Dažniausiai protas suprantamas, kaip gebėjimas atsiminti, nebūti išsiblaškiusiu. Būtent atminties akibrokštai – pamiršti daiktai, datos, neatpažįstami veidai – verčia manyti, jog prastėja mūsų protinės galios. „Atmintį blogina stresas, informacijos perteklius ir laiko stygius. Mankštinti reikia ne tik raumenis, bet ir protą. Tokios mankštos užtikrina gerą atmintį. Tad tereikia rasti laiko ir pasirinkti patrauklias jos formas“, – teigia medicinos centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras Mindaugas JASULAITIS.
Prisiminti viską
Ar įmanoma prisiminti viską? Pasirodo, ne. Ar nauja informacija bus išsaugota, labiausiai priklauso nuo to, ar ji turi kokį nors emocinį atspalvį: lengviau įsimenama jausmus sukėlusi nei šiuo požiūriu neutrali informacija.
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis įsiminimą, yra tai, kaip nauja informacija yra susijusi su jau žinoma. Mūsų smegenys nuolat ieško asociacijų.
Atmintį lemia įvairios priežastys: stresas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, miego trūkumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, depresija, nerimas ir kt. Atmintį blogai veikia ir informacijos perteklius, kai trūksta laiko jai apmąstyti.
Neleiskime smegenims užmigti
Klaidingas yra įsitikinimas, kad smegenys pailsi nieko neveikdamos. Mąstymo procesai niekuomet neturėtų liautis. Įrodyta, kad po atostogų, kuomet tik ilsimasi ir net neskaitomos knygos, intelektas sumažėja keliais procentais. Tad smegenys turi nuolat dirbti. Tačiau jų lavinimas yra visiškai kitoks, kai nejaučiame streso. Įsivaizduokite žmogų, kuriam reikia per kelias valandas parengti kūrybišką ataskaitą. Jis jaučia stresą, nes jį spaudžia laikas ir dėl to atsakomybė tampa dar sunkiau pakeliama. O dabar įsivaizduokite žmogų, kuris turi laiko ir į jo rankas patenka kryžiažodis. Su kokiu užsidegimu jis jį sprendžia!
Skirtingų profesijų medikai vieningai sutaria, kad nuolatinė protinė veikla gali atitolinti kai kurias ligas, pavyzdžiui, senatvinę demenciją, Alzheimerio, Parkinsono ligas. Nors jų išsivystymo išvengti nepavyks, tačiau išsaugoti proto aiškumą, blaivumą, gebėjimą mąstyti įmanoma ilgiau. Tereikia kasdien savo smegenims duoti nedideles, tačiau įdomias, lavinančias ir stresą mažinančias užduotis.
Kasdienis proto lavinimas būtinas kiekvienam .
Žmogaus smegenys, kaip ir kūnas, nuo vaikystės iki gilios senatvės reikalauja nuolatinių treniruočių.
Amerikiečių mokslininkai, atlikę tyrimą su 2802 vyresniais nei 65 m. amžiaus žmonėmis, nustatė, kad reguliari intelekto treniruotė padeda spręsti kasdienines problemas. Tam tikrų protą lavinančių užduočių atlikimas pagerino tiriamųjų mąstymo funkcijas. Įdomu, kad teigiamas tokių treniruočių poveikis buvo pastebimas net po 5 metų. Jas atlikę žmonės lengviau spręsdavo kasdienes problemas nei netreniruoti.
Reguliari proto mankšta veikia netgi bendrą žmogaus sveikatą, leidžia jam ilgiau jaustis ir atrodyti jaunesniam nei yra iš tikrųjų.
„Gaila, tačiau daugelis žmonių po vidurinės ar aukštosios mokyklos baigimo per mažai skiria dėmesio nuolatiniam intelekto lavinimui. Dar blogiau tai, kad tobulėjimo nebuvimas šiuo atveju reiškia neišvengiamą, nuo amžiaus priklausomą proto galių mažėjimą“, – sako gydytojas psichiatras M.Jasulaitis.
Tyrimai rodo, kad intelekto vystymasis yra tiesiogiai susijęs ir su perdirbamos informacijos kiekiu. Naujos informacijos apdorojimas treniruoja galvos smegenis taip pat, kaip fizinis krūvis – raumenis. Protinio aktyvumo trūkumas sukelia galvos smegenų žievės kraujotakos susilpnėjimą, kas savo ruožtu neigiamai veikia intelektą bei atmintį. Be to, intensyvaus darbo su informacija metu gerėja galvos smegenų kraujotaka, susidaro daugiau naujų nervų ląstelių jungčių, o tai palankiai veikia tiek atmintį, tiek kitas intelekto savybes.
Mokslininkai teigia, kad ir suaugusio žmogaus smegenyse vyksta naujų nervinių ląstelių susidarymas (neurogenezė), todėl net vyresniame amžiuje, mokydamiesi naujų dalykų, mes galime teigiamai veikti pilkąsias galvos smegenų ląsteles.
„Įvairios priemonės, skatinančios smegenis dirbti, ilgiau išlaiko jas darbingas ir neleidžia senti. Vienas iš sprendimo būdų – lavinantys ir stresą mažinantys žaislai suaugusiesiems“, – pataria gydytojas psichiatras M.Jasulaitis.
Iš budistų begalinio mazgo simbolio gimė „Tangle“
Vieną iš lavinančių ir protą treniruojančių žaidimų, galvosūkį „Tangle” išrado amerikiečių skulptorius Richardas Zawitzas, įkvėptas budistų begalinio mazgo simbolio, atspindinčio begalinę egzistenciją. Šis galvosūkis nepaprastai populiarus JAV – vien 2006-aisiais Valstijose buvo parduota 8 mln. įvairių „Tangle“ žaidimų.
Zawitzas studijavo Havajų Universitete skulptūros meną, Azijos meno istoriją bei Azijos filosofiją. Studijų metu Zawitzas atrado paslaptingą senovės Tibeto Begalybės mazgą, begalinės meilės ir išminties simbolį, kuris jį sužavėjo, suintrigavo ir patraukė. Tai uždaras grafinis ornamentas, sudarytas iš stačiakampių, susipynusių linijų. Jis neturi nei pradžios nei pabaigos, kas simbolizuoja nesibaigiančius gyvenimo, mirties ir atgimimo ciklus, Budos begalinę išmintį ir užjautimą. Jis pažymi tęstinumą kaip pagrindinę egzistencijos tiesą. Perpintos gijos simbolizuoja, kad viskas gyvenime tarpusavyje yra susiję ir todėl priklausoma nuo priežasčių ir jų padarinių. Spėjama, kad jis gali būti kilęs iš senovės „Naga“ ženklo, simbolizuojančio dvi gyvates.
Zawitzas pradėjo kurti ir tobulinti Tibeto Mazgo formas, kurios išsiliejo į nesibaigiančią gausybę skulptūrų, pagamintų iš pačių įvairiausių medžiagų. Jis sukūrė skulptūrą, kuri galėjo būti keičiama į daugelį estetiškai intriguojančių formų. Jo naujoji meno forma pakerėjo ir jo studijos lankytojus, kurie nesusilaikydavo nepalietę naujojo kūrinio: sukdami, apsukdami, „tanglindami“ jie keitė Zawitzo kūrinį, suteikdami naujas formas, kurios stebino ir patį jos autorių. Skulptūra kėlė žmonėms nuotaiką, jiems patiko ją liesti rankomis, ji mažino stresą, vertė pamiršti kasdieninius rūpesčius ir grąžindavo šypsenas į veidus.
Kiekvienas atras naudingo sau
Dabar galvosūkis „Tangle“ – neriboto kūrybinio potencialo medžiaga, leidžianti pasireikšti kūrybiniam pradui ir suteikianti galimybę treniruoti protą. „Tangle” verčia jį lankstantįjį mąstyti apie naujas formas ir būdus, kaip jį sudėti. Be to, yra įrodyta, kad ir motorinių judesių lavinimas – viena geriausių smegenų darbą gerinančių priemonių.
„Tangle“ medicininis poveikis
Medicininiais tyrimais yra įrodyta, kad „Tangle“ ne tik suteikia galimybę lavinti protą, sumažina stresą, bet ir:
· Padeda metant rūkyti.
· Gerina rankų judesius, koordinaciją.
· Lavina plaštakos bei rankos raumenis, gerina jų darbą.
· Padeda reabilituoti po patirtos traumas.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę