Brandus amžius ir sveika širdis – suderinama?

Vedų civilizacijos laikais širdies nepakankamumas buvo gilios senatvės požymis. Šiandien širdies ir kraujagyslių ligos itin aktualios visai žmonijai. „Daug metų dirbu urgentinės kardiologijos srityje, ir nerimą kelia tai, kad savo skyriuje gydau jaunesnius už save žmones. Turime 40-mečių, kuriuos ištiko miokardo infarktas ir blogiausia, kad tokių pacientų daugėja“, – sako Nacionalinės sveikatos tarybos narys kardiologas doc. Pranas Šerpytis. Tad, ar įmanoma, kad ir brandžiame amžiuje širdis būtų sveika?
 

Širdies ligos neišvengiamos?


Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? „Džiugu, kad visuomenė keičiasi ir vis daugiau, ypač išsilavinusių žmonių, suvokia, kad sveikata – tai pagrindinė vertybė. Manau, įtakos tam turi ir švietėjiška veikla, ir tai, kad vis daugiau žmonių keliauja ir mato, koks gyvenimo būdas populiarinamas išsivysčiusiose šalyse. Sakoma, kad galima rasti 50 ar net 100 eurų, tačiau prarastos sveikatos nesurasi niekada“, – pabrėžia doc. P.Šerpytis.
Iš tiesų vyresniems žmonės didėja bet kokių ligų, taip pat ir širdies, rizika. Ir, pagal PSO prognozes, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis per ateinančius 10–15 m. tik didės. Kita vertus, tik 20 proc. mūsų sveikatos lemia paveldėti genai, visa kita – aplinka, gyvensena, t.y. veiksniai, kuriuos galime valdyti. Taigi riziką sirgti širdies ligomis galima atitolinti.
 

Stebėti organizmo parametrus


Anot doc. P.Šerpyčio, rekomenduojama stebėti pagrindinius organizmo būklės parametrus. Visų pirma, arterinį kraujo spaudimą. „Įrodyta, kad jeigu iki 45-erių kraujospūdis yra normalus arba jį pavyksta tinkamai sureguliuoti, insulto tikimybė sumažėja dešimt kartų, miokardo infarkto – 6–7 kartus, o išeminės širdies ar kitų rimtų ligų galima tiesiog išvengti. Taigi pirmas žingsnis sveikos širdies link – geras kraujospūdis“, – pažymi medikas.
Kitas svarbus širdies ligų prevencinis veiksnys – mityba. „Benziną, kad nesugadintume automobilio, pilame gerą, o valgome dažnai viską, kas pakliūva. O reikėtų rinktis ne tik sveiką ir kokybišką, bet ir ekologišką maistą. Valgome per riebiai, mažai daržovių, vaisių, grūdinių produktų. Taigi kitas svarbus parametras – cholesterolio kiekis kraujyje. Kaip jį mažinti? Padėtų subalansuota mityba, kurioje turėtų būti daug riebių polinesočiųjų rūgščių (lašišinės žuvys) ir mažai sočiųjų, nes jų perteklius susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis“, – aiškina doc. P.Šerpytis. Jeigu nepavyksta sureguliuoti cholesterolio kiekio kraujyje mityba, fiziniu aktyvumu, reikėtų vartoti vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį.
Dar vienas svarbus žmogaus sveikatos būklės rodiklis – gliukozės kiekis kraujyje, jo padidėjimas lemia cukrinio diabeto vystymąsi, o tai skatina širdies ir kraujagyslių ligas, nes didėja aterosklerozinių plokštelių formavimosi tikimybė. „Normalus gliukozės kiekis kraujyje – dar vienas sveikos širdies parametras“, – sako gydytojas.
Nejudrumas, netinkama mityba lemia tai, kad didėja antsvorio turinčių žmonių skaičius. „Todėl namuose rekomenduoju turėti svarstykles ir niekada nepersivalgyti. Užsiauginti kelis nereikalingus kilogramus labai lengva, tačiau juos numesti be galo sunku“, – visiems žinomą tiesą kartoja docentas.
 

Stresas – sveikos širdies priešas


Šiuolaikinis gyvenimas greitas, įtemptas, stresą patiriame visi. Tačiau, anot gydytojo, neigiamą įtaką širdžiai daro ne vienkartinis, o nuolatinis, lėtinis stresas. „Lėtinį stresą kelia ne tik išgyvenimai, nemalonumai, bet ir lėtinės ligos. Streso tikriausiai neišvengsime, tačiau turime išmokti jį nugalėti. Todėl turime stengtis, kad mūsų gyvenimas būti ne chaotiškas, o ritmingas, ramus. Sumažinti stresą labai padeda pomėgiai – pasivaikščiojimas, gera knyga, sportas. Žodžiu, visos teigiamos emocijos“, – pažymi gydytojas.
Daugelio darbas – už stalo, prie kompiuterio. Tad dar viena bėda – nejudrumas. O fizinis aktyvumas padeda išvengti ne tik širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir osteoporozės, taip pat įrodyta teigiama judėjimo įtaka storosios žarnos, krūties ir kitų lokalizacijų navikų prevencijai.
„Fizinis aktyvumas turi būti reguliarus – apie 60 min. kiekvieną dieną. Tačiau tai nereiškia, kad būtina eiti į sporto klubą. Judėjimas – tai ir pasivaikščiojimas, ir darbas sode, ir šokiai. Kiekvienas gali pasirinkti pagal pomėgius. Sveikos gyvensenos įpročiai turėtų būti skiepijami nuo vaikystės, šeima turėtų pakloti ir taisyklingos mitybos, ir fizinio aktyvumo pagrindus“, – įsitikinęs medikas.
Pašnekovas pabrėžia ir gero miego bei poilsio svarbą: „Tačiau ir poilsio daugiau turėtų būti aktyvaus, o ne žiūrint televizorių, tuomet jis tikrai duos naudos. Pastebiu, kad šiais laikais žmonės per daug pasineria į darbus, visai nepalikdami laiko poilsiui, apmąstymams, žmonės suserga „dvasine anemija“, ir tai taip pat neigiamai veikia jų sveikatą. Gyvename rūpesčių, sąmyšio ir krizių kamuojamais laikais, pamiršdami, kad mūsų kūnas, protas ir siela turi susitelkti ir įsikrauti. Turėtume siekti subalansuoto gyvenimo, kuris padėtų išlaikyti gerą fizinę formą ir savijautą. Mažiau pykčio ir pavydo.“
 

Sveika širdis – ne utopija


„Sulaukti brandaus amžiaus ir turėti sveiką širdį tikrai įmanoma, tačiau tuo reikėtų pradėti rūpintis iš anksto, geriausiai nuo mažens. Kita vertus, keisti gyvenimo įpročius niekada ne vėlu. Taigi svarbu stebėti minėtus sveikatos parametrus ir stengtis gyventi sveikai: nepersivalgyti, nepersidirbti, rasti laiko pajudėti, poilsiui. Gyvenimas – tai visuomet pasirinkimas. Rinkimės teisingas kryptis, kad vėliau netektų gailėtis dėl prarastos sveikatos. Imkime pavyzdį iš 80-mečių, kurie kopia į kalnus, važinėja dviračiais ir gyvena visavertį gyvenimą, o ne iš 60-mečių, kurie sėdi prie lango ir dejuoja. Suprantu, kad tingėti lengviau negu ką nors daryti, tačiau reikia stengtis ugdyti valią ir save nugalėti, pvz., atsikelti nuo stalo, pajudėti ir t.t.“, – ragina doc. P.Šerpytis.
Baltijos šalyse mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 55 proc. visų mirčių skaičiaus, o Skandinavijoje – tik 39 proc. Ar mes kitokie? „Veikiausiai kitoks mūsų požiūris į sveikatą, gyvenseną. Tad keiskime jį“, – kviečia doc. P.Šerpytis.
 

Sveikai širdžiai palaikyti


Maisto papildai skiriami kaip papildoma terapija kartu su gydymu ar ligų profilaktikai. Jeigu mityba nesubalansuota, patiriate daug streso, priklausote rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupei, rekomenduojama vartoti maisto papildų. Prieš renkantis papildą, visada reikia žinoti, ko iš jo tikitės, t.y. kokiais svarbiais mikroelementais ar medžiagomis norėtumėte papildyti organizmą.
Svarbią reikšmę gerai širdies ir kraujagyslių sistemos būklei turi omega-3 žuvų taukai, česnakas ir, be abejo, „širdies“ vitaminai – A, B, C, E, D ir mineralai. Omega-3 žuvų taukai yra gausus nepakeičiamų riebalų rūgščių šaltinis. Visiems žinoma, kad nepakeičiamųjų polinesočiųjų rūgščių žmogaus organizmas pats nepasigamina, todėl privalo jų gauti su maistu. Jei organizmas jų negauna, žmogui kyla pakankamai rimtų ligų grėsmė.
Kita puiki širdies ligų profilaktikos priemonė – česnakas. Jo sudėtyje esantys fitoncidai pasižymi antimikrobinėmis, grybelį veikiančiomis savybėmis. Tyrimai įrodė, kad česnakas padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje, gali padėti mažinti arterinį kraujospūdį, stiprinti kraujagyslių kapiliarų sieneles ir suteikti joms elastingumo.
Vitaminai A, C, E ir selenas naudingi tuo, kad yra antioksidantai, t.y. sujungia laisvuosius radikalus – potencialiai kenksmingas medžiagas, galinčias pažeisti sveikas ląsteles, ir taip padeda palaikyti ir apsaugoti širdies audinį. Vitaminas D svarbus reguliuojant mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą širdies metaboliniuose procesuose. B grupės vitaminai ir folio rūgštis padeda palaikyti sveiką širdį, veikdami homocisteino kiekį, taip pat jie yra svarbūs raudonųjų kraujo kūnelių formavimuisi. Apie magnio reikšmę širdžiai žinoma daug – jis palaiko normalų širdies ritmą, reguliuoja širdies nervų ir raumenų aktyvumą, atpalaiduoja lygiuosius kraujagyslių raumenis, reguliuoja kraujo spaudimą, nervinių ląstelių mitybą. Cinkas mažina cholesterolio atsargas organizme. Jis svarbus kraujo gamybos procesuose ir būtinas kraujodaros organams.
Visų šių vitaminų ir mikroelementų yra maisto papildo širdžiai „Cardigen“ sudėtyje. Tai ir lemia, kad šis maisto papildas naudingas slopinant „blogojo“ cholesterolio sintezę. Jis gali būti vartojamas, kai reikia palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje, padeda mažinti trigliceridų kiekį kraujyje, dėl to sumažėja kraujagyslių aterosklerozinių pakitimų rizika. Taip pat padeda stiprinti kraujagyslių sieneles ir suteikti joms elastingumo, gerinti širdies medžiagų apykaitą ir apsaugoti širdies audinį. Gali būti naudingas reguliuojant kraujo spaudimą, širdies nervų ir raumenų aktyvumą, palaikant normalų širdies ritmą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai