorija, rasė ar amžius.
Gyvensenos pakeitimai:
• Reguliuoti kūno masę atsižvelgiant į kūno masės indeksą.
• Mažinti suvartojamos druskos kiekį iki 2,4 g per dieną (tai maždaug arbatinis šaukštelis).
• Didinti fizinį aktyvumą (vaikščioti mažiausiai po 30 min. per dieną didesnę savaitės dienų dalį).
• Kasdien suvartoti po 3,5 g kalio.
• Daug valgyti vaisių, daržovių, maistą, kuriame mažiau sočiųjų riebalų

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai