Osteoporozė - tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulų masė, nulemta kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Šia liga gali sirgti abiejų lyčių žmonės, tačiau pirmine osteoporoze moterys serga net 6 kartus dažniau nei vyrai. Kaulas - gyvas organas, visą gyvenimą jame vyksta pokyčiai: senasis kaulų audinys suardomas ir pakeičiamas nauju. Kaulo ardymą atlieka ląstelės, vadinamos osteoklastais, kurios vyresniame amžiuje labai suaktyvėja. Todėl kaulo ardymo greitis ima viršyti naujo kaulų audinio gaminimosi greitį, ir kaulų audinys retėja, tampa trapesnis, lengviau lūžta.
Sparčiausiai kaulų audinio netenka moterys po menopauzės (dėl hormonų pokyčių), todėl visos be išimties 60 metų amžiaus sulaukusios moterys pirmiausia turėtų susirūpinti ir pasitikrinti, ar neišsivystė osteoporozė.
Jaunesni nei 60 metų amžiaus vyrai ir moterys turėtų pasitikrinti tuomet, kai yra šiai ligai būdingų rizikos veiksnių, t.y.:
• iki 45 metų amžiaus įvykęs netrauminis kaulo lūžis;
• estrogenų stoka organizme:
• ankstyva menopauzė (iki 45 metų amžiaus);
• pašalintos abi kiaušidės;
• ilgą laiką nebuvo mėnesinių (daugiau nei 6 mėn.) iki menopauzės, ir tai nesusiję su nėštumu;
• smarkiai sumažėjęs vyrų lytinis potraukis;
• osteoporozės nulemti kaulų lūžiai artimiems giminaičiams (tėvams, broliams, seserims, seneliams);
• ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas (ilgiau kaip 5 mėn. vartojant kasdien po 7,5 mg ir daugiau);
• ilgalaikis kitų vaistų vartojimas: nuo traukulių, citostatikų, heparinų, vaistų, kurių sudėtyje yra aliuminio, ir kt.;
• piktnaudžiavimas alkoholiu;
• rūkymas;
• menkas kalcio turinčių produktų vartojimas;
• nepakankamas fizinis aktyvumas;
• maža kūno masė (iki 57 kg).
Esant šiems rizikos veiksniams, pacientas būtinai turėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo.
Osteoporozė gali būti ne tik pirminė, bet ir antrinė, t.y. sukelta įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, lėtinių endokrininių, virškinamojo trakto, medžiagų apykaitos ligų ir kt.
Antrinės osteoporozės gydymas visuomet parenkamas atsižvelgiant į priežastį, sukėlusią kaulų retėjimą.
Tam rekomenduojama atlikti kaulų mineralinio tankio tyrimą. Šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti, kurių kaulų tankį konkrečiam pacientui tikslinga nustatyti.
Kaulų mineralinis tankis - tai kiekybinis žymuo, nusakantis kaulų masę. Šis tyrimas leidžia diagnozuoti osteoporozę, remiantis rezultatais. Panašiu principu, t.y. dar prieš atsirandant ligos simptomams, diagnozuojama ir hipertenzija: pacientas nieko nejaučia, bet išmatavus kraujospūdį jau diagnozuojama grėsminga liga.
Kaulų tankio matavimas - osteodensitometrija (DEXA) - kliniškai labai svarbus tyrimas, nes sumažėjęs kaulų tankis rodo lūžių rizikos padidėjimą.
Be to, tai šiuo metu yra prieinamiausias tyrimo metodas. Osteodensitometrijos būdu galima išmatuoti tiek periferinių kaulų (dilbio, kulnakaulio), tiek ir stuburo ar šlaunikaulio mineralų tankį. Šis tyrimas atliekamas apytikriai per 3 minutes ir yra labai saugus. Atliekant šį tyrimą nei pacientui, nei gydytojui nuo apšvitos nereikia naudoti jokių apsaugos priemonių.
Kad būtų tikslūs tyrimo rezultatai, pacientas tyrimo dieną turi nevartoti kalcio preparatų, jam negalima atlikti tyrimų naudojant kontrastinę medžiagą.
Reikėtų prisiminti, kad iškreipti tyrimo rezultatus gali ir tokie veiksniai:
• tiriamos vietos kraujagyslių kalcifikacija;
• buvę ankstesni kaulų lūžiai;
• buvęs gydymas aukso preparatais;
• inkstų ar tulžies pūslės akmenys;
• slankstelių deformacija ir kt.
Todėl, vertinant osteodensitometrijos rezultatus, būtina atsižvelgti ir į klinikinius duomenis.
Densitometrijos būdu nustačius tiriamojo asmens kaulų mineralų tankį, gautas dydis lyginamas su standartine norma ir apskaičiuojamas T lygmuo.
T lygmuo - tai paciento kaulų mineralų tankio nuokrypis nuo sveikų jaunų tos pačios lyties asmenų kaulų mineralinių tankio vidurkio.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) osteoporozės diagnostikai rekomenduoja naudoti T lygmenį (lentelė).
Jei tyrimas atliekamas norint kiekybiškai įvertinti gydymo efektyvumą, reiktų atkreipti dėmesį ne į T lygmens, bet į kaulo masės pokytį (g/cm2 ).
Pagrindinis kaulų masės tyrimo tikslas - laiku parinkti gydymą. Būtina prisiminti, kad diagnostiniai osteoporozės kriterijai nesutampa su gydymo kriterijais. Sergančiuosius gydyti vaistais reikia tada, kai, nesant rizikos veiksnių, T lygmuo mažesnis už - 2, o, esant nors vienam rizikos veiksniui, T lygmuo mažesnis už - 1,5. Kai jau yra įvykęs osteoporozinis lūžis, būtina pradėti vaistais gydyti nedelsiant. Osteoporoziniu vadinamas savaime arba dėl mažos traumos įvykęs lūžis, pvz., pargriuvus iš savo ūgio, verčiantis lovoje ar pan.
Osteoporozei gydyti skirtus vaistus galima suskirstyti į kelias grupes:
• pakeičiamoji hormonų terapija;
• selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai;
• kalcitoninai;
• stroncio druskos;
• paratireoidinis hormonas;
• bisfosfonatai.
Pagrindinis osteoporozės gydymo tikslas - apsaugoti pacientą nuo jam gresiančių lūžių. Šiuo metu efektyviausiais šioje srityje yra pripažinti bisfosfonatai.
Bisfosfonatų grupei priklausantys preparatai pasaulyje vartojami plačiausiai, be to, šie vaistai pripažinti veiksmingiausiais gydant tiek moterų, tiek vyrų osteoporozę. Bifosfonatams priklauso natrio rizedronatas (Actonel), kuris pasižymi tuo, kad nuo lūžių apsaugo greitai (jau per pirmą gydymo pusmetį) ir yra gerai toleruojamas. Jis vartojamas kartą per savaitę, todėl gydymas sergančiojo nevargina. Veiklioji šių vaistų medžiaga slopina osteoklastų (kaulą ardančių ląstelių) veiklą, todėl ir kaulo tankis nukenčia mažiau, ir sumažėja kaulų lūžių rizika.
Vartojant bet kurios grupės preparato, reikėtų išsiaiškinti, ar pacientas su maisto produktais gauna pakankamai kalcio. Esant nepakankamam kalcio suvartojimui, būtina skirti kalcio papildų. Rekomenduočiau pasirinkti papildus, kurių sudėtyje yra ne tik kalcio, bet ir vitamino D, pagerinančio mineralo pasisavinimą iš žarnyno. Optimali kalcio dozė - 1000 mg per parą. Kalcio papildų vartojimas bus veiksmingesnis, jei reikiamą dozę suvartosite per du kartus, o tabletes gerai sukramtysite.
Sparčiausiai kaulų audinio netenka moterys po menopauzės (dėl hormonų pokyčių), todėl visos be išimties 60 metų amžiaus sulaukusios moterys pirmiausia turėtų susirūpinti ir pasitikrinti, ar neišsivystė osteoporozė.
Jaunesni nei 60 metų amžiaus vyrai ir moterys turėtų pasitikrinti tuomet, kai yra šiai ligai būdingų rizikos veiksnių, t.y.:
• iki 45 metų amžiaus įvykęs netrauminis kaulo lūžis;
• estrogenų stoka organizme:
• ankstyva menopauzė (iki 45 metų amžiaus);
• pašalintos abi kiaušidės;
• ilgą laiką nebuvo mėnesinių (daugiau nei 6 mėn.) iki menopauzės, ir tai nesusiję su nėštumu;
• smarkiai sumažėjęs vyrų lytinis potraukis;
• osteoporozės nulemti kaulų lūžiai artimiems giminaičiams (tėvams, broliams, seserims, seneliams);
• ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas (ilgiau kaip 5 mėn. vartojant kasdien po 7,5 mg ir daugiau);
• ilgalaikis kitų vaistų vartojimas: nuo traukulių, citostatikų, heparinų, vaistų, kurių sudėtyje yra aliuminio, ir kt.;
• piktnaudžiavimas alkoholiu;
• rūkymas;
• menkas kalcio turinčių produktų vartojimas;
• nepakankamas fizinis aktyvumas;
• maža kūno masė (iki 57 kg).
Esant šiems rizikos veiksniams, pacientas būtinai turėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo.
Osteoporozė gali būti ne tik pirminė, bet ir antrinė, t.y. sukelta įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, lėtinių endokrininių, virškinamojo trakto, medžiagų apykaitos ligų ir kt.
Antrinės osteoporozės gydymas visuomet parenkamas atsižvelgiant į priežastį, sukėlusią kaulų retėjimą.
Tam rekomenduojama atlikti kaulų mineralinio tankio tyrimą. Šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti, kurių kaulų tankį konkrečiam pacientui tikslinga nustatyti.
Kaulų mineralinis tankis - tai kiekybinis žymuo, nusakantis kaulų masę. Šis tyrimas leidžia diagnozuoti osteoporozę, remiantis rezultatais. Panašiu principu, t.y. dar prieš atsirandant ligos simptomams, diagnozuojama ir hipertenzija: pacientas nieko nejaučia, bet išmatavus kraujospūdį jau diagnozuojama grėsminga liga.
Kaulų tankio matavimas - osteodensitometrija (DEXA) - kliniškai labai svarbus tyrimas, nes sumažėjęs kaulų tankis rodo lūžių rizikos padidėjimą.
Be to, tai šiuo metu yra prieinamiausias tyrimo metodas. Osteodensitometrijos būdu galima išmatuoti tiek periferinių kaulų (dilbio, kulnakaulio), tiek ir stuburo ar šlaunikaulio mineralų tankį. Šis tyrimas atliekamas apytikriai per 3 minutes ir yra labai saugus. Atliekant šį tyrimą nei pacientui, nei gydytojui nuo apšvitos nereikia naudoti jokių apsaugos priemonių.
Kad būtų tikslūs tyrimo rezultatai, pacientas tyrimo dieną turi nevartoti kalcio preparatų, jam negalima atlikti tyrimų naudojant kontrastinę medžiagą.
Reikėtų prisiminti, kad iškreipti tyrimo rezultatus gali ir tokie veiksniai:
• tiriamos vietos kraujagyslių kalcifikacija;
• buvę ankstesni kaulų lūžiai;
• buvęs gydymas aukso preparatais;
• inkstų ar tulžies pūslės akmenys;
• slankstelių deformacija ir kt.
Todėl, vertinant osteodensitometrijos rezultatus, būtina atsižvelgti ir į klinikinius duomenis.
Densitometrijos būdu nustačius tiriamojo asmens kaulų mineralų tankį, gautas dydis lyginamas su standartine norma ir apskaičiuojamas T lygmuo.
T lygmuo - tai paciento kaulų mineralų tankio nuokrypis nuo sveikų jaunų tos pačios lyties asmenų kaulų mineralinių tankio vidurkio.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) osteoporozės diagnostikai rekomenduoja naudoti T lygmenį (lentelė).
Jei tyrimas atliekamas norint kiekybiškai įvertinti gydymo efektyvumą, reiktų atkreipti dėmesį ne į T lygmens, bet į kaulo masės pokytį (g/cm2 ).
Pagrindinis kaulų masės tyrimo tikslas - laiku parinkti gydymą. Būtina prisiminti, kad diagnostiniai osteoporozės kriterijai nesutampa su gydymo kriterijais. Sergančiuosius gydyti vaistais reikia tada, kai, nesant rizikos veiksnių, T lygmuo mažesnis už - 2, o, esant nors vienam rizikos veiksniui, T lygmuo mažesnis už - 1,5. Kai jau yra įvykęs osteoporozinis lūžis, būtina pradėti vaistais gydyti nedelsiant. Osteoporoziniu vadinamas savaime arba dėl mažos traumos įvykęs lūžis, pvz., pargriuvus iš savo ūgio, verčiantis lovoje ar pan.
Osteoporozei gydyti skirtus vaistus galima suskirstyti į kelias grupes:
• pakeičiamoji hormonų terapija;
• selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai;
• kalcitoninai;
• stroncio druskos;
• paratireoidinis hormonas;
• bisfosfonatai.
Pagrindinis osteoporozės gydymo tikslas - apsaugoti pacientą nuo jam gresiančių lūžių. Šiuo metu efektyviausiais šioje srityje yra pripažinti bisfosfonatai.
Bisfosfonatų grupei priklausantys preparatai pasaulyje vartojami plačiausiai, be to, šie vaistai pripažinti veiksmingiausiais gydant tiek moterų, tiek vyrų osteoporozę. Bifosfonatams priklauso natrio rizedronatas (Actonel), kuris pasižymi tuo, kad nuo lūžių apsaugo greitai (jau per pirmą gydymo pusmetį) ir yra gerai toleruojamas. Jis vartojamas kartą per savaitę, todėl gydymas sergančiojo nevargina. Veiklioji šių vaistų medžiaga slopina osteoklastų (kaulą ardančių ląstelių) veiklą, todėl ir kaulo tankis nukenčia mažiau, ir sumažėja kaulų lūžių rizika.
Vartojant bet kurios grupės preparato, reikėtų išsiaiškinti, ar pacientas su maisto produktais gauna pakankamai kalcio. Esant nepakankamam kalcio suvartojimui, būtina skirti kalcio papildų. Rekomenduočiau pasirinkti papildus, kurių sudėtyje yra ne tik kalcio, bet ir vitamino D, pagerinančio mineralo pasisavinimą iš žarnyno. Optimali kalcio dozė - 1000 mg per parą. Kalcio papildų vartojimas bus veiksmingesnis, jei reikiamą dozę suvartosite per du kartus, o tabletes gerai sukramtysite.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę