){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia – kodėl reikia protezuoti? Jei, pavyzdžiui, trūksta tik kokio vieno danties?
Net jei trūksta vieno danties, protezavimas yra reikalingas dėl to, kad žmogus galėtų visavertiškai kramtyti ir valgyti. Jeigu mes neturime vieno ar kelių dantų, kramtant didesnis nei priklauso krūvis tenka likusiems dantims. Be to, laikui bėgant gretimi dantys gali pasvirti nesančio danties link, iš viršaus leidžiasi žemyn (jei trūksta apatinių dantų), kinta sąkandis, kreivinasi. Tai suteikia nemažai diskomforto.
Ar vaikams pieniniai dantys taip pat protezuojami?
Jei yra dantuko defektas, kai kurie gydytojai naudoja laikinus vainikėlius, bet tai nėra ilgalaikis protezavimas, kaip suaugusiajam.
Tai gal verčiau ištraukti, juk dantys vis tiek keisis?
Per anksti ištraukti nėra gerai. Gamta mėgsta eiliškumą, taip yra ir kalbant apie dantis. Jeigu vaikui dantukas turi iškristi apie11-tus metus, tai reikėtų stengtis, kad tuo laikotarpiu jis ir iškristų. O jeigu atsitinka taip, kad išraunami anksčiau nei reikia, augantys nuolatiniai dantukai, turėdami daug erdvės, daug laisvės, pasislenka į vieną ar kitą pusę, o tai neužtikrina taisyklingo dantų dygimo ir taisyklingo sąkandžio. Be to, vaikučiui sunkiau kramtyti dėl ankstyvo dantukų netekimo, tai tikrai nepadeda virškinimui ir sveikam augimui. Taigi jau vien dėl to reikėtų siekti eiliškumo ir stengtis išsaugoti dantį iki tol, kol bus laikas jam iškristi natūraliai.
O ar verta protezuoti, pavyzdžiui, aštuntąjį, vadinamąjį protinį dantį?
Kai kuriais atvejais yra protezuojama. Jei jie dalyvauja skandyje, t.y. jie yra žandikaulio lanke, nėra kaip nors pasvirę į šoną, netraumuoja žando kramtant ar pan., tai kodėl gi jų nesutvarkyti? Be abejo, būklę reikia vertinti individualiai. Kadangi, kaip teigia mokslininkai, evoliucionuojant mūsų žandikaulis mažėja, kartais aštuntieji dantys sunkiai telpa į žandikaulį. Būtent tokiais atvejais tenka juos išrauti, bet jeigu jie išdygę vietoje, netrukdo ir nesuteikia jokio diskomforto, dalyvauja kramtant, tai prireikus yra protezuojami.
Ar yra būklių, kai negalima protezuoti visiškai?
Jeigu defektas giliai po dantenomis, tai tiesiog sudėtinga procedūrą atlikti techniškai gerai, sudėtinga prieiti, negalima užtikrinti laikomumo??? kokybės. Tokiais atvejais neprotezuojama. Nes dėti vainikėlį ant bet kokios šaknies – irgi nėra išeitis.
Kaip ruošiamasi protezavimui?
Rentgeno kontrolė būtina. Jei yra likusios netinkamos šaknys, jos pašalinamos. Tada laukiama apie mėnesį, kol gerai sugyja gleivinė, nes tik taip galima užtikrinti protezo tikslumą. Anksčiau laiko protezuojant, gleivinei nespėjus iki galo sugyti, susiformuoti, gali susidaryti kad ir nedidelis tarpelis, į kurį patekus maisto, bus erzinama gleivinė, tai sukels uždegimą. Neretai reikalingas endodontinis gydymas, jei dantis karieso pažeistas giliau, gydomi kanalai. Taip pat kai kada taikomas ortodontinis gydymas, kad būtų užtikrinamas kokybiškas protezavimas, t.y. jei dantis pasviręs į vieną ar kitą puses ir protezuojant būtų nušlifuoti daugiau nei paprastai, tokiais atvejais mums gelbsti gydytojai ortodontai, jie grąžina dantį į reikiamą padėtį. Jei yra dantenų uždegimai ar kitokios burnos gleivines problemos, mums gelbsti gydytojai periodontologai, tai taip pat užtikrina kokybišką ir ilgaamžį protezavimą.
O kiek danties būtinai turi likti, kad būtų galima nerauti?
Pirmiausia vienareikšmiškai kiek galima reikia gydyti, o būdų yra įvairių, nebūtinai būtina protezuoti vainikėliais ar gaminti tiltus. Galima dantis atkurti stiklo pluoštu – stiklo kaiščiais, stiklo pluošto juostelėmis. Netgi jei danties nėra, stiklo pluoštu galima dantį atkurti. Tai vėlgi priklauso nuo dantų būklės, finansinių galimybių. Jei likusi šaknis pakankamai tvirta, vienareikšmiškai reikia ją panaudoti. Rovimas – paskutinė priemonė. Šaknis, kaip aš sakau, – pakankamai brangus daiktas. Visi žinome implantų kainas, taigi reikia saugoti kiekvieną šaknį, jei ji pakankamai gera, nes būtent ji ir atstoja implantus.
Ar būdas priklauso nuo kliento finansinių galimybių, ar tam tikrus dantis protezuoti galima tik tam tikru būdu?
Manau, kad pasirinkimas yra. Taip, finansinės galimybės daug ką lemia, bet mano minėtas stiklo pluoštas yra pakankamai ekonomiškas, palyginti su implantais. Tai ne vienas ir tas pats, tačiau abiejų tikslas – susigrąžinti visavertį kramtymą. Jeigu nėra danties ir tenka sukti implantą, tai jis kainuoja apie kelis tūkstančius (be abejo, tai priklauso nuo gamintojo, klinikos), o naudojant stiklo pluoštą tai sieks iki tūkstančio. Aišku, tai taip pat priklausys nuo klinikos, kurią pasirinks pacientas. Taigi pasirinkimo galimybių yra: implantas, mano minėtas stiklo pluoštas, protezavimas metalo ar bemetale keramika. Manau, kompetentingas gydytojas tikrai išaiškins visus pliusus ir minusus, o kliento galimybės nulems pasirinkimą.
Kaip reikia prižiūrėti protezuotus dantis
Prižiūrėti reikia taip, kaip ir savus dantis. Pirmiausia juos reikia valyti. Aš labai vertinu šepetėlius su aukso ir sidabro nanodalelėmis smailintais šereliais, kurie leidžia patogiai prieiti prie visų danties paviršių, taip pat ir prie protezuotų, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra. Reikia naudoti tarpdančių siūlus, vaistinėse jų yra įvairiausių – pagal numerius, pagal dydžius, taip pat naudojami specialūs tarpinių dalių šepetėliai, kurie taip pat gaminami įvairiausių formų ir dydžių. Nepamirškime skalavimo skysčių. Beje, veiksmingi ir natūralūs mūsų senolių naudoti metodai – ramunėlių, medetkų tirpalai, kuriuos puikiausiai galima pasigaminti patiems. Taip pat yra liežuvio valiklis, kuris neretai užirstamas. Svarbiausia – tinkamai valyti. Kalbant apie išimamuosius protezus, tai dabar jau yra specialių protezų dėklų su ultravioletiniais spinduliais ir ozono dezinfekcijos technologija, kuriuose laikant nuo protezų paviršiaus sunaikinama iki 99,99 proc. bakterijų ir mikrobų.
Vadinasi, laikus, kai protezus laikydavo stiklinėse, jau galima pamiršti?
Taip, šie dėklai yra saugūs, negadina protezų. Užfiksuojamas 10 min. ciklas ir dezinfekuojama. Be to, yra įvairių ultragarsinių priemonių, net ir šepetėlių. Beje, mano minėti šepetėliai su aukso ir sidabro nanodalelėmis taip pat turi baktericidinį poveikį.
Dažnai tenka girdėti reklamuojant apie protezams skirtą gelį. Koks tai gelis ir kada jo reikia?
Jis skiriamas išimamiems protezams ir užtikrina, kad plokštelė geriau laikytųsi. Kai burna anatomiškai sudėtingesnė, sudėtingesnis laikomumas, ieškome, kas galėtų pagelbėti. Tam ir skirti geliai, jie yra klampūs, ir protezas geriau prisiklijuoja prie gomurio ar prie apatinės žandikaulio dalies. Jų yra kelių rūšių, taigi kiekvienam reikia pabandyti ir išsirinkti tinkamiausią.
Gal dar norėtumėte ką pridurti?
O apskritai svarbiausiai dantis valyti, bet dažniausiai pritingim. Mus mokė, kad dantis reikia valyti 5 minutes, tačiau net retas odontologas tą daro. Jei taisyklių laikytumės, tai ir higienos procedūras rečiau reikėtų atlikti, nes mažiau formuotųsi akmenys, dantys mažiau gestų, tai ir protezuoti rečiau reikėtų.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę