){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ankstyvieji. Organizme sumažėjus estrogenų kiekiui, pasireiškia ankstyvieji simptomai. Jie būdingi 85 proc. moterų klimakso laikotarpiu. Karščio pylimai, naktinis prakaitavimas, širdies plakimai ir galvos skausmai, kraujospūdžio kitimai, šalčio krėtimas labai vargina moteris. Nepaprastai nemalonūs psichologiniai simptomai. Sutrinka atmintis, sunku susikoncentruoti, sumažėja lytinis potraukis, nuolat trūksta energijos. Šie simptomai susiję su moters androgenų trūkumu.
Tarpiniai. Tarpinių simptomų grupei priklauso senatvinis makšties gleivinės uždegimas, makšties sausumas, skausmingi lytiniai santykiai, šlapinimosi sutrikimai. Dalis šių pokyčių susiję su senėjimo procesu. Taip pat ima slinkti plaukai, lūžinėja nagai, skauda kaulus ir sąnarius. Oda yra didžiausias kūno organas, kuris ypač kinta pomenopauzės laikotarpiu.
Vėlyvieji. Jie pradeda vystytis nuo menopauzės pradžios, tačiau dažniausiai pasireiškia praėjus keleriems metams.
Osteoporozė - kaulų masės praradimas, didinantis lūžių tikimybę. Estrogenų trūkumas yra viena iš svarbiausių šios amžiaus grupės moterų osteoporozės priežasčių.
Sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis labai padidėja tiek po chirurginės, tiek po natūralios menopauzės. Dažniau nuo išeminės širdies ligos miršta šešiasdešimties metų ir vyresnės moterys. Pomenopauzės periodu padidėja bendrojo cholesterolio, trigliceridų ir mažo tankio cholesterolio kiekis. Tyrimai rodo, kad vartojant natūralių estrogenų, rizika susirgti išemine širdies liga sumažėja iki 50 proc.
Alzheimerio ligos atsiradimo priežastys įvairios: genetiniai pokyčiai, smegenų trauma, depresija, rūkymas. Alzheimerio liga susijusi su moteriškąja lytimi, estrogenų stoka. Pasibaigus lytinių hormonų sintezei kiaušidėse, sutrinka mąstymas - svarbiausia smegenų veiklos funkcija.
Į šį klausimą moteriai dažnai sunku atsakyti. Be to, kartais ir patys gydytojai nedrįsta įtikinamai rekomenduoti. Nuo seno susiformavusi baimė, o gal ir žinių stoka kliudo pasirinkti teisingą sprendimą.
Kiekvienas vaistas turi teigiamą ir neigiamą poveikį organizmui. Pagrindinės priežastys, trukdančios pasinaudoti šiuo gydymu, - baimė susirgti krūties ir gimdos gleivinės vėžiu, tromboze.
Moteriškų lytinių hormonų vartojimas, paskutiniais duomenimis, tik iki 1,17 proc. padidina tikimybę susirgti krūties vėžiu. Tačiau vartojant hormonų padidėja tikimybė laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti. Pakaitinių hormonų vartojančios moterys kartą per metus turi atlikti mamografinį tyrimą. Šis tyrimas padeda diagnozuoti 1 mm dydžio auglį. Net jei jūsų šeimoje buvo sirgusių krūties vėžiu moterų, tai dar nereiškia, kad negalima gydyti natūraliais estrogenais. Priešingai, reliatyvi rizika tokioms moterims susirgti krūties vėžiu sumažėja iki 0,67 proc.
Vartojant tik natūralių estrogenų, jei gimda nepašalinta, rizika susirgti gimdos gleivinės vėžiu padidėja iki 6,2 proc. Mažiausia rizika (0,2 proc.) išlieka vartojant estrogenų kartu su progestinais nekintamu režimu. Tačiau po gimdos pašalinimo operacijos parenkamas gydymas tik natūraliais estrogenais - tai sumažina krūtų vėžio riziką.
Dažnai vartojant estrogenų padidėja gimdoje esantys gerybiniai augliai, gali atsirasti kraujavimas, pilvo skausmas, dažnas šlapinimasis arba tuštinimosi sutrikimai. Tačiau tokiais atvejais, palyginus hormonų vartojimo žalą ir naudą, gydymo nutraukti nerekomenduojama. Pasireiškus miomos simptomams, atliekama operacija ir toliau gydoma natūraliais estrogenais.
Jei moteriai yra buvę tromboembolijos epizodų nėštumo ar gimdymo metu, šeimoje yra tromboembolijos atvejų, reikalinga hematologo konsultacija. Moterims, kurioms yra kraujo krešumo rodiklių ar genetinių krešumo sutrikimų, pirmais estrogenų vartojimo metais padidėja mirties nuo tromboembolinių komplikacijų ir miokardo infarkto rizika.
Gyvenimo kokybės sąvoka apima labai daug moters gyvenimo faktorių. Tai emociniai, fiziniai, socialiniai faktoriai. Noras gyventi kokybiškai turi būti pagrindinis faktorius, padedantis moteriai apsispręsti - vartoti lytinių hormonų ar ne. Toliau reikia ištirti ir parinkti tinkamą preparatą. Svarbu žinoti, kokia yra krūtų būklė (mamografija), ar nėra gimdos kaklelio patologijos (onkocitologinis tepinėlis, kolposkopija), lėtinių terapinių ligų (terapeuto konsultacija, krešumo rodiklių ir kraujo lipidų tyrimas), reikia įvertinti gimdos gleivinės būklę (ultragarsinis tyrimas, endometro biopsija).
Dažnai moterys prašo alternatyvių nehormoninių gydymo priemonių. Tačiau natūralu ne visada reiškia saugu. Fitoestrogenai, esantys sojoje, riešutuose, aliejuje, margarine, teigiamai veikia lipidų apykaitą. Mažina mažo tankio ir didina didelio tankio “gerųjų” lipidų kiekį. Didelės sojos ir tofu dozės mažina krūties vėžio riziką. Tačiau vazomotorinių ir psichologinių simptomų, aterosklerozės ir Alzheimerio ligos vystymosi profilaktikai įtakos neturi. Atlikti tyrimai parodė, kad fitoestrogenų poveikis beveik nesiskiria nuo placebo poveikio.
Terapija pakaitiniais lytiniais hormonais - didelis mokslo laimėjimas, padedantis moteriai maksimaliai pailginti visavertį gyvenimą. Kiekviena moteris turi galimybę rinktis.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę