Šigeliozė (dizenterija) A03 (A03.0-A03.3) (A03.8, A03.9)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjai – 4 šigelių (Shigella) grupės, gramneigiamosios lazdelės (S.dysenteriae, S.flexneri, S.boydii, S.sonnei), priklauso Enterobacteriaceae šeimai.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – ūmine ir lėtine šigelioze sergantis žmogus bei sveikas bakterijų nešiotojas;
užsikrečiama valgant užkrėstus maisto produktus: pieną, sūrį, varškę, daržoves,
vaisius, uogas, taip pat per nešvarias rankas;
imunitetas – tipiškas specifinis, trunka 3–4 metus.

3. Ūminės šigeliozės klinika:
inkubacinis laikotarpis – 1–5 dienos;
raižantis pilvo (dažniausiai kairiosios pusės) skausmas;
kolitinio pobūdžio viduriavimas su tenezmais (10 ir daugiau kartų per parą);
išmatose šviežias kraujas, gleivės, gali būti pūlių;
karščiavimas, šaltkrėtis;
čiuopiant pilvą, jautri riestinė žarna.

S.dysenteriae gali sukelti hemolizinį ureminį sindromą su kraujagyslių pažeidimu ir inkstų nepakankamumu.
Lėtinei šigeliozei būdingi kolito požymiai, virškinimo sistemos ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

4. Diagnozę pagrindžia:
išmatų pasėlyje išaugusios šigelių grupės bakterijos;
rektoromanoskopuojant nustatomas difuzinis katarinis arba katarinis hemoraginis erozinis proktosigmoiditas;
rektoromanoskopija atliekama tik neaiškiais atvejais, nustatant diferencinę diagnozę;
eritrocitai, leukocitai, gleivės, žarnų epitelis išmatose;
gali būti neutrofilinė leukocitozė.

5. Diagnozės formulavimas:
Shigellosis (dysenteria) acuta (pagrįsta: klinika, epidemiologija, bakteriologinis išmatų tyrimas: S.flexneri ir RRS: Proctosigmoiditis haemorrhagica ir koprograma).
Ligos sunkumas: levis, mitis, gravis.

II. Gydymas:
1. Trečiasis režimas.
2. Dieta – SK↓, Ptm. Rekomenduojama trintų daržovių su jautiena sriuba, vištienos sultinys, maltos mėsos kukuliai, virta neriebi žuvis, omletas, įvairios košės, varškė, neriebūs sausainiai, trinti antaniniai obuoliai.
Draudžiama valgyti rūkytos mėsos gaminius, konservus, gyvulinius riebalus, prieskonius, gerti alkoholinius gėrimus, stiprią kavą. Nerekomenduojamas pienas, o kefyrą ir grietinę galima valgyti, jeigu
ligonis juos toleruoja. Patartina valgyti dažnai – kas 3–4 val. Tokios dietos reikia laikytis 3–4 savaites.

3. Etiotropinis gydymas:
antibakteriniai preparatai skiriami tik vidutinio sunkumo ir sunkiai ligos eigai gydyti:

a) fluorochinolonų: norfloksacino gerti po 400 mg 2 kartus per parą arba ciprofloksacino po 500 mg 2 kartus per parą;
arba skiriamas alternatyvus gydymas vienu iš šių preparatų:
b) trimetoprimo – sulfametoksazolio gerti po 960 (160/800 mg) 2 kartus per parą;
c) ampicilino gerti po 500 mg 4 kartus per parą. Gydymo trukmė – 3–7 dienos.

4. Patogenezinis gydymas:
a) lengva šigeliozės forma – duodama gerti gliukozės ir elektrolitų tirpalų (oratilio, gastrolito, rehidrono) po šaukštelį kas 3–5 min. (500–1000 ml per parą);
b) sunki šigeliozės forma – į veną lašinama elektrolitų tirpalų, duodama gerti gliukozės ir elektrolitų tirpalų;
c) mukoprotektorių (smektos) gerti.

5. Simptominis gydymas:
polivitaminų gerti.

6. Lėtinės šigeliozės atvejais:
a) ligai paūmėjus, gydoma taip pat, kaip ir ūminė šigeliozė;
b) fermentų preparatai;
c) žarnyno mikroflorą koreguojantys vaistai – bifido- ir laktobakterijų turintys preparatai;
d) gydomos gretutinės virškinamojo kanalo ligos (helmintozė, cholecistitas, opaligė, gastritas, pankreatitas ir kt).

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė