){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaulams stiprinti ir lūžiams kelią užkirsti rekomenduojamos šios priemonės:
• Rizikos veiksnių nustatymas ir koregavimas
• Antrinę osteoporozę sukeliančių ligų diagnozavimas ir gydymas
• Reguliarūs fiziniai pratimai, stiprinantys raumenis bei pusiausvyrą
• Rūkymo profilaktika, nepiktnaudžiavimas alkoholiu
• Griuvimų profilaktika (pagalbinių priemonių naudojimas – akiniai, lazdelės; saugi aplinka)
• Vaistų, sukeliančių galvos svaigimą, mieguistumą, hipotenziją, ribojimas, ypač vyresniame amžiuje
• Šlaunikaulių apsaugos naudojimas griuvimo jėgai sumažinti
Osteoporozės profilaktikai pacientams patariama valgyti subalansuotą maistą, kuriame gausu vitaminų, mineralų, skaidulų ir baltymų. Ypač svarbūs maisto produktai, turintys daug kalcio (moterims iki menopauzės rekomenduojama per dieną gauti 1000 mg kalcio) bei pakankamą vitamino D kiekį.
Kalcio daugiausiai yra šiuose maisto produktuose: piene, jogurte, sūryje, sardinėse, lašišoje, špinatuose, brokoliuose, riešutuose.
Rekomenduojama valgyti mažiau druskos, nes didelis druskos kiekis maiste gali sumažinti organizmo gebėjimą pasisavinti kalcį.
Būtina priemonė osteoporozei gydyti ir profilaktikai yra kalcio ir vitamino D trūkumo pašalinimas. Skiriant gydymą vaistais būtinai reikia normalizuoti kalcio ir vitamino D kiekį organizme. Kiekvienas sergantysis osteoporoze turi vartoti pakankamai gryno (elementinio) kalcio – 500-1000 mg ir vitamino D – 400-800 TV per dieną. Sergantiesiems senatvine osteoporoze ir tiems, kuriems trūksta vitamino D, skiriama aktyvaus vitamino D3 sintetinio analogo – alfa kalcidolio.
Osteoporozės profilaktikai svarbu mankšta, judėjimas, tačiau reikėtų vengti didelių krūvių, staigių judesių, labai aktyvių žaidimų, kurių metu yra didesnė traumų rizika. Patariama daugiau bėgioti, vaikščioti, važinėtis dviračiu, žaisti tenisą, kilnoti svarsčius, užsiimti aerobika, išmokti specialių pratimų, stiprinančių nugaros raumenis.
Osteoporozė yra lėtinė liga, todėl ir jos gydymas turi būti ilgalaikis. Pagrindiniai gydymo tikslai yra šie: išvengti kaulų lūžių, stabilizuoti arba padidinti kaulų masę, gydyti simptomus, sukeltus kaulų lūžių ir griaučių deformacijų, pagerinti organizmo fizinę būklę.
Osteoporozę rekomenduojama pradėti gydyti tada, kai, matuojant kaulų masės tankį (KMT), T lygmens reikšmė yra mažesnė kaip -2,5 ar įvyksta osteoporozinis kaulų lūžis. Tačiau tuo atveju, kai yra rizikos veiksnių, osteoporozės profilaktiką ir gydymą kuo anksčiau reikia pradėti vaistais, kurių poveikis pasireikštų kaip galima greičiau.
Senstant organizmui, vyksta kokybiniai ir kiekybiniai kaulų struktūros pokyčiai.
Kaulų audinio struktūros persitvarkymą, rezorbciją, kaulų mineralinio tankio mažėjimą, galima sustabdyti antirezorbciniais vaistais – bisfosfonatais. Bisfosfonatai – tai pirofosfatų analogai, slopinantys kaulų rezorbciją, kai juos absorbuoja kaulų hidroksiapatitai.
Bisfosfonatai plačiai vartojami ne tik pirminei, bet ir antrinei osteoporozei, Pedžeto ligai ir navikų sukeltai hiperkalcemijai gydyti, jų skiriama moterims ir vyrams. Vartojant šios grupės vaistų taip pat gali padidėti ir kaulų masė.
Dažniausiai vartojami bisfosfonatai osteoporozės gydymui yra alendronatas ir risedronatas. Bisfosfonatų poveikis pasireiškia jau per 6-12 mėnesių. Patvirtinta, kad alendronatas ir risedronatas sumažina atskirų, dauginių ir besimptomių stuburo slankstelių lūžių riziką 50 proc. (jei prieš tai nėra buvę slankstelių lūžių). Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad alendronatas ir risedronatas patikimai sumažina šlaunikaulio ir kitų ne stuburo lūžių riziką.
Bisfosfonatų saugumą patvirtina klinikiniai tyrimai. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai bisfosfonatų poveikiai yra susiję su virškinamuoju traktu: dispepsija, viduriavimas, pykinimas, vidurių pūtimas. Kartais išsivysto skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, todėl šių vaistų reikėtų atsargiai skirti pacientams, kuriems yra refliuksinis ezofagitas. Bendroji nepageidaujamo poveikio tikimybė yra nedidelė.
Bisfosfonatai ne tik didina kaulų mineralinį tankį, bet ir padeda išsaugoti jo mikroarchitektūrą, veikdami pagrindines osteoporozės vystymosi patogenezės grandis, apsaugo nuo pakartotinių kaulų lūžių. Pakeičiamąją hormonų terapiją vartojančioms vyresnio amžiaus moterims bisfosfonatai gali sustiprinti antirezorbcinį pakeičiamosios hormonų terapijos poveikį.
Profilaktiką bisfosfonatais rekomenduojama taikyti moterims po menopauzės, kurioms yra osteopenija (T lygmens reikšmė tarp -2 ir -2,5), nes šioms moterims yra didelė osteoporozės ir kaulų lūžių rizika.
Pomenopauzinės osteoporozės patogenezei didelę reikšmę turi estrogenų trūkumas. Pakeičiamoji estrogenų terapija ne tik sulėtina kaulų retėjimą, bet ir padidina kaulų masę bei sumažina lūžių riziką. Estrogenų skiriama vienų, jeigu moteriai pašalinta gimda. Kitais atvejais jie derinami su progestinais (pakeičiamoji hormonų terapija).
Kalcitoninas – tai peptidinis hormonas, vienas iš kaulų audinio rezorbcijos inhibitorių. Pastaruoju metu dažniausiai vartojamas intranazalinis kalcitoninas.
Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai veikia kaip estrogenų agonistai kauluose ir širdies bei kraujagyslių sistemoje ir kaip antagonistai – krūtyje ir gimdoje. Šiuo metu geriausiai išstudijuotas yra raloksifenas, kuriuo gydoma moterų po menopauzės osteoporozė.
Teriparatidas. Rekombinantinis sintetinis parathormono (PTH) analogas teriparatidas, veikiantis specifinius PTH receptorius, skirtingai nuo kitų vaistų nuo osteoporozės, slopinančių žalingus kaulų rezorbcijos procesus, osteoklastų aktyvumą, stimuliuoja osteoblastų veiklą, skatina kaulų audinio formavimąsi, kaulų struktūros, mikroarchitektonikos atsinaujinimą. Teriparatido gali būti skiriama pirminei ir antrinei osteoporozei gydyti, taip pat jei kiti vaistai nuo osteoporozės nepakankamai veiksmingi ar ligonio blogai toleruojami.
Osteoporozės gydymo efektyvumas vertinamas pagal KMT: jei po 1 metų gydymo kurso KMT sumažėjo >2 proc., reikia koreguoti vaisto dozę ar keisti vaistus, ieškoti antrinės osteoporozės priežasčių ir jas šalinti.
Osteoporozė yra lėtinė liga, todėl ir jos gydymas turi būti ilgalaikis. Pagrindiniai gydymo tikslai yra šie: išvengti kaulų lūžių, stabilizuoti arba padidinti kaulų masę, gydyti simptomus, sukeltus kaulų lūžių ir griaučių deformacijų, pagerinti organizmo fizinę būklę.
Osteoporozę rekomenduojama pradėti gydyti tada, kai, matuojant kaulų masės tankį (KMT), T lygmens reikšmė yra mažesnė kaip -2,5 ar įvyksta osteoporozinis kaulų lūžis. Tačiau tuo atveju, kai yra rizikos veiksnių, osteoporozės profilaktiką ir gydymą kuo anksčiau reikia pradėti vaistais, kurių poveikis pasireikštų kaip galima greičiau.
Senstant organizmui, vyksta kokybiniai ir kiekybiniai kaulų struktūros pokyčiai.
Kaulų audinio struktūros persitvarkymą, rezorbciją, kaulų mineralinio tankio mažėjimą, galima sustabdyti antirezorbciniais vaistais – bisfosfonatais. Bisfosfonatai – tai pirofosfatų analogai, slopinantys kaulų rezorbciją, kai juos absorbuoja kaulų hidroksiapatitai.
Bisfosfonatai plačiai vartojami ne tik pirminei, bet ir antrinei osteoporozei, Pedžeto ligai ir navikų sukeltai hiperkalcemijai gydyti, jų skiriama moterims ir vyrams. Vartojant šios grupės vaistų taip pat gali padidėti ir kaulų masė.
Dažniausiai vartojami bisfosfonatai osteoporozės gydymui yra alendronatas ir risedronatas. Bisfosfonatų poveikis pasireiškia jau per 6-12 mėnesių. Patvirtinta, kad alendronatas ir risedronatas sumažina atskirų, dauginių ir besimptomių stuburo slankstelių lūžių riziką 50 proc. (jei prieš tai nėra buvę slankstelių lūžių). Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad alendronatas ir risedronatas patikimai sumažina šlaunikaulio ir kitų ne stuburo lūžių riziką.
Bisfosfonatų saugumą patvirtina klinikiniai tyrimai. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai bisfosfonatų poveikiai yra susiję su virškinamuoju traktu: dispepsija, viduriavimas, pykinimas, vidurių pūtimas. Kartais išsivysto skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, todėl šių vaistų reikėtų atsargiai skirti pacientams, kuriems yra refliuksinis ezofagitas. Bendroji nepageidaujamo poveikio tikimybė yra nedidelė.
Bisfosfonatai ne tik didina kaulų mineralinį tankį, bet ir padeda išsaugoti jo mikroarchitektūrą, veikdami pagrindines osteoporozės vystymosi patogenezės grandis, apsaugo nuo pakartotinių kaulų lūžių. Pakeičiamąją hormonų terapiją vartojančioms vyresnio amžiaus moterims bisfosfonatai gali sustiprinti antirezorbcinį pakeičiamosios hormonų terapijos poveikį.
Profilaktiką bisfosfonatais rekomenduojama taikyti moterims po menopauzės, kurioms yra osteopenija (T lygmens reikšmė tarp -2 ir -2,5), nes šioms moterims yra didelė osteoporozės ir kaulų lūžių rizika.
Pomenopauzinės osteoporozės patogenezei didelę reikšmę turi estrogenų trūkumas. Pakeičiamoji estrogenų terapija ne tik sulėtina kaulų retėjimą, bet ir padidina kaulų masę bei sumažina lūžių riziką. Estrogenų skiriama vienų, jeigu moteriai pašalinta gimda. Kitais atvejais jie derinami su progestinais (pakeičiamoji hormonų terapija).
Kalcitoninas – tai peptidinis hormonas, vienas iš kaulų audinio rezorbcijos inhibitorių. Pastaruoju metu dažniausiai vartojamas intranazalinis kalcitoninas.
Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai veikia kaip estrogenų agonistai kauluose ir širdies bei kraujagyslių sistemoje ir kaip antagonistai – krūtyje ir gimdoje. Šiuo metu geriausiai išstudijuotas yra raloksifenas, kuriuo gydoma moterų po menopauzės osteoporozė.
Teriparatidas. Rekombinantinis sintetinis parathormono (PTH) analogas teriparatidas, veikiantis specifinius PTH receptorius, skirtingai nuo kitų vaistų nuo osteoporozės, slopinančių žalingus kaulų rezorbcijos procesus, osteoklastų aktyvumą, stimuliuoja osteoblastų veiklą, skatina kaulų audinio formavimąsi, kaulų struktūros, mikroarchitektonikos atsinaujinimą. Teriparatido gali būti skiriama pirminei ir antrinei osteoporozei gydyti, taip pat jei kiti vaistai nuo osteoporozės nepakankamai veiksmingi ar ligonio blogai toleruojami.
Osteoporozės gydymo efektyvumas vertinamas pagal KMT: jei po 1 metų gydymo kurso KMT sumažėjo >2 proc., reikia koreguoti vaisto dozę ar keisti vaistus, ieškoti antrinės osteoporozės priežasčių ir jas šalinti.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę