Kodėl reikia matuoti pulsą?

„Gal galėtumėte savo žurnale apžvelgti širdies pulso įtaką žmogaus sveikatai. Kas vyksta, kai pulsas retas ar dažnas, stiprus ar silpnas? Kokie pulso parametrai laikomi gerais, o kokie - blogais? Širdies pulsą pamatuoti ir stebėti nėra sudėtinga - tai atlieka kone kiekvienas arterinį spaudimą matuojantis aparatas. O turėdami daugiau žinių apie širdies susitraukimo dažnį, galėtume tiksliau vertinti ir savo sveikatos būklę.“
 

Tokį skaitytojo laišką gavo žurnalo „Sveiko žmogaus“ redakciją. Atsakyti į jį paprašėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos docentės gydytojos kardiologės Audronės Statkevičienės.
 

 

Kaip dirba širdis


Širdis – tai visam mūsų organizmui reikalingų medžiagų gamybos šaltinis ir kartu šių maisto medžiagų ir deguonies pernešimo krauju į visus organus organizatorius. Kad širdies raumuo galėtų atlikti savo funkciją, jai reikalinga energija. Nustatyta, kad sveiko žmogaus širdies raumuo kiekvieną dieną pagamina ir sunaudoja apie 35 kg (!) energetinės medžiagos ir tai yra daug daugiau negu bet kuris kitas organas. Tokiai intensyviai energijos gamybai reikalingas pakankamas deguonies kiekis, kurį užtikrina dvi pagrindinės širdies kraujagyslės – vainikinės arterijos.
Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka be kliūčių. Tačiau padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS), rūkymas, cukrinis diabetas (CD), mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje pažeidžia vidinį vainikinės kraujagyslės dangalą – endotelį. Taip susidaro sąlygos vidinėje kraujagyslės sienelėje nusėsti cholesteroliui. Širdies vainikinės kraujagyslės atskirose vietose ima siaurėti, kraujas negali pratekėti laisvai. Dėl to širdies raumuo deguonimi aprūpinamas nepakankamai, susiformuoja susiaurėjimai kraujagyslėse, t.y. aterosklerozinės plokštelės.
Trūkstant deguonies širdies raumenyje sutrinka energijos gamyba, todėl širdies nebegali atlikti savo funkcijos, o žmogui net įprastas fizinis krūvis tampa per sunkus.
Taip pat dėl deguonies trūkumo širdies raumens ląstelėse kaupiasi rūgštūs skilimo produktai, kurie dirgina skausmo receptorius ir atsiranda pats būdingiausias ligos požymis – širdies skausmas.
Jei aterosklerozinė plokštelė, susiaurinanti širdies kraujagyslės spindį yra stabili, pacientas pajaučia spaudimą už krūtinkaulio tam tikrose situacijose: susijaudinus, smarkiau ir greičiau paėjus, einant prieš vėją, esant šaltam orui. Paprastai sustojus skausmas praeina, tačiau minėti nusiskundimai priverčia žmogų kreiptis į gydytoją, kuris atlikęs specialius tyrimus gali diagnozuoti išeminės širdies ligos (IŠL) formą, vadinamąją krūtinės angina ir skirti atitinkamą gydymą.
Blogesnė situacija, kai anksčiau nedavusi jokių nusiskundimų aterosklerozinė plokštelė plyšta, širdies kraujagyslę staiga užkemša kraujo krešulys. Tokiu atveju atsiranda stiprus spaudimas už krūtinkaulio, diskomfortas užtrunka daugiau pusvalandį, pila šaltas prakaitas, atsiranda mirties baimė. Ši situacija reikalauja labai skubios gydytojo pagalbos, nes, užsitęsus deguonies trūkumui, širdies raumens ląstelės žūsta, ir įvyksta miokardo infarktas (MI) arba staigi mirtis.
Minėtos IŠL formos verčia mokslininkus ieškoti vis naujų būdų ir galimybių, kad IŠL nepasireikštų, koreguoti rizikos veiksnius.


 

Ką reiškia pulso rodmenys


Paaiškėjo, kad greta jau minėtų rizikos veiksnių, veikiančių kraujagyslių vidinį paviršių, labai svarbi ir speciali elektrinė širdies raumens sistema, nulemianti širdies raumens susitraukimą.
Širdies raumens dešiniajame prieširdyje yra specialių širdies ląstelių grupė – sinusinis mazgas, kuris tam tikru laiko dažnumu generuoja elektros impulsą, sudaranti galimybę širdžiai susitraukti. Įvyksta širdies raumens sistolė – susitraukęs širdies raumuo išmeta kraują į aortą, o iš ten į visas organizmo arterines kraujagysles. „Atidirbęs kraujas“, surinkęs iš organizmo šlakines medžiagas, greta arterijų esančiomis venomis gražinamas į širdį, pervaromas pro plaučius ir vėl prisotinamas deguonies. Ciklas kartojasi. Širdžiai susitraukus ir išmetus deguonies prisotintą kraują, ji tarsi pailsi kitos fazės, vadinamos diastole, metu. Po poilsio – diastolės – savaime vėl aktyvuojasi sinusinis mazgas, ir vėl kartojasi širdies susitraukimo fazė.
Kiekvieno ciklo metu širdis pervaro 60-80 ml kraujo, taigi 3-6 litrus per minutę. Fizinio darbo ar emocinio streso metu šis kiekis gali padidėti 6-8 kartus.
Širdies dažniui įvertinti reikia suskaičiuoti pulsą – širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) per minutę. Taip paprasčiausiu būdu sprendžiama apie mūsų širdies darbą, galimus jo sutrikimus: ar pakankamai sveikas širdies raumuo ir ar pakankamai tą raumenį valdo širdyje esanti speciali „elektrinė sistema“.
 

Pulsas ir gyvenimo trukmė


Pirmi pastebėjimai apie širdies darbą parodė, kad, be kitų veiksnių, gyvūnų gyvenimo trukmė, priklauso ir nuo ŠSD: kuo širdis susitraukinėja rečiau, tuo gyvūnas gyvena ilgiau. Žmogus – taip pat žinduolis, todėl ir atkreiptas dėmesys į žmogaus ŠSD ir IŠL pasireiškimą. Retesni širdies susitraukimai atitolina jos susidėvėjimą.
Mokslininkai nustatė, kad, jau gimdami, atsižvelgiant į mūsų genetines savybes, turime polinkį į retesnį arba dažnesnį širdies ritmą. Jį iš dalies keičia mūsų gyvenimo sąlygos: mityba, nerviniai stresai, fizinis treniravimasis.
 

Jei pulsas dažnas


Atliekant tolesnius mokslinius darbus paaiškėjo, kad dažnas ŠSD ramybės metu, siekiantis 80-90 k./min., yra papildomas rizikos veiksnys IŠL – stabiliajai krūtinės anginai, MI - išsivystyti. Jau sergantiems IŠL optimalus ŠSD yra 55-60 k./min.
Dažniau susitraukiant širdžiai, trumpėja jos ramybės epizodas – diastolė, kurios metu krauju aprūpinamos pačios vainikinės širdies kraujagyslės, atnešančios deguonį į širdį. Dažniau susitraukiant širdžiai, kraujui greičiau tekant, lengviau pažeidžiamas vidinis kraujagyslės dangalas (endotelis), atskiriantis kraują nuo pačios kraujagyslės. Ant pažeisto paviršiaus lengviau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis ir formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios vainikinių kraujagyslių spindį ir neleidžiančios kraujui laisvai be kliūčių tekėti vainikinėmis kraujagyslėmis.
 

Ar reikia pulsą retinti?


Padidėjęs ramybės metu ŠSD, AKS, ligonio amžius, vyriška lytis, CD, antsvoris – tai lyg kompleksas genetinių specifinių savybių, kartu su rūkymu, dietos pažeidimu ir kt. skatina IŠL vystymąsi. Kyla klausimas, gal reikia retinti ŠSD dar nesergantiems žmonėms? Gal tai, kaip ir kitų rizikos veiksnių korekcija, pailgintų gyvenimą? Juk, beta adrenoblokatorių grupės vaistais retindami ŠSD ramybės metu, pailgina gyvenimą persirgusiems ūminiu MI.
Veikimo mechanizmas būtų toks: retėja ŠSD, mažėja deguonies pareikalavimas, pailgėja širdies poilsio laikas – diastolė, pagerėja vidinių širdies raumens sluoksnių kraujotaka, rečiau plyšta aterosklerozinė plokštelė vainikinėje arterijoje. Panašų poveikį turi ir kai kurie medikamentai– kalcio kanalų blokatoriai, seniai žinomi ir plačiai vartojami pacientų, sergančių stabiliąją krūtinės angina, MI, gydyti.
Naujausių grupių vaistai veikia specifines širdies ląstelių automatiką reguliuojančias ląsteles, lemiančias mūsų širdies susitraukimų dažnį. Sinusinio mazgo ląstelėse užblokavus tam tikrus kanalus, galima suretinti ŠSD, pailginti širdies raumens ramybės periodą – diastolę ir leisti širdžiai dirbti ekonomiškiau.
 

Pasirūpinti savimi turime patys


Farmacijos pramonė daug daro mūsų sveikatos labui, tačiau išsaugoti sveikatą gali padėti tik mūsų pačių požiūris. Norėčiau pabrėžti, kad ne „daugialypė, iš visokių medikamentų suformuota tabletė“ išsaugos sveikatą, pagerins gyvenimo kokybę, o mūsų pačių požiūris ir investicijos į rizikos veiksnių korekciją: tinkama mityba, fizinis aktyvumas, AKS reguliavimas, nerūkymas, alkoholinių gėrimų nevartojimas be saiko, taip pat antsvorio koregavimas, ŠŠD reguliacija.
Jei su tuo nesusidorojame patys, į talką ateis šeimos gydytoja, kardiologai.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai