Geriatrija: senyvo amžiaus žmonių gydymo ypatumai

Senėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku.
 

Geriatrinis ligonis – koks jis?


Geriatrinis ligonis – tai vyresnis kaip 65 m. amžiaus ligonis, greta normalaus senėjimo procesų sergantis keletu ligų (polipatologija), mažinančių jų biologines funkcijas. Senstant atsiranda lėtinės ir ilgai trunkančios ligos – hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, diabetas, osteoporozė, onkologinės, lėtinės kvėpavimo sistemos, sąnarių ligos, katarakta, glaukoma, kurtumas, protiniai ir lingvistiniai sutrikimai. Tokiam pacientui reikalingas kompleksinis įvertinimas ir gydymas, padedantis pagerinti ar išlaikyti ligonio funkcinį lygį. Po gydymo geriatriniai ligoniai turėtų apsitarnauti patys. Tuo jie skiriasi nuo slaugos skyrių pacientų, kurie patys neapsitarnauja.

 

Ar brandaus amžiaus paciento gydymas yra kitoks nei jaunesnio, sergančio ta pačia liga?


Negalėčiau pasakyti, kad pagyvenusių pacientų gydymas visai kitoks nei jaunesnių. Be abejo, gali skirtis vaistų dozavimas, jų deriniai, taip pat būtina didesnį dėmesį skirti galimiems vaistų nepageidaujamiems poveikiams. Suprantama, kad prieš skiriant gydymą būtina įvertinti gretutines ligas, kad pagrindinės ligos gydymas nesukeltų jų paūmėjimo.
 

Kartais pacientai mano, kad į brandaus amžiaus žmonių sveikatą gydytojai žiūri tarsi pro pirštus ir nesiima priemonių, kurias taikytų jaunam pacientui. Kodėl, Jūsų manymu, susidaro tokia nuomonė? Gal tai yra gydytojo ir paciento bendravimo stoka?


Visi senstame. Anksčiau ar vėliau pasieksime 65 m. ribą, kada būsim vertinami kaip geriatriniai pacientai. Nemanau, kad pagyvenusį pacientą gydytojas konsultuotų blogiau nei jauną. Tačiau vyresnis pacientas dažniausiai turi daugiau problemų. Įsivaizduokite, kai toks pacientas ateina pas popieriais apsikrovusį šeimos gydytoją ir pradeda pasakoti visus savo negalavimus: „Jaučiu bendrą silpnumą, svaigsta galva, permuša širdis, dūstu lipdamas laiptais, tirpsta rankos, šąla kojos, maudžia sąnarius, užkietėjo viduriai ir t.t. Norėčiau viską pasigydyti.“ Dažnas gydytojas gali nuleisti rankas, nes neturi pakankamai laiko net ir išklausyti nusiskundimus. Tokiu atveju gali pasireikšti ir geriatrinių žinių stoka – kaip pacientui nustatyti dominuojančią patologiją, parinkti tinkamiausią gydymą. Kita vertus, kartais užtenka tik dėmesingai išklausyti pacientą, paaiškinti apie rizikos veiksnius ir parekomenduoti nemedikamentines gydymo priemones.
 

Kaip dažnai pacientai skundžiasi sąnarių ligomis, kokios vargina dažniausiai? Kaip jos gydomos? Kokias profilaktines priemones rekomenduotumėte?


Sąnarių ligos – viena iš dažniausiai pasitaikančių patologijų pagyvenusių žmonių populiacijoje. Net 40 proc. pacientų, vyresnių kaip 65 metų, nuolat vartoja nesteroidinių vaistų nuo uždegimo sąnarių skausmui gydyti. Jaunesniame amžiuje dažniau sutinkamos uždegiminės autoimuninės ir medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltos sąnarių ligos, tokios kaip reumatidinis artritas, podagra ir kt. Vyresniame amžiuje dažniau vyrauja involiucinės degeneracinės sąnarių ligos: deformuojanti osteoartrozė, spondiliozė, osteochondrozė ir kt. Tai lėtinė degeneracinė sąnarių liga, pasireiškianti sąnarinės kremzlės distrofija, subchondrine skleroze, cistomis, osteofitais. Minėti pakitimai gali deformuoti sąnarį, sutrikdyti jo funkciją, sukelti ilgalaikius skausmus. Pažeidžiami ne tik galūnių sąnariai, bet ir stuburas. Labai pablogėja tokių pacientų gyvenimo kokybė.


Sąnarių ligų gydymo tikslas – atkurti pažeisto sąnario funkciją ir malšinti skausmą. Pirmiausiai skiriamos nemedikamentinės priemonės: kineziterapija, masažas, fizioterapinės procedūros. Dažnai kompleksiškai vartojami skausmą mažinantys analgetikai, miorelaksantai. Ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas gali stipriai pažeisti virškinamąjį traktą (erozijos ir opos skrandyje, plonajame žarnyne), inkstus, kepenis ir kt. Kai kuriais atvejais į sąnarį leidžiama ilgo veikimo kortikosteroidinių hormonų, bet šią intervencija rekomenduojama atlikti ne daugiau kaip 4 kartus per metus. Neretai po to dar padidėja sąnario kremzlės degeneraciniai pokyčiai.
Pastaraisiais metais vis dažniau vartojami maisto papildai: gliukozaminas ir chondroitinas. Vieningos nuomonės nėra vertinant jų efektyvumą, tačiau tai yra sudedamosios kremzlės dalys, kurios pasiekia pažeistą kremzlę ir stimuliuoja jos regeneraciją. Poveikis labai lėtas, ir tik ilgalaikis šių papildų vartojimas galėtų duoti apčiuopiamų rezultatų.
 

Žinoma, kad tinkamai organizuota profilaktika daug pigesnė nei gydymas. Ar įmanoma šį modelį pritaikyti brandaus amžiaus žmonėms? Ar tai yra tik ateities kartų klausimas?


Tinkamai organizuota profilaktika, be jokios abejonės, pigesnė nei gydymas. Tiek jaunų, tiek pagyvenusių žmonių. Tam tikros profilaktinės priemonės taikomos ir dabar (pvz., kontroliuojamas arterinis kraujospūdis, matuojamas cholesterolis, cukrus kraujyje, skiepai ir kt.). Tačiau profilaktikos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo pacientų sąmoningumo. Manau, ateityje profilaktikos organizacija išties taps prioritetinė.
***
Senėjimo problemomis pradėta domėtis jau XIX amžiaus pabaigoje, bet sistemingo dėmesio sulaukta tik XX amžiaus antroje pusėje. 1994 m. rudenį vykusioje tarptautinėje demografijos konferencijoje Kaire buvo atskleisti ryškiausi gyventojų demografinės struktūros pokyčiai ir pripažinta, kad pasaulio visuomenė sensta. Numatoma, kad iki 2050 m. 65-erių ir vyresnių metų dalis Europos Sąjungos šalyse padidės 70 proc., o vyresnių kaip 80 metų – 170 proc.
***
Geriatras – tai gydytojas, išmanantis normalų ir patologinį organizmo senėjimą, pagyvenusių žmonių ligas ir jų profilaktiką, mokantis kompleksiškai šiuos žmones tirti, vertinti ir gydyti.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Ruta
2013-10-15 15:35
Galvoju visai neblogas šitas būtų skyrius (think), norėjau savo mama paguldyti, bet dar vis neapsigalvoju. 8| Bet manau guldysiu ją čia. :)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai