Sveikatos laidų vedėja Andžela Labanauskienė augina tris vaikus: du berniukus – Vykintą ir Aistį bei mažąją Elzę Barborą. Barborytė neseniai parodė neįtikėtiną drąsą. Jai iš venos buvo imamas kraujas (šio vaizdo prireikė siužetui apie geležies stokos mažakraujystę iliustruoti), mažoji panelė ramiai ištvėrė procedūrą. Barboros mama Andžela žino, kad jų šeimoje vaikai blaiviai vertina sveiką gyvenseną, nebijo medikų ir netgi vakarais visi pasikalba apie senatvę.
Tai neišvengiamas procesas. Viskas priklauso nuo požiūrio. Jei jis pozityvus – jūs šiame gyvenime šį bei tą pasiekėte. Senatvė, arba man labiau patinka sakyti – senjorų amžius, tarsi visų pasiekimų ir gyvenimo rezultatų apibendrinimas. Ir, jei jis šviesus, taurus, kupinas gyvybiškumo, – toks ir nueitas kelias.
Lengva puikiai atrodyti ir jaustis, kai tau trisdešimt. O kai septyniasdešimt ar aštuoniasdešimt ...? Bet kas to pasiekia – pro tokį žmogų praeinant norisi atsigręžti, su tokiais žmonėmis nori bendrauti jaunimas. Jie spinduliuoja išmintį, ramybę, stabilumą ir eleganciją. Tarp savo mokytojų ir dėstytojų sutikau tokių žmonių.
Gimei ir pradedi senti... Susitaikyti su tuo labai sunku, ypač moterims, nes jos mato savo veido ir figūros pokyčius. Iš mano asmeninių pastebėjimų sprendžiu, kad moterys, kurios visą gyvenimą vengė minčių apie senėjimą, labiau būna šokiruotos raukšlių, odos ir svorio pokyčių. Tas nuolatinis dėmesio koncentravimasis į savo išvaizdą galiausiai atsigręžia prieš pačias moteris. Jei moteris turi, pomėgių, smagų darbą, gražų ratą mielų žmonių, tai leidžia atsiriboti nuo netikrų dalykų, tokių kaip raukšlių skaičius. Viena ponia tik ką grįžusi iš Paryžiaus pasakojo, kad ten moterys vis dar daugiau bijo raukšlės ant kojinės nei raukšlės veide. Jos labai aktyvios, viskuo besidominčios ir jaučiasi gyvenimo sūkuryje. O juk rinkimų teisę įgavo bene 20-čia metų vėliau nei lietuvės. Svarbiausia, kad metams bėgant nedidėtų vidinė tuštuma.
Manau, tik nuo kiekvieno asmeniškai priklauso, kaip vertinsime senėjimą ir senatvę. Ar išmoksime susitaikyti, priimti ir džiaugtis eiliniu gyvenimo periodu, ar bijosime net pagalvoti apie besikeičiančią išvaizdą, visas galimas ligas ir vienatvę. Viskas priklauso tik nuo požiūrio. Aš laikausi pozityvaus požiūrio į senėjimą.
Čia vien pozityvaus požiūrio nepakaks. Pirmiausia reikalingas pakankamas kiekis informacijos. Žinau, kokie yra rizikos veiksniai – rūkymas, nutukimas, alkoholis ir kiti žalingi įpročiai. Taip pat žinau, kad reguliariai reikia lankytis pas tam tikrus medikus: moterims pas ginekologą/mamologą, vyrams – pas urologą, visiems – pas stomatologą, oftalmologą. Jeigu jau tampa įprasta turėti savo siuvėjas, kirpėjas, kosmetologes ir pas jas reguliariai lankytis, tai šie gydytojai turėtų taip pat tapti „savi“, ir vizitai pas juos turėtų būti reguliarūs. O kitus gydytojus galima lankyti atsiradus negalavimų.
Ši informacija leidžia man būti ramesnei dėl ligų, kurios užklups po penkių ar dešimties metų. Jeigu manyje tūno kokia nors liga, tai jau dabar apie ją žinau ar bent jau apie rizikos veiksnius, kurie gali nulemti jos išsivystymą.
Aišku, labai svarbi ir mityba. Ką „įdedame“ į save, tą ir turime. Pakankamas kiekis daržovių, pieno produktų ir kito sveiko maisto – būtinas. Aš pati nevengiu maisto papildų. Pavyzdžiui, žinau, kad man reikalingas didesnis kalcio kiekis, bet negaliu kasdien išgerti po 3 litrų pieno, todėl renkuosi kalcio preparatus.
Sulaukusi penkerių metų Barbora labai susirūpino, kad ji mirs. Matyt, tada buvo pirmoji jos gyvenime egzistencinė krizė. Aiškinau jai, kad seni žmonės jau tiek nugyvena, kad patys nori išeiti, jie tiesiog pavargsta gyventi. Kalbėjau jai apie aktyvų gyvenimą bet kuriame amžiuje, apie svarbą gyventi įdomiai ir kokybiškai.
Kalbant apie sveiką gyvenseną aš kryptingai Barborai kartoju: „daržovės, varškė ir sportas“. Šitie dalykai pradėjo figūruoti jos gyvenime jau nuo trejų metų. Rytais mes valgome varškę, nes ten yra kalcio, daržovių valgome dėl sveikatos, o sportuojame, kad būtume gražios ir aktyvios (šypsosi).
Buvau maloniai nustebinta, kai vyresnio sūnaus bendraklasio tėvai pasakojo, kad bendraudamas su mūsų berniuku jų sūnus pradėjo mažiau gerti kolos. Man tai malonus įrodymas, kad gyvename sveikai ir ši gyvensena priimtina mūsų vaikams.
Suvokiu, kad mano karta niekuomet nebus ta, kuri priims fizinį aktyvumą kaip neatsiejamą dalį savo dienos. Manau, kad visoms moterims dar iki keturiasdešimties reikia pamėgti kokią nors fizinio aktyvumo formą. Nebūtina visoms „geležies tampyti“, galima rasti kažką moteriškesnio. Man atrodo, kad puikus užsiėmimas kiekvienai – pilvo šokiai. Patariu visoms išbandyti. Neseniai pradėjau lankyti lauko teniso užsiėmimus. Vargstame ir aš, ir treneris (juokiasi), bet kai pasiseka – nuostabu!
Kovo pradžioje atidarėme dviračių sezoną, visi jų labai pasiilgome per žiemą.
Barborai stengiuosi įdiegti mintį, kad sportas turėtų būti sveikos gyvensenos sąlyga, o ne tikslas. Viena pažįstama į sporto klubą vaikščiojo rytais. Ji pastebėjo, kad kai kurios jaunos merginos klube praleidžia beveik visą dieną! Kas tai? Baimė sustorėti, fizinio aktyvumo pomėgis ar vis dėlto jokių kitų interesų nebuvimas?..
Pakartosiu gal jau ir banalia virstančią frazę – svarbiausia, pozityvus mąstymas ir harmonijos pojūtis. Gyvenime reikia rasti laiko viskam: padėti kitam, įdomiam pomėgiui, sportui, gerai knygai, bendravimui su puikiais žmonėmis ir būtinai profilaktiniam vizitui pas gydytoją! (šypsosi)
Pabandykite, gal tuomet laukti senjorų amžiaus bus linksmiau!
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę