){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mūsų galvos smegenų ląstelės gamina medžiagą, vadinamą dopaminu. Ši medžiaga svarbi kontroliuojant mūsų judesius. Tinkamas dopamino kiekis užtikrina, kad judesiai būtų normalūs, būtų tiksli jų koordinacija. Pažeidus nervines ląsteles ar joms žuvus ar senstant, keičiasi dopamino kiekis, ir judesiai sutrinka, tampa nekontroliuojami. Taigi, kai pažeidžiama ar žūsta daug nervinių ląstelių, išsivysto Parkinsono liga, pasireiškianti judesių sutrikimais. Ši liga progresuoja, ir ateina laikas, kai tenka skirti vaistų jai gydyti.
Parkinsono liga nėra išgydoma, bet yra vaistų, padedančių veiksmingai palengvinti simptomus. Gydymo esmė – kompensuoti dopamino trūkumą ir taip sumažinti šios ligos sukeltus judesių sutrikimus. Paprastai gydyti pradedama dopamino agonistais, pavyzdžiui, pramipeksoliu (vaistinėse parduodamas Mirapexin pavadinimu). Šis vaistas pagerina kasdienę gyvenimo veiklą, motoriką, turi neuroprotekcinį poveikį, pagerina gyvenimo kokybę. Jo vartojant sumažėja galūnių ir galvos drebėjimas, raumenų sustingimas, sukaustymas. Svarbi pramipeksolio savybė ta, kad jis turi antidepresinį poveikį.
Monoterapijai dopamino agonistai tinkami iki 2–6 metų nuo ligos pradžios.
Labai retai, tačiau būna, jog atliekama operacija, tačiau toks gydymo būdas svarstomas tik labai sunkiais ligos atvejais.
Parkinsono liga daro sergantįjį lėtesnį, jam tampa sunkesnė bet kokia kasdienė veikla. Tačiau nereikia baimintis, liūdėti ar užsidaryti namuose. Reikia stengtis nepasiduoti iškylantiems sunkumams ir palaipsniui kiekvienas randa būdus, kaip geriausia susitvarkyti su jais.
Yra nustatyta, kad sergantiesiems Parkinsono liga reikia kaip įmanoma stengtis gyventi įprastą gyvenimą.
Artėjant vasarai reikia planuoti atostogas. O kaip reiktų pasiruošti joms sergančiajam, kad atostogos būtų malonios ir kad liga jas kuo mažiau sutrikdytų?
Sergant Parkinsono liga dėl sutrikusių tikslių rankų judesių gali būti sunku apsirengti, užsegti užtrauktuką ar sagas, todėl:
· visada skirkite pakankamai laiko apsirengimui, kad galėtumėte tai atlikti ramiai, neskubėdami. Galbūt sagutes užsisegti patogiau fotelyje su ranktūriais, kad galėtumėte pasiremti alkūnėmis
· jei vykstate atostogauti, geriau pasirinkti rūbus, kuriuos galite lengvai apsirengti ir nusirengti (pvz., kelnes ar sijoną su guma juosmens srityje, batus užsegamus lipukais vietoje raištelių ir pan.)
Kiti svarbūs ir paprasti patarimai:
· Jei sėstis ir stotis yra sunku, rinkitės aukštą, tiesiu atlošu ir tiesiais ranktūriais kėdę. Niekada nesėskite ant gilių minkštų fotelių, sofų.
· Atsistojęs keletą minučių pastovėkite ramiai nejudėdamas, kol atgausite pusiausvyrą.
· Sergant šia liga sutrinka rašysena – raidės tampa mažos ir vis mažėja (mikrografija). Jei jums pasireiškia mikrografija, galite rašyti kompiuteriu.
· Gali sutrikti kalba (balsas tykus, užkimęs ir pan.), tad kalbėdami stenkitės žiūrėti į veidą pašnekovui, kalbėkite gerokai garsiau. Šito galima mokėtis ir būnant vienam, garsiai skaitant.
Kelionę suplanuoti kruopščiai ir iš anksto – taip atostogos bus daug lengvesnės ir malonesnės. Prieš kelionę verta pailsėti ir po jos taip pat. Reiktų gerti daugiau skysčių dieną prieš kelionę ir po jos, o kelionės metu mažiau – taip rečiau reiks eiti į tualetą.
Jei keliaujate automobiliu, kartkartėmis sustokite prasimankštinti. Nereikia ilgai būti karštame ore.
Labai svarbu nepraleisti nė vienos vaistų dozės. Vaistų turėkite šiek tiek daugiau nei reikia, nes
Atvykite taip, kad į lėktuvą galėtumėte įsėsti kiek galite anksčiau. Pasirūpinkite, kad jūsų vieta būtų prie pat praėjimo ir kuo arčiau tualeto.
Aerouoste nesivaržykite paprašyti invalido vežimėlio ar elektra varomo vežimėlio įsėsdamas į lėktuvą ar išlipdamas iš jo – tai apsaugos jus nuo papildomo nuovargio ir įtampos.
Visus vaistus pasiimkite su savimi į lėktuvo saloną, nes, atidėjus skrydį ar pasimetus bagažui, liksite be jų. Tačiau nepamirškite, kad muitinės darbuotojai gali būti įtarūs, radę gausybę nežinomų vaistų pakuočių, todėl, kad nekiltų problemų, būkite pasirengęs įrodyti, kad jūs sergate Parkinsono liga ir šie vaistai jums būtini. Prie savęs turėkite šiek tiek gėrimo, kad turėtumėte kuo užgerti vaistus.
Nors sergantiesiems Parkinsono liga specialių dietų nėra, tačiau kartais būna su šia liga susijusių virškinamojo trakto sutrikimų, kartais jiems sunku kramtyti ar ryti. Kad nekiltų sunkumų ir nepatogumų atostogų metu, svetimoje aplinkoje, vertėtų laikytis žemiau nurodytų patarimų:
· geriau valgyti dažnai ir po nedaug
· maistas turėtų būti kiek karštesnis ar šaltesnis nei burnos temperatūra
· venkite sunkiai kramtomo ir sunkiai nuryjamo maisto
· valgykite ramioje aplinkoje, kur galite atsipalaiduoti, sėdėdamas kėdėje su aukštu atlošu
Jei prieš valgį sučiulpsite gabalėlį ledo, tai gali palengvinti rijimą (ir kalbėjimą). Tokį pat poveikį turi ir šalti gaivinamieji gėrimai. Šito mechanizmas – šaltis dirgina užpakalinę ryklės dalį ir taip sužadina rijimo refleksus. Lengviau nuryti rūgštų maistą.
Karštą vasaros dieną ar kelionėjeĮdėkite į plakiklį keletą gabalėlių ledo, šiek tiek rūgščių sulčių ir susmulkinkite ledą. Tokį smulkintą ledą laikykite termose – jo užteks visai dienai.
Prisiminkite, kad kovoti su bet kuria liga ir ją įveikti padeda gera nuotaika ir ryžtas gyventi įdomų ir kiek galima visavertiškesnį gyvenimą.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę