Menopauzė: probleminė ar nepastebima?

Moterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė.
 

Apibūdinkite menopauzę, kas vyksta moters organizme?
Menopauzė – tai laikotarpis, kai po paskutinių mėnesinių praeina 12 mėn. Praėjus metams po paskutinių mėnesinių (menopauzės), prasideda pomenopauzė, kuri trunka iki senatvės. Klimakso metu vyksta didžiuliai pokyčiai – nuo vaisingumo iki dalinio ar visiško nevaisingumo, nuo reguliarių mėnesinių iki visiško jų išnykimo, nuo normalios kiaušidžių veiklos iki visiško jų neveiklumo.
Nuo ko priklauso, kad vienom moterims menopauzė pasireiškia anksčiau, kitoms – vėliau?
Daugumai moterų natūrali menopauzė būna 50–52 m. Tačiau amžius gali smarkiai svyruoti – 39–59 m. O ir klimaksui būdingos problemos gali prasidėti gerokai anksčiau – maždaug 6–8 m. iki menopauzės. Jei mėnesinės pasibaigia iki 40 m., menopauzė yra ankstyva (1 proc. moterų). Natūralios menopauzės laiką lemia genetinis polinkis. Po kiaušidžių chirurginio pašalinimo menopauzė vadinama dirbtine.
Kokie pirmieji menopauzės požymiai, kokie reti neįprasti požymiai gali pasireikšti?
Pirmieji menopauzės požymiai dažniausiai siejami su ciklo pokyčiais – mėnesinės trumpėja, retėja, tampa nereguliarios. Kai kurias moteris vargina gausūs, nereguliarūs, kartais – gerokai užsitęsę kraujavimai. Dėl kiaušidėse gaminamų hormonų estrogenų trūkumo atsiranda tokie ankstyvieji klimakso požymiai, kaip karščio pylimas, prakaitavimas, širdies plakimas, šaltkrėtis. Neretai moterims sutrinka miegas, atsiranda ryški nuotaikų kaita, išsiblaškymas, silpnėja atmintis, mažėja lytinis potraukis. Dėl progresuojančių atrofinių pokyčių lyties ir šlapimo organų sistemose galimi šlapinimosi sutrikimai – šlapimo nelaikymas, nenumaldomas noras šlapintis. Galimas išorinių lytinių organų niežulys.
Vėlyvieji simptomai (būdingi pomenopauzei) – tai odos pokyčiai (sausumas, išplonėjimas, raukšlėjimasis), kaulų, sąnarių, raumenų skausmai, kaulų retėjimas (osteoporozė). Visus šiuos pokyčius lemia minėtų hormonų estrogenų stoka. Šiuo metu su estrogenų stoka siejamas ir širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymas, senatvinė silpnaprotystė.


Jei mėnesinės būna ne kiekvieną mėnesį – moteris išsigąsta. Ar yra tam pagrindo?
Jei mėnesinių reguliarumas dingsta sulaukus 44–45 metų, – didesniam nerimui atsirasti nėra pagrindo. Tai gali būti siejama su kiaušidžių funkcijos silpnėjimu ir klimakterinio laikotarpio pradžia. Kitas dalykas – jei mėnesinės tampa labai gausios, užsitęsusios, sukeliančios mažakraujystę, skausmingos. Tokiu atveju derėtų kreiptis į gydytoją.
Kitos moterys skundžiasi, kad vos ne visą mėnesį po truputį kraujuoja. Ar tai normalu?
Tai nėra normalu, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Jei kraujavimas pasireiškia praėjus metams ar pusmečiui po paskutiniųjų mėnesinių. Kaip elgtis moteriai?
Pasireiškus kraujavimui po menopauzės, t. y. praėjus metams po mėnesinių pabaigos, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujavimas po menopauzės – vienas pirmųjų gimdos gleivinės išvešėjimo požymių. Šis požymis būdingas ir gimdos vėžiui, todėl svarbu šią ligą atmesti. Jei normalus kraujavimas pasireiškia pusmečiui po mėnesinių pabaigos – gal dar nėra tikrosios menopauzės? Nerimaujant būtų naudinga specialisto konsultacija.
Kokie mėnesinių sutrikimai premenopauzės amžiaus moterims praneštų apie kokią nors ligą, t.y. kokiais atvejais moteris turėtų nedelsdama eiti pas ginekologą?
Moteris turėtų kreiptis į ginekologą esant bet kokio pobūdžio kraujavimui po menopauzės. Kaip jau minėjau, tai gali būti vienas pirmųjų gimdos vėžio požymių. Taip pat reikėtų konsultuotis su gydytoju esant gausiam mėnesinių kraujavimui, kuris sukelia mažakraujystę, – tai gali būti gimdos gleivinės išvešėjimo rezultatas. Taip pat rekomenduojama kreiptis į gydytoją, esant ciklo sutrikimams, kurie gali turėti įtakos gyvenimo kokybei (dažnos mėnesinės, „tepimai“). Skausmas kraujavimo metu gali būti gimdos miomos, endometriozės požymis. Taip pat gydytojo patarimai būtų naudingi esant anksčiau minėtiems kitiems nusiskundimams – karčio pylimui, prakaitavimui ir pan.
Kokie dirbtinės menopauzės pavojai?
Sukėlus dirbtinę menopauzę, organizmas visiškai negamina estrogenų, ir dėl to stiprėja ligų, susijusių su jų trūkumu (osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės), rizika. Tačiau šios ligos pavojų kelia visoms moterims, o ne tik toms, kurių menopauzė dirbtinė, nes estrogenų trūkumas – natūralaus klimakso požymis.
Statistika rodo, kad pirmaisiais metais po menopauzės prarandama apie 7 proc., o antraisiais – apie 5 proc. kaulinio audinio. Bėgant metams, šis procesas progresuoja. Nustatyta, kad, praėjus 5–7 metams po menopauzės, daugeliui moterų išryškėja osteoporozės klinika ir dėl to didėja stuburo, šlaunikaulio kaklelio lūžio rizika.
Pašalinus kiaušides, ūmiai pasireiškia ir ankstyvieji menopauzės požymiai – karščio pylimai, prakaitavimai, kt.
Kada menopauzės simptomus reikia malšinti?
Gydymas rekomenduojamas, kai yra medicininių indikacijų (karščio pylimai, nuotaikų kaita, prakaitavimas, šaltkrėtis, lytinių organų atrofija ir pan.) ir kai pati moteris nori gydytis, t.y. gerinti savo gyvenimo kokybę. Vienas pagrindinių gydymo būdų – pakeičiamoji hormonų terapija. Pradėti šią terapiją niekada ne vėlu, tačiau vyresniems kaip 60-ies metų amžiaus moterims ji jau nebeskiriama, o vyresnėms negu 70-ies – nebetęsiama. Tinkamą pakeičiamąją hormonų terapiją skiria specialistas, jei pacientei ją skirti gaklima.
Simptomams slopinti galima vartoti ir fitoestrogenų, t.y. augalinių preparatų. Tiesa, jų estrogeninis poveikis yra labai silpnas ir sudaro 0,01–0,1 proc. estradiolio (tikrojo estrogeno, kurį gamina kiaušidės) veiksmingumo. Nepaisant to, šie preparatai yra mėgstami.
Vyrauja nuomonė, kad pakeičiamoji hormonų terapija gali pakenkti, sukelti nepageidaujamų poveikių?
Labiausia bijoma vėžio. Tačiau, atlikus reikiamus tyrimus ir specialistui kontroliuojant gydymą, ši rizika minimali. Be abejo, visada būtina pasverti naudos ir galimos žalos santykį.
Estrogenų organai taikiniai – gimdos gleivinė ir krūtis. Vartojant pakeičiamosios terapijos preparatų, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžio rizika nedidėja, bet, vartojant gryną estrogeną, šiek tiek išauga gimdos kūno vėžio ir krūties vėžio rizika. Kita vertus, tokių preparatų (grynų estrogenų) ir neskiriame moterims, kurioms nėra pašalinta gimda. Joms skiriami kitokios sudėties vaistai. Pacientėms, kurios serga ar sirgo krūties vėžiu, pakeičiamosios hormonų terapijos preparatų neskiriama.
Ar yra testų, padedančių nustatyti menopauzės pradžią?
Menopauzę nustatantys hormonų testai šiuo metu yra atliekami. Juos atliekame, kai negalime atskirti ciklo sutrikimų nuo kitų ligų ir ypač jauno amžiaus moterims, kurioms menopauzės dar būti neturėtų. Artėjant menopauzei, didėja folikulus stimuliuojančio ir liuteinizuojamojo hormonų koncentracijos, mažėja estrogenų koncentracija.
Taigi dėl ciklo sutrikimų hormonų tyrimai visada atliekami jaunoms moterims. Radus padidėjusį hormonų (folikulą stimuliuojančio ir liuteinizuojamojo) kiekį, nustatome priešlaikinę menopauzę. Vyresnėms moterims dėl dažniausiai tipiškos klimakterinio laikotarpio klinikos hormonų tyrimų paprastai nereikia.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai