2008-03-25

Pakeičiamoji hormonų terapija - veiksminga pagalba moteriai

2001 metais vidutinė moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 75,5 metai (vyrų – 63,3 m.). Menopauzės pradžia nesikeičia, vidutinis menopauzės amžius yra 51 metai. Daugiau nei trečdalis moters gyvenimo praeina po menopauzės, todėl ypač svarbu padėti šiuo laikotarpiu pagerinti jos gyvenimo kokybę.
 
Įvairiausių specialybių, žinomos ir visuomenei nepažįstamos moterys net per televiziją dažnai visiškai atvirai kalba apie darbą, vaikų problemas, skyrybas, jos gali net pasiguosti, kad priaugo papildomų kilogramų, tačiau kalbėti apie menopauzę dažniausiai vengia. Daugybė įvairiausių dalykų, pavyzdžiui, fizinės treniruotės, taisyklinga mityba ir t.t., padeda išlikti žavioms ir patrauklioms, tačiau menopauzė dažniausiai priverčia prisiminti daugybę baisių mitų, susijusių su šiuo normaliu gyvenimo periodu. Dalis moterų šiuo laikotarpiu jaučiasi nepatrauklios, niekam nereikalingos ir netinkamos. Jos žino apie pakeičiamąją hormonų terapiją, tačiau jos bijo. Bijo susirgti vėžiu, bijo priaugti papildomo svorio ir t.t.
 

Ar pagrįsta PHT baimė?


Gydytojas, rekomenduojantis pakeičiamąją hormonų terapiją, turi išaiškinti moteriai privalumus ir galimą nepageidaujamą terapijos poveikį, padėti įvertinti naudos ir rizikos santykį. Tuomet, moteris, turėdama visą išsamią informaciją, gali ir turi pati nuspręsti, ar ji pasirinks pakeičiamąją hormonų terapiją, ar ne. Pokalbis su gydytoju ypač svarbus, kadangi dabar moterys didžiąją dalį informacijos apie menopauzę gauna iš žiniasklaidos, kurioje skelbiama daug nepagrįstų teiginių. Neretai komentuojami mokslinių tyrimų rezultatai, prieš tai nepasikonsultavus su specialistu. Gana dažnai pateikiamas faktas, kad pakeičiamoji hormonų terapija padidina krūties vėžio riziką. Tai kelia baimę. Iš tikrųjų rizika susirgti krūties vėžiu padidėja vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją 5 ir daugiau metų (Lietuvoje PHT dažniausiai vartoja 0,5-1,5 metų). Be to, palyginus dvi vienodo amžiaus moterų grupes (viena moterų grupė vartojo PHT, kita – nevartojo PHT), nustatyta, kad rizika sirgti krūties vėžiu skiriasi labai nedaug. Nors atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moterims, vartojančioms PHT ir nevengiančioms alkoholio, yra du kartus didesnė rizika susirgti krūties vėžiu nei alkoholio nevartojančioms moterims. Moteriai reikėtų paaiškinti, kad krūties vėžys neišsivysto per mėnesį, šis procesas užtrunka 8-10 metų. Būtina paaiškinti, kad krūties vėžys diagnozuotas moteriai, neseniai pradėjusiai vartoti PHT, išsivystė tikrai ne dėl pradėtų vartoti preparatų. Atlikus tyrimus pastebėta, kad antsvorio turinčioms, daug riebaus maisto valgančioms, vėlai pirmą vaiką gimdžiusioms moterims yra kur kas didesnė rizika sirgti krūties vėžiu nei moterims (nenutukusioms), vartojančioms pakeičiamąją hormonų terapiją. Kita vertus, moterys, pradėjusios vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją, dažniau tikrinasi, natūralu, kad ir ligos diagnozuojamos dažniau. Tai gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad šios moterys dažniau serga.
 

Kokie PHT privalumai?


Lietuvoje labai mažai moterų vartoja pakeičiamąją hormonų terapiją (apie 2,5 proc.), Rytų Europos šalyse mažiau vartoja tik Latvijoje. Tuo tarpu Čekijoje pakeičiamąją hormonų terapiją vartoja net apie 16 proc. moterų. Tam įtakos turi kultūros ypatybės. Pavyzdžiui, moterys nedrįsta kreiptis į gydytoją. Jos žino, kad panašius simptomus jautė jų mamos ar močiutės, ir pačios pasirengusios iškęsti tą patį. Ne visos moterys žino, kad jų savijautą galima pakoreguoti. Menopauzę išgyvenančių moterų gyvenimo kokybė iš tikrųjų pablogėjusi, todėl reikia ieškoti galimybių joms padėti. Menopauzė – ne liga, tačiau jos simptomai – pirmasis požymis, kad reikia kreiptis į gydytoją. Pakeičiamoji hormonų terapija skirta estrogenų trūkumo sukeltiems simptomams palengvinti. Preparatai veikia tiesiogiai, mažindami vazomotorinius simptomus, pavyzdžiui, karščio pylimą, ir urogenitalinių organų atrofijos sukeltus sutrikimus. Mažiau veikiamos sutrikusios seksualinės, psichologinės ir pažinimo funkcijos, tačiau pastebimi teigiami pokyčiai ir šiose srityse.
Lietuvoje registruoti tik natūralių estrogenų preparatai. Šie estrogenai dažniausiai sintetinami iš sojos pupelių. Natūralus estrogenas aptinkamas organizme vykstant normaliems procesams ir gali būti gaunamas cheminės sintezės arba ekstrakcijos iš augalinio ar gyvulinio šaltinio būdu. Dvigubai akli, kontroliuojami kohortiniai tyrimai įrodė, kad pakeičiamoji hormonų terapija sumažino šlaunikaulio lūžių riziką 24-70 proc. Vis daugiau duomenų rodo, kad būtent mažos estrogenų dozės veiksmingai mažina kaulų rezorbciją ir stabdo kaulų masės netekimą vyresnio amžiaus moterims. Tačiau naujausi tyrimai įrodo, kad šlaunikaulio lūžio tikimybė moterims, nutraukusioms pakeičiamąją hormonų terapiją, po 5 metų yra tokia pati kaip moterims, nevartojusioms PHT. Įrodyta, kad pakeičiamoji hormonų terapija teigiamai veikia makšties epitelį (padidėja kariopiknotinis indeksas ir subrendimo indeksas), sumažėja makšties turinio pH, padidėja laktobacilų ir glikogeno kiekis, pagerėja vidinių lytinių organų aprūpinimas krauju. Be to, pagerėja šlapimo pūslės detruzoriaus veikla, stimuliuojama imunoglobulinų sekrecija parauretrinėse liaukose, tai padeda išvengti šlapimo takų infekcijos. Nemažiau svarbus yra pakeičiamosios hormonų terapijos poveikis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Pastebėta, kad PHT teigiamai veikia kraujo lipidų santykį, mažina aterogeninių plokštelių susidarymą. Moterims, kurioms gimda nepašalinta, skiriama sudėtinių preparatų, kurių sudėtyje yra estrogenų ir progesterono. Progesteronų dariniai, pavyzdžiui, medroksiprogesterono acetatas, savo metabolinėmis savybėmis skiriasi nuo androgeninės kilmės progesteronų, pvz., noretisterono acetato. Pirmasis labiau slopina antiaterogeninį estrogenų poveikį, skatina vainikinių arterijų lygiųjų raumenų proliferaciją ir t.t. Naujuose preparatuose esantis mikronizuotas progesteronas ir kai kurie kiti sintetiniai progesteronai pasižymi silpnesniais nepageidaujamais poveikiais. Tačiau kol kas trūksta tiesioginių lyginamųjų tyrimų, kad būtų galima visiškai patvirtinti šį teiginį. Atlikus kitus tyrimus pastebėta, kad nutukusioms ir/ar hipertenzija sergančioms moterims, vartojančioms PHT su sintetiniais progesteronais, labiau nei vartojančiosioms estrogenų ir natūralaus progesterono derinį pagerėjo kraujotaka ir sumažėjo uždegimo žymenų aktyvumas.
 

Ar yra alternatyva PHT?


Pastaruoju metu itin populiaru kalbėti apie alternatyvius gydymo metodus. Ypač dažnai kalbama apie augaluose esančius izoflavonus, pavyzdžiui, sojos izoflavonus. Naujausiose rekomendacijose teigiama, kad jokios organinės ar augalinės kilmės medžiagos negali būti adekvati ar pakankama pakeičiamosios hormonų terapijos alternatyva. Moksliniai tyrimai rodo, kad sojos izoflavonai, vartojant 60-80 mg per parą, pasižymi šiek tiek didesniu nei placebas poveikiu karščio pylimui. Sojų izoflavonai nedaug sumažina lipidų kiekį kraujyje, taip sumažindami širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau neturi poveikio kaulinio audinio tankiui ar urogenitalinei atrofijai. Šios medžiagos gali būti skiriamos tik kaip papildoma priemonė vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją arba moterims, kurioms hormonų vartojimas kontraindikuotinas.
Ar žinote, kad:
• Manoma, kad 2030 metais pasaulyje bus daugiau kaip 1,2 mlrd. vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų.
• Jaunesnės nei 50 metų amžiaus moterys tris kartus rečiau nei vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, 60 metų amžiaus moterų (nevartojančių PHT) ir vyrų sergamumas šiomis ligomis yra apytikriai vienodas.
• Vienai iš keturių pomenopauzinio amžiaus moterų diagnozuojama osteoporozė.
• Emocionalias moteris menopauzės laikotarpiu vargina daugiau simptomų nei valdingas ir siekiančias savo tikslų.
• JAV atliktų tyrimų duomenimis, 96 proc. pomenopauzinio amžiaus moterų vėliau būna patenkintos savo nauja būkle.
• Nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad menopauzė susijusi su padidėjusia depresijos ar kitų psichikos ligų rizika.
 

Kai kurie klimaksui būdingi pakitimai


Ankstyvieji:
• disfunkciniai kraujavimai;
• karščio pylimas;
• prakaitavimas;
• kraujospūdžio kitimas;
• galvos skausmas ir svaigimas;
• dirglumas;
• mieguistumas;
• nemiga;
• koncentracijos stoka;
• lytinio potraukio sutrikimas.
Tarpiniai:
• atrofinis vaginitas;
• makšties sausumas;
• odos plonėjimas;
• plaukų slinkimas;
• nagų lūžinėjimas.
Vėlyvieji:
• osteoporozė;
• širdies ir kraujagyslių ligos;
• Alzheimerio liga.
 

Pakeičiamosios hormonų terapijos principai


• Pakeičiamajai hormonų terapijai skiriamos mažiausios veiksmingos hormonų dozės (ši dozė atitinka endogeninio estradiolio kiekį jaunų moterų organizme).
• Estrogenų ir progestagenų derinys padeda išvengti endometriumo hiperplazijos.
• Jei pašalinta gimda, moteriai skiriama tik estrogenų.
• Pakeičiamoji hormonų terapija turi būti ilgalaikė ir nepertraukiama.
 

Kontraindikacijos PHT


Absoliučios kontraindikacijos:
• krūties ir gimdos gleivinės vėžys;
• sunkios kepenų ligos;
• plaučių arterijos embolija;
• ūminė kraujagyslių trombozė.
Santykinės kontraindikacijos:
• gimdos miomos;
• endometriozė;
• buvusios ginekologinės onkologinės ligos;
• tulžies pūslės akmenligė;
• hipercholesterolemija.  

Ar pagrįsta PHT baimė?


Gydytojas, rekomenduojantis pakeičiamąją hormonų terapiją, turi išaiškinti moteriai privalumus ir galimą nepageidaujamą terapijos poveikį, padėti įvertinti naudos ir rizikos santykį. Tuomet, moteris, turėdama visą išsamią informaciją, gali ir turi pati nuspręsti, ar ji pasirinks pakeičiamąją hormonų terapiją, ar ne. Pokalbis su gydytoju ypač svarbus, kadangi dabar moterys didžiąją dalį informacijos apie menopauzę gauna iš žiniasklaidos, kurioje skelbiama daug nepagrįstų teiginių. Neretai komentuojami mokslinių tyrimų rezultatai, prieš tai nepasikonsultavus su specialistu. Gana dažnai pateikiamas faktas, kad pakeičiamoji hormonų terapija padidina krūties vėžio riziką. Tai kelia baimę. Iš tikrųjų rizika susirgti krūties vėžiu padidėja vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją 5 ir daugiau metų (Lietuvoje PHT dažniausiai vartoja 0,5-1,5 metų). Be to, palyginus dvi vienodo amžiaus moterų grupes (viena moterų grupė vartojo PHT, kita – nevartojo PHT), nustatyta, kad rizika sirgti krūties vėžiu skiriasi labai nedaug. Nors atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moterims, vartojančioms PHT ir nevengiančioms alkoholio, yra du kartus didesnė rizika susirgti krūties vėžiu nei alkoholio nevartojančioms moterims. Moteriai reikėtų paaiškinti, kad krūties vėžys neišsivysto per mėnesį, šis procesas užtrunka 8-10 metų. Būtina paaiškinti, kad krūties vėžys diagnozuotas moteriai, neseniai pradėjusiai vartoti PHT, išsivystė tikrai ne dėl pradėtų vartoti preparatų. Atlikus tyrimus pastebėta, kad antsvorio turinčioms, daug riebaus maisto valgančioms, vėlai pirmą vaiką gimdžiusioms moterims yra kur kas didesnė rizika sirgti krūties vėžiu nei moterims (nenutukusioms), vartojančioms pakeičiamąją hormonų terapiją. Kita vertus, moterys, pradėjusios vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją, dažniau tikrinasi, natūralu, kad ir ligos diagnozuojamos dažniau. Tai gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad šios moterys dažniau serga.
 

Kokie PHT privalumai?


Lietuvoje labai mažai moterų vartoja pakeičiamąją hormonų terapiją (apie 2,5 proc.), Rytų Europos šalyse mažiau vartoja tik Latvijoje. Tuo tarpu Čekijoje pakeičiamąją hormonų terapiją vartoja net apie 16 proc. moterų. Tam įtakos turi kultūros ypatybės. Pavyzdžiui, moterys nedrįsta kreiptis į gydytoją. Jos žino, kad panašius simptomus jautė jų mamos ar močiutės, ir pačios pasirengusios iškęsti tą patį. Ne visos moterys žino, kad jų savijautą galima pakoreguoti. Menopauzę išgyvenančių moterų gyvenimo kokybė iš tikrųjų pablogėjusi, todėl reikia ieškoti galimybių joms padėti. Menopauzė – ne liga, tačiau jos simptomai – pirmasis požymis, kad reikia kreiptis į gydytoją. Pakeičiamoji hormonų terapija skirta estrogenų trūkumo sukeltiems simptomams palengvinti. Preparatai veikia tiesiogiai, mažindami vazomotorinius simptomus, pavyzdžiui, karščio pylimą, ir urogenitalinių organų atrofijos sukeltus sutrikimus. Mažiau veikiamos sutrikusios seksualinės, psichologinės ir pažinimo funkcijos, tačiau pastebimi teigiami pokyčiai ir šiose srityse.
Lietuvoje registruoti tik natūralių estrogenų preparatai. Šie estrogenai dažniausiai sintetinami iš sojos pupelių. Natūralus estrogenas aptinkamas organizme vykstant normaliems procesams ir gali būti gaunamas cheminės sintezės arba ekstrakcijos iš augalinio ar gyvulinio šaltinio būdu. Dvigubai akli, kontroliuojami kohortiniai tyrimai įrodė, kad pakeičiamoji hormonų terapija sumažino šlaunikaulio lūžių riziką 24-70 proc. Vis daugiau duomenų rodo, kad būtent mažos estrogenų dozės veiksmingai mažina kaulų rezorbciją ir stabdo kaulų masės netekimą vyresnio amžiaus moterims. Tačiau naujausi tyrimai įrodo, kad šlaunikaulio lūžio tikimybė moterims, nutraukusioms pakeičiamąją hormonų terapiją, po 5 metų yra tokia pati kaip moterims, nevartojusioms PHT. Įrodyta, kad pakeičiamoji hormonų terapija teigiamai veikia makšties epitelį (padidėja kariopiknotinis indeksas ir subrendimo indeksas), sumažėja makšties turinio pH, padidėja laktobacilų ir glikogeno kiekis, pagerėja vidinių lytinių organų aprūpinimas krauju. Be to, pagerėja šlapimo pūslės detruzoriaus veikla, stimuliuojama imunoglobulinų sekrecija parauretrinėse liaukose, tai padeda išvengti šlapimo takų infekcijos. Nemažiau svarbus yra pakeičiamosios hormonų terapijos poveikis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Pastebėta, kad PHT teigiamai veikia kraujo lipidų santykį, mažina aterogeninių plokštelių susidarymą. Moterims, kurioms gimda nepašalinta, skiriama sudėtinių preparatų, kurių sudėtyje yra estrogenų ir progesterono. Progesteronų dariniai, pavyzdžiui, medroksiprogesterono acetatas, savo metabolinėmis savybėmis skiriasi nuo androgeninės kilmės progesteronų, pvz., noretisterono acetato. Pirmasis labiau slopina antiaterogeninį estrogenų poveikį, skatina vainikinių arterijų lygiųjų raumenų proliferaciją ir t.t. Naujuose preparatuose esantis mikronizuotas progesteronas ir kai kurie kiti sintetiniai progesteronai pasižymi silpnesniais nepageidaujamais poveikiais. Tačiau kol kas trūksta tiesioginių lyginamųjų tyrimų, kad būtų galima visiškai patvirtinti šį teiginį. Atlikus kitus tyrimus pastebėta, kad nutukusioms ir/ar hipertenzija sergančioms moterims, vartojančioms PHT su sintetiniais progesteronais, labiau nei vartojančiosioms estrogenų ir natūralaus progesterono derinį pagerėjo kraujotaka ir sumažėjo uždegimo žymenų aktyvumas.
 

Ar yra alternatyva PHT?


Pastaruoju metu itin populiaru kalbėti apie alternatyvius gydymo metodus. Ypač dažnai kalbama apie augaluose esančius izoflavonus, pavyzdžiui, sojos izoflavonus. Naujausiose rekomendacijose teigiama, kad jokios organinės ar augalinės kilmės medžiagos negali būti adekvati ar pakankama pakeičiamosios hormonų terapijos alternatyva. Moksliniai tyrimai rodo, kad sojos izoflavonai, vartojant 60-80 mg per parą, pasižymi šiek tiek didesniu nei placebas poveikiu karščio pylimui. Sojų izoflavonai nedaug sumažina lipidų kiekį kraujyje, taip sumažindami širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau neturi poveikio kaulinio audinio tankiui ar urogenitalinei atrofijai. Šios medžiagos gali būti skiriamos tik kaip papildoma priemonė vartojant pakeičiamąją hormonų terapiją arba moterims, kurioms hormonų vartojimas kontraindikuotinas.
Ar žinote, kad:
• Manoma, kad 2030 metais pasaulyje bus daugiau kaip 1,2 mlrd. vyresnių nei 50 metų amžiaus moterų.
• Jaunesnės nei 50 metų amžiaus moterys tris kartus rečiau nei vyrai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, 60 metų amžiaus moterų (nevartojančių PHT) ir vyrų sergamumas šiomis ligomis yra apytikriai vienodas.
• Vienai iš keturių pomenopauzinio amžiaus moterų diagnozuojama osteoporozė.
• Emocionalias moteris menopauzės laikotarpiu vargina daugiau simptomų nei valdingas ir siekiančias savo tikslų.
• JAV atliktų tyrimų duomenimis, 96 proc. pomenopauzinio amžiaus moterų vėliau būna patenkintos savo nauja būkle.
• Nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad menopauzė susijusi su padidėjusia depresijos ar kitų psichikos ligų rizika.
 

Kai kurie klimaksui būdingi pakitimai


Ankstyvieji:
• disfunkciniai kraujavimai;
• karščio pylimas;
• prakaitavimas;
• kraujospūdžio kitimas;
• galvos skausmas ir svaigimas;
• dirglumas;
• mieguistumas;
• nemiga;
• koncentracijos stoka;
• lytinio potraukio sutrikimas.
Tarpiniai:
• atrofinis vaginitas;
• makšties sausumas;
• odos plonėjimas;
• plaukų slinkimas;
• nagų lūžinėjimas.
Vėlyvieji:
• osteoporozė;
• širdies ir kraujagyslių ligos;
• Alzheimerio liga.
 

Pakeičiamosios hormonų terapijos principai


• Pakeičiamajai hormonų terapijai skiriamos mažiausios veiksmingos hormonų dozės (ši dozė atitinka endogeninio estradiolio kiekį jaunų moterų organizme).
• Estrogenų ir progestagenų derinys padeda išvengti endometriumo hiperplazijos.
• Jei pašalinta gimda, moteriai skiriama tik estrogenų.
• Pakeičiamoji hormonų terapija turi būti ilgalaikė ir nepertraukiama.
 

Kontraindikacijos PHT


Absoliučios kontraindikacijos:
• krūties ir gimdos gleivinės vėžys;
• sunkios kepenų ligos;
• plaučių arterijos embolija;
• ūminė kraujagyslių trombozė.
Santykinės kontraindikacijos:
• gimdos miomos;
• endometriozė;
• buvusios ginekologinės onkologinės ligos;
• tulžies pūslės akmenligė;
• hipercholesterolemija.
2008 kovo 25
Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas Rolandas Žiobakas Parengė gyd.Viktorija Andrulionytė
Susijusi informacija

Lankytojų komentarai

veronika
2008-06-20 22:24
man 41 m.prasidejo klimaksas,autoimininėmis ir lėtinėmis ligomis nesergu.ar tai normalu?
elzbieta
2008-01-13 19:35
man jau 53m du metus vartoju nakvisu alielaus jauciu gerai

Parašykite savo nuomonę

Jūsų vardas: El. pašto adresas:
Jūsų komentaras:
:) (happy) :D (super)
(hi) (red) (fu) (fool)
(weird) :P :( (hooray)
(bad) (think) 8| (ok)
Apsaugos kodas:
 
Sveikas žmogus
Rubrikos
Naudinga informacija
Neradote ko ieškote?
Pabandykite pasinaudoti paieška:
© Sveikas žmogus 2014. Visos teisės saugomos