Arterinio kraujo spaudimas

Kraujagyslės sudaro labai svarbią kraujotakos sistemos dalį. Jos skirstomos į arterijas, arterioles, kapiliarus, venules ir venas. Venomis kraujas teka į širdį, arterijomis - iš širdies. Stambiųjų arterijų sienelės yra stiprios ir elastingos, jos turi išlaikyti didelį kraujo spaudimą ir jo svyravimus. Nuo stambiausių arterijų sienelių elastingumo priklauso sistolinis (“viršutinis”) arterinio kraujo spaudimas: kai kraujas susitraukus skilveliams didžiule jėga išmetamas į arterinę sistemą, elastingos arterijos išsiplečia, kai skilveliai atsipalaiduoja ir spaudimas sumažėja, arterijos dėl savo elastingumo susiaurėja - tai padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą. Senstant stambiųjų arterijų elastingumas mažėja, jų sienelės kalkėja, todėl vyresnio amžiaus žmonėms neretai padidėja tik “viršutinis” kraujo spaudimas. Mažesnių arterijų ir arteriolių sienelėse yra gana storas raumeninis sluoksnis, nuo šių raumenų būklės priklauso arterijų spindis ir atitinkamos srities kraujotaka. Raumenims susitraukus arterijos susiaurėja ir kraujo pritekėjimas sumažėja. Jei dėl kokių nors priežasčių susitraukia viso organizmo arterijų raumenys, labai padidėja pasipriešinimas kraujo tėkmei ir pakyla diastolinis (“apatinis”) kraujo spaudimas. Kadangi smulkiosios arterijos sudaro labai didelį tinklą dėl kokių nors priežasčių susitraukus jų raumenims, labai pasunkėja širdies darbas, o jei tai trunka ilgai - ima trikti normali vidaus organų veikla. Dėl minėtų priežasčių diastolinio (“apatinio”) spaudimo padidėjimas laikomas pavojingesniu nei sistolinio spaudimo padidėjimas.
 

Arterinio kraujo spaudimas (AKS) matuojamas netiesioginiu auskultaciniu Korotkovo būdu.
Norint tiksliai išmatuoti arterinio kraujo spaudimą, būtina laikytis tam tikrų matavimo reikalavimų. Kai naudojamas netikslus aparatas, netinkamai uždedama manžetė, netaisyklinga paciento rankos padėtis, nesilaikoma kitų reikalavimų, matavimo paklaida gali siekti net 20 mmHg.
 

Kokiu aparatu geriausiai matuoti?


AKS geriausiai matuoti gyvsidabriniu sfigmomanometru, kuris yra tikslesnis negu spyruoklinis. Automatiniai elektroniniai aparatai labiau tinka moksliniams tyrimams ir arterinio kraujo spaudimo matavimui namuose (savikontrolei).


Norint tiksliai išmatuoti arterinio kraujo spaudimą, aparatas turi atitikti tam tikrus reikalavimus: manžetės guminė pripučiamoji dalis turi apimti
2/3 žasto ilgio ir bent 2/3 žasto storio, t.y. jos ilgis turi būti 25- 40 cm, plotis - 12-14 cm. Standartinės manžetės, pritaikytos normalios kūno masės žmonėms, būna 12,5 cm pločio.
 

Ar reikia kaip nors pasiruošti tokiam paprastam tyrimui?


Taip. Žmogus, kuriam matuojamas AKS, turi būti 10-15 minučių pailsėjęs, nerūkęs, negėręs kavos ir nors 5 minutes nekeitęs pozos (ramiai sėdėjęs arba gulėjęs). Pageidautina, kad patalpos, kurioje matuojamas spaudimas, temperatūra būtų apie 210 C.
Patogiausia AKS matuoti sėdinčiam žmogui. Rankos, kurioje matuojamas spaudimas, žasto neturi spausti drabužiai, todėl geriausiai ranką apnuoginti iki peties. Ranka per alkūnės sąnarį turi būti truputį sulenkta, dilbis padėtas ant horizontalaus paviršiaus delnu į viršų.
 

Kaip teisingai pamatuoti spaudimą?


Prieš matuojant kraujo spaudimą patikrinama, ar iš manžetės išstumtas oras, ar užsuktas balionėlio varžtelis.
Manžetę, iš kurios išstumtas oras, reikia uždėti ant žasto taip, kad jos apatinis kraštas būtų 2 cm virš alkūnės įlinkio (manžetė - viename aukštyje su širdimi).
Manžetę ant žasto reikia užvynioti glaudžiai, bet neveržti. Ji turi lygiai ir gerai prigulti prie žasto, tačiau jo nespausti. Jeigu po manžete palenda daugiau negu vienas pirštas, ji uždėta per laisvai.
Apčiuopiamas pulsas ties stipinine arterija ir spaudant balionėlį į manžetę greitai ir tolygiai pumpuojamas oras tol, kol pulsas išnyksta. Išnykus pulsui, spaudimas dar padidinamas 20 - 30 mmHg. Fonendoskopo galvutė dedama vidiniame žasto paviršiuje ties manžetės kraštu, kur praeina alkūninė arterija. Po to, šiek tiek atsukus balionėlio varžtelį, iš lėto leidžiamas oras iš manžetės - kad gyvsidabrio stulpelis leistųsi maždaug 2 mm per sekundę greičiu.
Sumažėjus slėgiui manžetėje, pasigirsta pirmieji tonai - tuo metu manometro skalė parodo sistolinį arterinio kraujo spaudimą. Sistoliniu AKS laikomas pirmųjų auskultacinių garsų atsiradimo momentas.
Diastolinis kraujo spaudimas nustatomas, kai toliau mažėjant spaudimui manžetėje tonai išnyksta. Per daug ištiesus ranką tonai gali iš viso neišnykti, tada netiksliai išmatuojamas diastolinis spaudimas.
Nenuėmus manžetės, bet išleidžiant iš jos visą orą, matuojama 2-3 kartus iš eilės. Vertinami mažiausi parodymai.
Toje pačioje rankoje pakartotinai matuoti arterinį kraujo spaudimą galima ne anksčiau kaip po 1 minutės, kitaip gauti duomenys bus netikslūs.
Artimą padidėjusiam arba padidėjusį AKS reikia matuoti 2 mmHg tikslumu.
 

Kodėl svarbu išmatuoti tiksliai?


Tai svarbu todėl, kad riba tarp normalaus ir padidėjusio spaudimo, kai jau nustatoma hipertoninė liga, yra labai nedidelė - vos 5 gyvsidabrio stulpelio milimetrai.
 

Koks arterinio kraujo spaudimas laikomas normaliu?


Normalus AKS <140/90 mm Hg.
Padidėjęs AKS - nuo 140/90 mm Hg.
Dabar siūloma normaliu AKS laikyti 130/85 mm Hg, “aukštu normaliu” 130-139/85-89 mm Hg
Po fizinio krūvio, emocinės įtampos, pervargimo ar pan. trumpai padidėjęs arterinis kraujospūdis nelaikomas hipertonine liga. Padidėjęs arterinis kraujospūdis per ilgą laiką gali sukelti sunkių padarinių - miokardo infarktą, širdies nepakankamumą, smegenų insultą, lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai