Įvairiausių specialybių, žinomos ir visuomenei nepažįstamos moterys net per televiziją dažnai visiškai atvirai kalba apie darbą, vaikų problemas, skyrybas, jos gali net pasiguosti, kad priaugo papildomų kilogramų, tačiau kalbėti apie menopauzę dažniausiai vengia. Daugybė įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, fizinės treniruotės, taisyklinga mityba ir t.t., padeda išlikti žavioms ir patrauklioms, tačiau menopauzė dažniausiai priverčia prisiminti daugybę baisių mitų, susijusių su šiuo normaliu gyvenimo periodu. Dalis moterų šiuo laikotarpiu jaučiasi nepatrauklios, niekam nereikalingos ir netinkamos. Jos žino apie pakeičiamąją hormonų terapiją, tačiau jos bijo. Bijo susirgti vėžiu, bijo priaugti papildomo svorio ir t.t.
Gydytojas, rekomenduojantis pakeičiamąją hormonų terapiją, turi išaiškinti moteriai privalumus ir galimą nepageidaujamą terapijos poveikį, padėti įvertinti naudos ir rizikos santykį. Tuomet, moteris, turėdama visą išsamią informaciją, gali ir turi pati nuspręsti, ar ji pasirinks pakeičiamąją hormonų terapiją, ar ne. Pokalbis su gydytoju ypač svarbus, kadangi dabar moterys didžiąją dalį informacijos apie menopauzę gauna iš žiniasklaidos, kurioje skelbiama daug nepagrįstų teiginių. Neretai komentuojami mokslinių tyrimų rezultatai, prieš tai nepasikonsultavus su specialistu. Gana dažnai pateikiamas faktas, kad pakeičiamoji hormonų terapija padidina krūties vėžio riziką. Tai kelia baimę. Iš tikrųjų rizika susirgti krūties vėžiu padidėja vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją 5 ir daugiau metų (Lietuvoje PHT dažniausiai vartoja 0,5-1,5 metų). Be to, palyginus dvi vienodo amžiaus moterų grupes (viena moterų grupė vartojo PHT, kita – nevartojo PHT), nustatyta, kad rizika sirgti krūties vėžiu skiriasi labai nedaug. Nors atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moterims, vartojančioms PHT ir nevengiančioms alkoholio, yra du kartus didesnė rizika susirgti krūties vėžiu nei alkoholio nevartojančioms moterims. Moteriai reikėtų paaiškinti, kad krūties vėžys neišsivysto per mėnesį, šis procesas užtrunka 8-10 metų. Būtina paaiškinti, kad krūties vėžys diagnozuotas moteriai, neseniai pradėjusiai vartoti PHT, išsivystė tikrai ne dėl pradėtų vartoti preparatų. Atlikus tyrimus pastebėta, kad antsvorio turinčioms, daug riebaus maisto valgančioms, vėlai pirmą vaiką gimdžiusioms moterims yra kur kas didesnė rizika sirgti krūties vėžiu nei moterims (nenutukusioms), vartojančioms pakeičiamąją hormonų terapiją. Kita vertus, moterys, pradėjusios vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją, dažniau tikrinasi, natūralu, kad ir ligos diagnozuojamos dažniau. Tai gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad šios moterys dažniau serga.
Lietuvoje labai mažai moterų vartoja pakeičiamąją hormonų terapiją (apie 2,5 proc.), Rytų Europos šalyse mažiau vartoja tik Latvijoje. Tuo tarpu Čekijoje pakeičiamąją hormonų terapiją vartoja net apie 16 proc. moterų. Tam įtakos turi kultūros ypatybės. Pavyzdžiui, moterys nedrįsta kreiptis į gydytoją. Jos žino, kad panašius simptomus jautė jų mamos ar močiutės, ir pačios pasirengusios iškęsti tą patį. Ne visos moterys žino, kad jų savijautą galima pakoreguoti. Menopauzę išgyvenančių moterų gyvenimo kokybė iš tikrųjų pablogėjusi, todėl reikia ieškoti galimybių joms padėti. Menopauzė – ne liga, tačiau jos simptomai – pirmasis požymis, kad reikia kreiptis į gydytoją. Pakeičiamoji hormonų terapija skirta estrogenų trūkumo sukeltiems simptomams palengvinti. Preparatai veikia tiesiogiai, mažindami vazomotorinius simptomus, pavyzdžiui, karščio pylimą, ir urogenitalinių organų atrofijos sukeltus sutrikimus. Mažiau veikiamos sutrikusios seksualinės, psichologinės ir pažinimo funkcijos, tačiau pastebimi teigiami pokyčiai ir šiose srityse.
Lietuvoje registruoti tik natūralių estrogenų preparatai. Šie estrogenai dažniausiai sintetinami iš sojos pupelių. Natūralus estrogenas aptinkamas organizme vykstant normaliems procesams ir gali būti gaunamas cheminės sintezės arba ekstrakcijos iš augalinio ar gyvulinio šaltinio būdu. Dvigubai akli, kontroliuojami kohortiniai tyrimai įrodė, kad pakeičiamoji hormonų terapija sumažino šlaunikaulio lūžių riziką 24-70 proc. Vis daugiau duomenų rodo, kad būtent mažos estrogenų dozės veiksmingai mažina kaulų rezorbciją ir stabdo kaulų masės netekimą vyresnio amžiaus moterims. Tačiau naujausi tyrimai įrodo, kad šlaunikaulio lūžio tikimybė moterims, nutraukusioms pakeičiamąją hormonų terapiją, po 5 metų yra tokia pati kaip moterims, nevartojusioms PHT. Įrodyta, kad pakeičiamoji hormonų terapija teigiamai veikia makšties epitelį (padidėja kariopiknotinis indeksas ir subrendimo indeksas), sumažėja makšties turinio pH, padidėja laktobacilų ir glikogeno kiekis, pagerėja vidinių lytinių organų aprūpinimas krauju. Be to, pagerėja šlapimo pūslės detruzoriaus veikla, stimuliuojama imunoglobulinų sekrecija parauretrinėse liaukose, tai padeda išvengti šlapimo takų infekcijos. Nemažiau svarbus yra pakeičiamosios hormonų terapijos poveikis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Pastebėta, kad PHT teigiamai veikia kraujo lipidų santykį, mažina aterogeninių plokštelių susidarymą. Moterims, kurioms gimda nepašalinta, skiriama sudėtinių preparatų, kurių sudėtyje yra estrogenų ir progesterono. Progesteronų dariniai, pavyzdžiui, medroksiprogesterono acetatas, savo metabolinėmis savybėmis skiriasi nuo androgeninės kilmės progesteronų, pvz., noretisterono acetato. Pirmasis labiau slopina antiaterogeninį estrogenų poveikį, skatina vainikinių arterijų lygiųjų raumenų proliferaciją ir t.t. Naujuose preparatuose esantis mikronizuotas progesteronas ir kai kurie kiti sintetiniai progesteronai pasižymi silpnesniais nepageidaujamais poveikiais. Tačiau kol kas trūksta tiesioginių lyginamųjų tyrimų, kad būtų galima visiškai patvirtinti šį teiginį. Atlikus kitus tyrimus pastebėta, kad nutukusioms ir/ar hipertenzija sergančioms moterims, vartojančioms PHT su sintetiniais progesteronais, labiau nei vartojančiosioms estrogenų ir natūralaus progesterono derinį pagerėjo kraujotaka ir sumažėjo uždegimo žymenų aktyvumas.
Pastaruoju metu itin populiaru kalbėti apie alternatyvius gydymo metodus. Ypač dažnai kalbama apie augaluose esančius izoflavonus, pavyzdžiui, sojos izoflavonus. Naujausiose rekomendacijose teigiama, kad jokios organinės ar augalinės kilmės medžiagos negali būti adekvati ar pakankama pakeičiamosios hormonų terapijos alternatyva. Moksliniai tyrimai rodo, kad sojos izoflavonai, vartojant 60-80 mg per parą, pasižymi šiek tiek didesniu nei placebas poveikiu karščio pylimui. Sojų izoflavonai nedaug sumažina lipidų kiekį kraujyje, taip sumažindami širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau neturi poveikio kaulinio audinio tankiui ar urogenitalinei atrofijai. Šios medžiagos gali būti skiriamos tik kaip papildoma priemonė vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją arba moterims, kurioms hormonų vartojimas kontraindikuotinas.
Ar žinote, kad:
• Manoma, kad 2030 metais pasaulyje bus daugiau kaip 1,2 mlrd. vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų.
• Jaunesnės nei 50 metų amžiaus moterys tris kartus rečiau nei vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, 60 metų amžiaus moterų (nevartojančių PHT) ir vyrų sergamumas šiomis ligomis yra apytikriai vienodas.
• Vienai iš keturių pomenopauzinio amžiaus moterų diagnozuojama osteoporozė.
• Emocionalias moteris menopauzės laikotarpiu vargina daugiau simptomų nei valdingas ir siekiančias savo tikslų.
• JAV atliktų tyrimų duomenimis, 96 proc. pomenopauzinio amžiaus moterų vėliau būna patenkintos savo nauja būkle.
• Nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad menopauzė susijusi su padidėjusia depresijos ar kitų psichikos ligų rizika.
Ankstyvieji:
• disfunkciniai kraujavimai;
• karščio pylimas;
• prakaitavimas;
• kraujospūdžio kitimas;
• galvos skausmas ir svaigimas;
• dirglumas;
• mieguistumas;
• nemiga;
• koncentracijos stoka;
• lytinio potraukio sutrikimas.
Tarpiniai:
• atrofinis vaginitas;
• makšties sausumas;
• odos plonėjimas;
• plaukų slinkimas;
• nagų lūžinėjimas.
Vėlyvieji:
• osteoporozė;
• širdies ir kraujagyslių ligos;
• Alzheimerio liga.
• Pakeičiamajai hormonų terapijai skiriamos mažiausios veiksmingos hormonų dozės (ši dozė atitinka endogeninio estradiolio kiekį jaunų moterų organizme).
• Estrogenų ir progestagenų derinys padeda išvengti endometriumo hiperplazijos.
• Jei pašalinta gimda, moteriai skiriama tik estrogenų.
• Pakeičiamoji hormonų terapija turi būti ilgalaikė ir nepertraukiama.
Absoliučios kontraindikacijos:
• krūties ir gimdos gleivinės vėžys;
• sunkios kepenų ligos;
• plaučių arterijos embolija;
• ūminė kraujagyslių trombozė.
Santykinės kontraindikacijos:
• gimdos miomos;
• endometriozė;
• buvusios ginekologinės onkologinės ligos;
• tulžies pūslės akmenligė;
• hipercholesterolemija.
Gydytojas, rekomenduojantis pakeičiamąją hormonų terapiją, turi išaiškinti moteriai privalumus ir galimą nepageidaujamą terapijos poveikį, padėti įvertinti naudos ir rizikos santykį. Tuomet, moteris, turėdama visą išsamią informaciją, gali ir turi pati nuspręsti, ar ji pasirinks pakeičiamąją hormonų terapiją, ar ne. Pokalbis su gydytoju ypač svarbus, kadangi dabar moterys didžiąją dalį informacijos apie menopauzę gauna iš žiniasklaidos, kurioje skelbiama daug nepagrįstų teiginių. Neretai komentuojami mokslinių tyrimų rezultatai, prieš tai nepasikonsultavus su specialistu. Gana dažnai pateikiamas faktas, kad pakeičiamoji hormonų terapija padidina krūties vėžio riziką. Tai kelia baimę. Iš tikrųjų rizika susirgti krūties vėžiu padidėja vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją 5 ir daugiau metų (Lietuvoje PHT dažniausiai vartoja 0,5-1,5 metų). Be to, palyginus dvi vienodo amžiaus moterų grupes (viena moterų grupė vartojo PHT, kita – nevartojo PHT), nustatyta, kad rizika sirgti krūties vėžiu skiriasi labai nedaug. Nors atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moterims, vartojančioms PHT ir nevengiančioms alkoholio, yra du kartus didesnė rizika susirgti krūties vėžiu nei alkoholio nevartojančioms moterims. Moteriai reikėtų paaiškinti, kad krūties vėžys neišsivysto per mėnesį, šis procesas užtrunka 8-10 metų. Būtina paaiškinti, kad krūties vėžys diagnozuotas moteriai, neseniai pradėjusiai vartoti PHT, išsivystė tikrai ne dėl pradėtų vartoti preparatų. Atlikus tyrimus pastebėta, kad antsvorio turinčioms, daug riebaus maisto valgančioms, vėlai pirmą vaiką gimdžiusioms moterims yra kur kas didesnė rizika sirgti krūties vėžiu nei moterims (nenutukusioms), vartojančioms pakeičiamąją hormonų terapiją. Kita vertus, moterys, pradėjusios vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją, dažniau tikrinasi, natūralu, kad ir ligos diagnozuojamos dažniau. Tai gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad šios moterys dažniau serga.
Lietuvoje labai mažai moterų vartoja pakeičiamąją hormonų terapiją (apie 2,5 proc.), Rytų Europos šalyse mažiau vartoja tik Latvijoje. Tuo tarpu Čekijoje pakeičiamąją hormonų terapiją vartoja net apie 16 proc. moterų. Tam įtakos turi kultūros ypatybės. Pavyzdžiui, moterys nedrįsta kreiptis į gydytoją. Jos žino, kad panašius simptomus jautė jų mamos ar močiutės, ir pačios pasirengusios iškęsti tą patį. Ne visos moterys žino, kad jų savijautą galima pakoreguoti. Menopauzę išgyvenančių moterų gyvenimo kokybė iš tikrųjų pablogėjusi, todėl reikia ieškoti galimybių joms padėti. Menopauzė – ne liga, tačiau jos simptomai – pirmasis požymis, kad reikia kreiptis į gydytoją. Pakeičiamoji hormonų terapija skirta estrogenų trūkumo sukeltiems simptomams palengvinti. Preparatai veikia tiesiogiai, mažindami vazomotorinius simptomus, pavyzdžiui, karščio pylimą, ir urogenitalinių organų atrofijos sukeltus sutrikimus. Mažiau veikiamos sutrikusios seksualinės, psichologinės ir pažinimo funkcijos, tačiau pastebimi teigiami pokyčiai ir šiose srityse.
Lietuvoje registruoti tik natūralių estrogenų preparatai. Šie estrogenai dažniausiai sintetinami iš sojos pupelių. Natūralus estrogenas aptinkamas organizme vykstant normaliems procesams ir gali būti gaunamas cheminės sintezės arba ekstrakcijos iš augalinio ar gyvulinio šaltinio būdu. Dvigubai akli, kontroliuojami kohortiniai tyrimai įrodė, kad pakeičiamoji hormonų terapija sumažino šlaunikaulio lūžių riziką 24-70 proc. Vis daugiau duomenų rodo, kad būtent mažos estrogenų dozės veiksmingai mažina kaulų rezorbciją ir stabdo kaulų masės netekimą vyresnio amžiaus moterims. Tačiau naujausi tyrimai įrodo, kad šlaunikaulio lūžio tikimybė moterims, nutraukusioms pakeičiamąją hormonų terapiją, po 5 metų yra tokia pati kaip moterims, nevartojusioms PHT. Įrodyta, kad pakeičiamoji hormonų terapija teigiamai veikia makšties epitelį (padidėja kariopiknotinis indeksas ir subrendimo indeksas), sumažėja makšties turinio pH, padidėja laktobacilų ir glikogeno kiekis, pagerėja vidinių lytinių organų aprūpinimas krauju. Be to, pagerėja šlapimo pūslės detruzoriaus veikla, stimuliuojama imunoglobulinų sekrecija parauretrinėse liaukose, tai padeda išvengti šlapimo takų infekcijos. Nemažiau svarbus yra pakeičiamosios hormonų terapijos poveikis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Pastebėta, kad PHT teigiamai veikia kraujo lipidų santykį, mažina aterogeninių plokštelių susidarymą. Moterims, kurioms gimda nepašalinta, skiriama sudėtinių preparatų, kurių sudėtyje yra estrogenų ir progesterono. Progesteronų dariniai, pavyzdžiui, medroksiprogesterono acetatas, savo metabolinėmis savybėmis skiriasi nuo androgeninės kilmės progesteronų, pvz., noretisterono acetato. Pirmasis labiau slopina antiaterogeninį estrogenų poveikį, skatina vainikinių arterijų lygiųjų raumenų proliferaciją ir t.t. Naujuose preparatuose esantis mikronizuotas progesteronas ir kai kurie kiti sintetiniai progesteronai pasižymi silpnesniais nepageidaujamais poveikiais. Tačiau kol kas trūksta tiesioginių lyginamųjų tyrimų, kad būtų galima visiškai patvirtinti šį teiginį. Atlikus kitus tyrimus pastebėta, kad nutukusioms ir/ar hipertenzija sergančioms moterims, vartojančioms PHT su sintetiniais progesteronais, labiau nei vartojančiosioms estrogenų ir natūralaus progesterono derinį pagerėjo kraujotaka ir sumažėjo uždegimo žymenų aktyvumas.
Pastaruoju metu itin populiaru kalbėti apie alternatyvius gydymo metodus. Ypač dažnai kalbama apie augaluose esančius izoflavonus, pavyzdžiui, sojos izoflavonus. Naujausiose rekomendacijose teigiama, kad jokios organinės ar augalinės kilmės medžiagos negali būti adekvati ar pakankama pakeičiamosios hormonų terapijos alternatyva. Moksliniai tyrimai rodo, kad sojos izoflavonai, vartojant 60-80 mg per parą, pasižymi šiek tiek didesniu nei placebas poveikiu karščio pylimui. Sojų izoflavonai nedaug sumažina lipidų kiekį kraujyje, taip sumažindami širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau neturi poveikio kaulinio audinio tankiui ar urogenitalinei atrofijai. Šios medžiagos gali būti skiriamos tik kaip papildoma priemonė vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją arba moterims, kurioms hormonų vartojimas kontraindikuotinas.
Ar žinote, kad:
• Manoma, kad 2030 metais pasaulyje bus daugiau kaip 1,2 mlrd. vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų.
• Jaunesnės nei 50 metų amžiaus moterys tris kartus rečiau nei vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, 60 metų amžiaus moterų (nevartojančių PHT) ir vyrų sergamumas šiomis ligomis yra apytikriai vienodas.
• Vienai iš keturių pomenopauzinio amžiaus moterų diagnozuojama osteoporozė.
• Emocionalias moteris menopauzės laikotarpiu vargina daugiau simptomų nei valdingas ir siekiančias savo tikslų.
• JAV atliktų tyrimų duomenimis, 96 proc. pomenopauzinio amžiaus moterų vėliau būna patenkintos savo nauja būkle.
• Nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad menopauzė susijusi su padidėjusia depresijos ar kitų psichikos ligų rizika.
Ankstyvieji:
• disfunkciniai kraujavimai;
• karščio pylimas;
• prakaitavimas;
• kraujospūdžio kitimas;
• galvos skausmas ir svaigimas;
• dirglumas;
• mieguistumas;
• nemiga;
• koncentracijos stoka;
• lytinio potraukio sutrikimas.
Tarpiniai:
• atrofinis vaginitas;
• makšties sausumas;
• odos plonėjimas;
• plaukų slinkimas;
• nagų lūžinėjimas.
Vėlyvieji:
• osteoporozė;
• širdies ir kraujagyslių ligos;
• Alzheimerio liga.
• Pakeičiamajai hormonų terapijai skiriamos mažiausios veiksmingos hormonų dozės (ši dozė atitinka endogeninio estradiolio kiekį jaunų moterų organizme).
• Estrogenų ir progestagenų derinys padeda išvengti endometriumo hiperplazijos.
• Jei pašalinta gimda, moteriai skiriama tik estrogenų.
• Pakeičiamoji hormonų terapija turi būti ilgalaikė ir nepertraukiama.
Absoliučios kontraindikacijos:
• krūties ir gimdos gleivinės vėžys;
• sunkios kepenų ligos;
• plaučių arterijos embolija;
• ūminė kraujagyslių trombozė.
Santykinės kontraindikacijos:
• gimdos miomos;
• endometriozė;
• buvusios ginekologinės onkologinės ligos;
• tulžies pūslės akmenligė;
• hipercholesterolemija.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę