Silikozė

Apibrėžimas. Silikozė – tai profesinė plaučių liga, sukelta silicio turinčių dulkių (kvarco, kristobalito, tridimito, raudonosios geležies rūdos, talko, vermikulito, žėručio ir kt.) inhaliacijos ir kaupimosi plaučiuose, plaučių audinio reakcijos į jas. Silikoze suserga 3–17 proc. žmonių, 20–30 metų dirbusių su siliciu. Dažniausiai susergama po 20 sąveikos metų. Jei dirbama be apsaugos priemonių, liga gali pasireikšti po 5–15 darbo metų. Retai pasitaiko ūminė ligos eiga, kuri greitai baigiasi ligonio mirtimi. Liga progresuoja ir nebesąveikaujant su silicio turinčiomis dulkėmis.
Patogenezė. Silicis labai toksiškai veikia juos fagocitavusius alveolinius makrofagus. Jo dalelės plaučių parenchimoje skatina daugintis tuberkuliozės mikobakterijas ir prasidėti plaučių vėžį. Ankstyvoje ligos stadijoje būna bronchiolitas. Vėliau plaučių audinyje susidaro mazgelių, mazgų konglomeratų, pneumofibrozė. Silicis skatina plaučiuose kauptis kalcį.
Tyrimai.

Krūtinės ląstos rentgenogramose ir plaučių kompiuterinėse tomogramose matoma dauginių židinių ir infiltratų, difuzinė plaučių fibrozė. Gali padidėti ir kalkėti plaučių šaknų limfmazgiai. 

Apie 10 proc. ligonių, sergančių silikoze, būna sisteminių jungiamojo audinio ligų.    

Klinikinė pulmonologija, ketvirtasis papildytas leidimas / parengta vadovaujant Edvardui Danilai

Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2015 m. – 989 p.