){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Užimkite patogią padėtį
Ištieskite delną ir pirštus. Sulenkite nykštį taip, kad jis pasiektų mažojo piršto pagrindą. Ištieskite nykštį. Pratimą pakartokite keletą kartų.
Ištieskite delną ir pirštus. Sulenkite pirštus per vidurinį ir galutinį (distalinį) sąnarį taip, kad gautųsi statūs kampai. Pirštų galais pasiekite delnų kraštus. Ištieskite pirštus. Kartokite pratimą 3-5 kartus.
P.p - atsisėskite ant kėdės, rankos ant stalo. Sugniauž-
kite kumščius keletai sekundžių, po to atpalaiduokite rankų raumenis. Kartoti 3-5 kartus.
P.p. - atsigulkite ant nugaros. Kojas per kelius ištieskite (tarpas tarp pėdų 15 cm). Stenkitės laikyti pėdas vertikaliai. Įkvepiant traukite dešinę koją į šoną, iškvepiant - koją gražinkite į p.p. Tą patį darykite su kaire koja. Kartokite 2-4 kartus.
P.p. - atsisėskite ant kėdės, kojos sulenktos per kelius stačiu kampu, pėdos - pečių plotyje, rankos ant liemens. Įkvepiant dešinę ranką ir dešinę koją traukite į šoną, iškvepiant - grįžkite į p.p. Tą patį darykite kaire koja ir ranka. Kartoti 4-6 kartus.
P.p. - atsistokite, kojos - pečių plotyje, rankomis remkitės į kėdės atlošą. Įkvepiant kairę koją statykite į šoną, iškvepiant - į p.p. Tą patį darykite kaire koja. Kartojama 4-6 kartus į kiekvieną pusę.
P.p. - atsigulkite ant nugaros, dešinė koja sulenkta per kelio sąnarį stačiu kampu, kairė ištiesta. Sulenkite kairę koją per kelį ir pritraukite prie krūtinės. Greitai ištieskite ją į viršų, po to nuleiskite ant grindų. Tą patį darykite su dešine koja. Kartokite 4-6 kartus.
P.p. - atsigulkite ant nugaros, kojos maksimaliai ištiestos ir praskėstos į šalis 15 cm. Sukite dešinę koją iš pradžių į vidų, po to - į išorę. Stenkitės nesulenkti kojos per kelį. Tas pats su kaire koja.
P.p. - atsigulkite ant nugaros, kojos ištiestos. Prispauskite dešinį kelį prie grindų kiek įmanoma stipriau, įtempkite šlaunies raumenis, suskaičiuokite iki penkių. Atsipalaiduokite. Tą patį darykite kaire koja. Kartokite 3-4 kartus.
P.p. - atsigulkite ant nugaros, rankos išilgai kūno, kojos - pečių plotyje. Keletą kartų trumpai įkvėpkite, o iškvėpkite ilgiau. Įkvėpdami sulenkite kojų ir rankų pirštus, iškvėpdami - juos ištieskite. Kartokite 4-10 kartų.
P.p. - ta pati. Tuo pačiu metu sulenkite ir ištieskite rankas per riešų sąnarius, kojas - per čiurnų sąnarius. Kartokite 4-10 kartų.
P.p. - atsisėskite ant kėdės, kojos sulenktos stačiu kampu, pėdos - pečių plotyje, rankos ant kelių. Sulenkite ir ištieskite galūnes per riešų ir čiurnų sąnarius. Kartokite 2-4 kartus.
P.p. - ta pati. Rankos ant kelių. Sukite riešus ratu pagal ir prieš laikrodžio rodyklę. Kartokite 4-6 kartus.
P.p. - ta pati. Pakelkite pėdas kiek galima aukščiau, kulnus remdami į grindis, po to pėdas statykite ant pirštų galų, o kulnus pakelkite. Kartokite 4-6 kartus.
P.p. - ta pati. “Ėjimas” sėdint. Ženkite 4-6 žingsnius kiekviena koja.
P.p. - atsigulkite ant nugaros, rankos išilgai kūno, kojos pečių plotyje. Įkvėpę, sulenkite kojas per kelius neatplėšdami kulnų nuo grindų, iškvėpdami grįžkite į pradinę padėtį. Kartojama 4-10 kartų.
P.p. - atsisėskite. Kėdė turi būti su atlošais rankoms, rankos padėtos ant atlošų, tiesia nugara atsiremkite į atlošą.
Ištieskite dešinę koją per kelio sąnarį; šlaunis lieka ant sėdynės. Palaikykite koją tokioje padėtyje keletą sekundžių. Grįžkite į p.p. Sulenkę koją per kelio sąnarį tą patį kartokite kaire koja. Pratimą kartokite 4-6 kartus.
P.p. Atsistokite, kojos pečių plotyje. Rankomis remkitės į kėdės atlošą. Iškvėpdami pusiau pritūpkite, įkvėpdami grįžkite į p.p. Kartokite 4-6 kartus.
P.p. - atsigulkite ant nugaros. Kojas per kelius ištieskite (tarpas tarp pėdų 15 cm). Stenkitės laikyti pėdas vertikaliai. Įkvepiant traukite dešinę koją į šoną, iškvepiant - koją gražinkite į p.p. Tą patį darykite su kaire koja. Kartokite 2-4 kartus.
P.p. - atsisėskite ant kėdės, kojos sulenktos per kelius stačiu kampu, pėdos - pečių plotyje, rankos ant liemens. Įkvepiant dešinę ranką ir dešinę koją traukite į šoną, iškvepiant - grįžkite į p.p. Tą patį darykite kaire koja ir ranka. Kartoti 4-6 kartus.
P.p. - atsistokite, kojos - pečių plotyje, rankomis remkitės į kėdės atlošą. Įkvepiant kairę koją statykite į šoną, iškvepiant - į p.p. Tą patį darykite kaire koja. Kartojama 4-6 kartus į kiekvieną pusę.
P.p. - atsigulkite ant nugaros, dešinė koja sulenkta per kelio sąnarį stačiu kampu, kairė ištiesta. Sulenkite kairę koją per kelį ir pritraukite prie krūtinės. Greitai ištieskite ją į viršų, po to nuleiskite ant grindų. Tą patį darykite su dešine koja. Kartokite 4-6 kartus.
P.p. - atsigulkite ant nugaros, kojos maksimaliai ištiestos ir praskėstos į šalis 15 cm. Sukite dešinę koją iš pradžių į vidų, po to - į išorę. Stenkitės nesulenkti kojos per kelį. Tas pats su kaire koja.
P.p. - atsigulkite ant nugaros, kojos ištiestos. Prispauskite dešinį kelį prie grindų kiek įmanoma stipriau, įtempkite šlaunies raumenis, suskaičiuokite iki penkių. Atsipalaiduokite. Tą patį darykite kaire koja. Kartokite 3-4 kartus.
P.p. - atsigulkite ant nugaros, rankos išilgai kūno, kojos - pečių plotyje. Keletą kartų trumpai įkvėpkite, o iškvėpkite ilgiau. Įkvėpdami sulenkite kojų ir rankų pirštus, iškvėpdami - juos ištieskite. Kartokite 4-10 kartų.
P.p. - ta pati. Tuo pačiu metu sulenkite ir ištieskite rankas per riešų sąnarius, kojas - per čiurnų sąnarius. Kartokite 4-10 kartų.
P.p. - atsisėskite ant kėdės, kojos sulenktos stačiu kampu, pėdos - pečių plotyje, rankos ant kelių. Sulenkite ir ištieskite galūnes per riešų ir čiurnų sąnarius. Kartokite 2-4 kartus.
P.p. - ta pati. Rankos ant kelių. Sukite riešus ratu pagal ir prieš laikrodžio rodyklę. Kartokite 4-6 kartus.
P.p. - ta pati. Pakelkite pėdas kiek galima aukščiau, kulnus remdami į grindis, po to pėdas statykite ant pirštų galų, o kulnus pakelkite. Kartokite 4-6 kartus.
P.p. - ta pati. “Ėjimas” sėdint. Ženkite 4-6 žingsnius kiekviena koja.
P.p. - atsigulkite ant nugaros, rankos išilgai kūno, kojos pečių plotyje. Įkvėpę, sulenkite kojas per kelius neatplėšdami kulnų nuo grindų, iškvėpdami grįžkite į pradinę padėtį. Kartojama 4-10 kartų.
P.p. - atsisėskite. Kėdė turi būti su atlošais rankoms, rankos padėtos ant atlošų, tiesia nugara atsiremkite į atlošą.
Ištieskite dešinę koją per kelio sąnarį; šlaunis lieka ant sėdynės. Palaikykite koją tokioje padėtyje keletą sekundžių. Grįžkite į p.p. Sulenkę koją per kelio sąnarį tą patį kartokite kaire koja. Pratimą kartokite 4-6 kartus.
P.p. Atsistokite, kojos pečių plotyje. Rankomis remkitės į kėdės atlošą. Iškvėpdami pusiau pritūpkite, įkvėpdami grįžkite į p.p. Kartokite 4-6 kartus.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę