Ar neišvengiami kaulų lūžiai garbiame amžiuje?

Tad kokie atliekami tyrimai, norint nustatyti, ar osteoporozė dar neprasidėjo?

Specialiu aparatu – densitometru – nustatomas kaulų mineralų tankis (KMT). Gautas dydis lyginamas su standartine norma ir apskaičiuojamas vadinamasis T lygmuo – tiriamojo asmens kaulų mineralų tankio nuokrypis nuo sveikų jaunų tos pačios lyties asmenų kaulų mineralų tankio vidurkio.
Jei T lygmuo nuo + 1 iki -1 – kaulų masė normali. Jei jis nuo -1 iki -2,5, reiktų susirūpinti – tai rodo, kad išsivystė osteopenija, t.y. sumažėjusi kaulų masė. Bet tai dar ne osteoporozė. Ji diagnozuojama, kai T lygmuo mažesnis nei -2,5.
Osteoporozės gydymas gali būti kompensuojamas. Tam būtina atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą DEXA (dvisrautės radioabsorbciometrijos) metodu. Juo galima išmatuoti stuburo, klubo, kulno ir kitų kūno vietų kaulų tankį.
Toks pat tyrimas gali būti atliekamas ir vėliau, norint įvertinti, ar liga gydoma veiksmingai. Tuomet kreipiamas dėmesys ne į T lygmenį, bet į kaulo masės pokytį.
 

Jei osteoporozė „tyli“ liga, ar tai reiškia, kad šis densitometrijos tyrimas turi būti atliekamas absoliučiai visiems?

Aišku, ne visiems. Pirmiausia pasitikrinti turėtų visos be išimties 60 metų amžiaus sulaukusios moterys. Mat po menopauzės kaulų audinio netenkama ypač sparčiai. Jaunesniame amžiuje tikrintis turėtų tik tie, kuriems yra osteoporozės rizikos veiksnių. Jiems priskiriamas iki 45 metų amžiaus įvykęs netrauminis kaulo lūžis, faktas, kad osteoporozės nulemtų kaulų lūžių yra buvę artimiems giminaičiams (tėvams, broliams, seserims, seneliams). Rizikos grupei priklauso ir tie, kurie ilgą laiką vartojo gliukokortikoidų (ilgiau kaip 5 mėn. vartojant kasdien po 7,5 mg ir daugiau) ar kai kurių kitų vaistų (nuo traukulių, citostatikų, heparinų, vaistų, kurių sudėtyje yra aliuminio, ir kt.) Osteoporoze dažniau nei kiti suserga piktnaudžiaujantieji alkoholiu, rūkantieji, nepakankamai fiziškai aktyvūs, mažai sveriantys (iki 57 kg) žmonės. Riziką didina menkas kalcio turinčių produktų suvartojimas, estrogenų stoka organizme (dėl ankstyvos menopauzės (iki 45 metų amžiaus), jei pašalintos abi kiaušidės, jei daugiau nei 6 mėn. nebuvo mėnesinių, ir tai nesusiję su nėštumu).

Ar densitometrija nustačius minėtuosius T lygmens dydžius osteoporozė iškart ir pradedama gydyti?

Vienareikšmiškai atsakyti negalima.
Jei nėra rizikos veiksnių, o T lyg-muo mažesnis už -2, sergantysis iškart pradedamas gydyti vaistais. Tačiau, esant nors vienam rizikos veiksniui, gydyti jau pradedama, kai T lygmuo mažesnis už -1,5.
Nedelsiant pradėti gydyti vaistais būtina ir kai jau yra įvykęs osteoporozinis lūžis. Osteoporoziniu vadinamas savaime arba dėl mažos traumos įvykęs lūžis, pavyzdžiui, pargriuvus, verčiantis lovoje.
Beje, kaulų mineralų tankis nėra vienintelis veiksnys, lemiantis kaulo stiprumą. Dalis šlaunikaulio kaklo lūžių įvyksta nepasiekus osteoporozei būdingo T-lygmens reikšmės.
 

Kaip osteoporozė gydoma?

Pagrindinis osteoporozės gydymo tikslas – apsaugoti pacientą nuo gresiančių lūžių.
Medikamentai, kurie vartojami osteoporozei gydyti, savitai veikia pagrindines kaulinio audinio ląsteles ir skirtingai didina kaulų mineralų tankį, veikia kaulo kokybę, mineralizaciją, struktūrą ir gerina kitus žymenis.
Šiuo metu veiksmingiausi šioje srityje yra pripažinti bisfosfonatai – alendronatas, risedronatas. Tai, kad jie mažina ir stuburo, ir šlaunikaulio lūžius, įrodyta atlikus daugelį tyrimų. Bisfosfonatai šiuo metu osteoporozei gydyti pasaulyje taikomi plačiausiai. Jų skiriama tiek pirminei, tiek ir antrinei osteoporozei gydyti ir moterims, ir vyrams.
Kaip vieną veiksmingiausių bisfosfonatų galima paminėti natrio risedronatą (vaistinėse pas mus parduodamą Actonel pavadinimu). Jis nuo lūžių apsaugo ypač greitai – jau per pirmą gydymo pusmetį, ir yra gerai toleruojamas. Natrio risedronatas veiksmingai apsaugo ne tik nuo stuburo, šlaunikaulio, bet ir nuo kitų vietų osteoporozinių lūžių. Vartojamas kartą per savaitę, todėl gydymas sergančiajam yra ypač patogus. Vaisto veiksmingumą ir saugumą neabejotinai parodo ir tai, kad jis sėkmingai vartojamas osteoporozei gydyti jau 7 metus.
 

Ką galėtumėte pasakyti apie papildomo kalcio ir vitamino D vartojimo būtinumą gydant osteoporozę?

Kad ir kokiais vaistais būtų gydoma osteoporozė, ligonis privalo suvartoti pagal amžių ir lytį jam priklausančią kalcio ir vitamino D dienos normą. Vitaminas D yra būtinas kalciui pasisavinti. Po menopauzės rekomenduojama suvartoti 1000–1500 mg kalcio ir 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. Jo galima gauti tiek su maistu, tiek vartojant specialių papildų.
Yra duomenų, kad daugiausiai kalcio pasisavinama iš kalcio karbonato (iki 40 proc.). Tačiau, ilgai jo vartojant, mažėja skrandžio rūgštingumas, vyresnio amžiaus žmonėms atsiranda vidurių užkietėjimas. Šių šalutinių poveikių neturi kalcio citratas, tačiau iš jo kalcio pasisavinama kiek mažiau (35–38 proc.).
 

Ar osteoporozės gydymas veiksmingas visuomet?

Svarbiausias vaisto veiksmingumo įrodymas yra lūžių rizikos mažėjimas, kuris gali būti vertinamas tik ligonių grupėse. Ar osteoporozės gydymas veiksmingas konkrečiu atveju, vertinama pagal naujai įvykusius kaulų lūžius, kaulų masės pokyčius, kuriuos tyrimo lape atspindi KMT (BMD) pokytis g/cm2. Tačiau pacientas turėtų žinoti, kad jo padidėjimas tik nedidele dalimi sietinas su kaulų lūžių rizikos sumažėjimu. Jei yra galimybė, gali būti atliekamas papildomas tyrimas – biocheminių kaulų metabolizmo žymenų tyrimas.
Dažniausiai efekto negaunama, kai yra laiku nenustatomos antrinės osteoporozę sukėlusios priežastys ir paskiriamas gydymas, kuris jų neveikia. Taip pat negalima tikėtis teigiamo gydymo rezultato, jei vaistas vartojamas nereguliariai ar keičiamas kitu, tinkamai neįvertinus gydymo rezultatų.
Tai, kad gydymas būtų nenutraukiamas pakankamai ilgą ir būtiną ligai gydyti laiką, galima lengviau garantuoti vartojant patogesnes vaistų formas. Minėtųjų vaistų (bisfosfonatų) tereikia vartoti vieną kartą per savaitę, tai yra labai patogu ligoniui ir suteikia jam galimybę geriau laikytis nustatyto gydymo režimo, vadinasi, galima pasiekti geresnių gydymo rezultatų. 

Jei osteoporozė „tyli“ liga, ar tai reiškia, kad šis densitometrijos tyrimas turi būti atliekamas absoliučiai visiems?

Aišku, ne visiems. Pirmiausia pasitikrinti turėtų visos be išimties 60 metų amžiaus sulaukusios moterys. Mat po menopauzės kaulų audinio netenkama ypač sparčiai. Jaunesniame amžiuje tikrintis turėtų tik tie, kuriems yra osteoporozės rizikos veiksnių. Jiems priskiriamas iki 45 metų amžiaus įvykęs netrauminis kaulo lūžis, faktas, kad osteoporozės nulemtų kaulų lūžių yra buvę artimiems giminaičiams (tėvams, broliams, seserims, seneliams). Rizikos grupei priklauso ir tie, kurie ilgą laiką vartojo gliukokortikoidų (ilgiau kaip 5 mėn. vartojant kasdien po 7,5 mg ir daugiau) ar kai kurių kitų vaistų (nuo traukulių, citostatikų, heparinų, vaistų, kurių sudėtyje yra aliuminio, ir kt.) Osteoporoze dažniau nei kiti suserga piktnaudžiaujantieji alkoholiu, rūkantieji, nepakankamai fiziškai aktyvūs, mažai sveriantys (iki 57 kg) žmonės. Riziką didina menkas kalcio turinčių produktų suvartojimas, estrogenų stoka organizme (dėl ankstyvos menopauzės (iki 45 metų amžiaus), jei pašalintos abi kiaušidės, jei daugiau nei 6 mėn. nebuvo mėnesinių, ir tai nesusiję su nėštumu).
 

Ar densitometrija nustačius minėtuosius T lygmens dydžius osteoporozė iškart ir pradedama gydyti?

Vienareikšmiškai atsakyti negalima.
Jei nėra rizikos veiksnių, o T lyg-muo mažesnis už -2, sergantysis iškart pradedamas gydyti vaistais. Tačiau, esant nors vienam rizikos veiksniui, gydyti jau pradedama, kai T lygmuo mažesnis už -1,5.
Nedelsiant pradėti gydyti vaistais būtina ir kai jau yra įvykęs osteoporozinis lūžis. Osteoporoziniu vadinamas savaime arba dėl mažos traumos įvykęs lūžis, pavyzdžiui, pargriuvus, verčiantis lovoje.
Beje, kaulų mineralų tankis nėra vienintelis veiksnys, lemiantis kaulo stiprumą. Dalis šlaunikaulio kaklo lūžių įvyksta nepasiekus osteoporozei būdingo T-lygmens reikšmės.
 

Kaip osteoporozė gydoma?

Pagrindinis osteoporozės gydymo tikslas – apsaugoti pacientą nuo gresiančių lūžių.
Medikamentai, kurie vartojami osteoporozei gydyti, savitai veikia pagrindines kaulinio audinio ląsteles ir skirtingai didina kaulų mineralų tankį, veikia kaulo kokybę, mineralizaciją, struktūrą ir gerina kitus žymenis.
Šiuo metu veiksmingiausi šioje srityje yra pripažinti bisfosfonatai – alendronatas, risedronatas. Tai, kad jie mažina ir stuburo, ir šlaunikaulio lūžius, įrodyta atlikus daugelį tyrimų. Bisfosfonatai šiuo metu osteoporozei gydyti pasaulyje taikomi plačiausiai. Jų skiriama tiek pirminei, tiek ir antrinei osteoporozei gydyti ir moterims, ir vyrams.
Kaip vieną veiksmingiausių bisfosfonatų galima paminėti natrio risedronatą (vaistinėse pas mus parduodamą Actonel pavadinimu). Jis nuo lūžių apsaugo ypač greitai – jau per pirmą gydymo pusmetį, ir yra gerai toleruojamas. Natrio risedronatas veiksmingai apsaugo ne tik nuo stuburo, šlaunikaulio, bet ir nuo kitų vietų osteoporozinių lūžių. Vartojamas kartą per savaitę, todėl gydymas sergančiajam yra ypač patogus. Vaisto veiksmingumą ir saugumą neabejotinai parodo ir tai, kad jis sėkmingai vartojamas osteoporozei gydyti jau 7 metus.
 

Ką galėtumėte pasakyti apie papildomo kalcio ir vitamino D vartojimo būtinumą gydant osteoporozę?

Kad ir kokiais vaistais būtų gydoma osteoporozė, ligonis privalo suvartoti pagal amžių ir lytį jam priklausančią kalcio ir vitamino D dienos normą. Vitaminas D yra būtinas kalciui pasisavinti. Po menopauzės rekomenduojama suvartoti 1000–1500 mg kalcio ir 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. Jo galima gauti tiek su maistu, tiek vartojant specialių papildų.
Yra duomenų, kad daugiausiai kalcio pasisavinama iš kalcio karbonato (iki 40 proc.). Tačiau, ilgai jo vartojant, mažėja skrandžio rūgštingumas, vyresnio amžiaus žmonėms atsiranda vidurių užkietėjimas. Šių šalutinių poveikių neturi kalcio citratas, tačiau iš jo kalcio pasisavinama kiek mažiau (35–38 proc.).
 

Ar osteoporozės gydymas veiksmingas visuomet?

Svarbiausias vaisto veiksmingumo įrodymas yra lūžių rizikos mažėjimas, kuris gali būti vertinamas tik ligonių grupėse. Ar osteoporozės gydymas veiksmingas konkrečiu atveju, vertinama pagal naujai įvykusius kaulų lūžius, kaulų masės pokyčius, kuriuos tyrimo lape atspindi KMT (BMD) pokytis g/cm2. Tačiau pacientas turėtų žinoti, kad jo padidėjimas tik nedidele dalimi sietinas su kaulų lūžių rizikos sumažėjimu. Jei yra galimybė, gali būti atliekamas papildomas tyrimas – biocheminių kaulų metabolizmo žymenų tyrimas.
Dažniausiai efekto negaunama, kai yra laiku nenustatomos antrinės osteoporozę sukėlusios priežastys ir paskiriamas gydymas, kuris jų neveikia. Taip pat negalima tikėtis teigiamo gydymo rezultato, jei vaistas vartojamas nereguliariai ar keičiamas kitu, tinkamai neįvertinus gydymo rezultatų.
Tai, kad gydymas būtų nenutraukiamas pakankamai ilgą ir būtiną ligai gydyti laiką, galima lengviau garantuoti vartojant patogesnes vaistų formas. Minėtųjų vaistų (bisfosfonatų) tereikia vartoti vieną kartą per savaitę, tai yra labai patogu ligoniui ir suteikia jam galimybę geriau laikytis nustatyto gydymo režimo, vadinasi, galima pasiekti geresnių gydymo rezultatų.