){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Odos pokyčiai po 50-ies
Metams bėgant sensta visi organai, tačiau oda pradeda senti anksčiausiai – nuo 25 metų ir, kad ir kaip liūdna, tai geriausiai matoma. Kokie pokyčiai vyksta odoje po 50-ies?
Spartus moters organizmo senėjimas siejamas su menopauze, kurios metu silpsta kiaušidžių funkcija, mažėja moteriškojo hormono biosintezė. Todėl vyresnių kaip 50 m. amžiaus moterų oda sausėja, atsiranda raukšlių, ji praranda elastingumą, suglemba, tampa lengviau pažeidžiama, plona, jautri, veido kontūrai išplaukia, o spalva tampa pilkšva. Senatviniai odos pakitimai pirmiausia paliečia epidermį ir dermą ir yra geriausiai matomi veido, kaklo, bei rankų srityse. Epidermio atsinaujinimo procesas, kuris jauniems žmonėms užtrunka apie 28 dienas, pailgėja iki 60 dienų. Susilpnėja ryšiai tarp epidermio ląstelių, todėl tarpląsteliniuose tarpuose mažiau susikaupia drėgmės. Silpnėja kolageno ir elastino skaidulos. Mažėjanti prakaito ir riebalų gamyba susilpnina odos apsauginį sluoksnį, padedantį išlaikyti odą elastingą ir drėgną.
Taigi kartu su visu organizmu sensta ir oda: lėtėja medžiagų apykaita, oda tampa sausesnė, plonesnė, veido kontūrai praranda formą. Taip pat atsiranda pigmentinių dėmių.
Kiekvienam amžiui – skirtinga priežiūra
Daugelis moterų, pasiekusių brandos amžiaus, yra pažeidžiamos, jos nenori susitaikyti su nenumaldomu senėjimu. Sunkiausia įveikti psichologinį barjerą, išmokti jaustis gerai bet kokiame amžiuje. Tinkama odos priežiūra gali padėti labiau pasitikėti savimi.
Odos senėjimas – negrįžtamas procesas, tačiau jį galima sulėtinti. Be abejo, odą reikėtų puoselėti nuo jaunystės. Kita vertus, rūpintis veido oda niekada ne vėlu.
Kosmetologai vienbalsiai tvirtina: metams bėgant, keičiasi ir odos poreikiai. Todėl visą gyvenimą naudoti tą patį kremą gali būti ne tik nenaudinga, bet ir žalinga.
Kiekvienu amžiaus tarpsniu oda turi savo ypatumų, dėl to ir jos priežiūra metams bėgant turi keistis. Turėtume nuolat stebėti odos pokyčius ir tinkamai į juos reaguoti. Kuo daugiau žvakių ant gimtadienio torto, tuo labiau turėtume puoselėti savo odą.
Svarbiausi priežiūros aspektai
Pirmas ryškus pokytis – drėgmės trūkumas, kuris pražūtingai veikia odos būklę ir yra pagrindinė raukšlių priežastis. Todėl labai svarbu tinkamai maitinti, drėkinti odą, skatinti regeneracijos procesus. Du kartus per dieną būtina drėkinti ne tik veidą, bet ir paakių zonas, kaklo sritį. Be to, siekiant išlaikyti drėgmės balansą, rekomenduojama gerti daug skysčių – 2,5 litro per dieną.
Kitas liūdinantis momentas – oda glemba. Todėl brandžios odos priežiūrai skirtų kremų sudėtyje turėtų būti kolageno ir elastino, kurie padėtų sustiprinti odos struktūrą, pagerintų jos elastingumą.
Nuolatinis priemonių, didinančių odos tonusą, naudojimas, lengvas odos procesus stimuliuojantis masažas padės odai atrodyti jaunatviškai, o kartu suteiks ir geros nuotaikos.
Grožiui – geriausią, ką turi gamta
Garnier– tarptautinis prekinis ženklas, sukurtas daugiau kaip prieš šimtmetį. Garnier tiki, kad gamta yra neišsemiamas įkvėpimo bei efektyvių elementų šaltinis, kuriame vis dar gausų neatrastų lobių. Todėl savo produkcijoje Garnier visuomet stengiasi naudoti natūralius komponentus, ypač tuos, kurių teigiamos savybės plačiai žinomos.
Garnier naujovė – kremai, kurių sudėtyje yra orchidėjų ekstrakto. Kodėl pasirinktas būtent šis augalas? Ogi todėl, kad orchidėjos garsėja ne tik savo grožiu, bet ir neįtikėtinu ilgaamžiškumu. Jų ilgaamžiškumo paslaptis – gebėjimas apsisaugoti nuo išdžiūvimo, sugeriant drėgmę iš oro bei išsaugant gyvybiškai svarbius maitinamuosius elementus. Būtent to ir reikia mūsų odai. Orchidėja pasižymi švelninančiomis ir drėkinamosiomis savybėmis. Tai antioksidantas, labai vertinamas dėl jauninančių savybių. Be to, ji turi ir antiseptinį poveikį.
Taigi kosmetika, kurios sudėtyje yra orchidėjų ekstrakto, stimuliuoja ląstelių atsinaujinimą, skatina medžiagų apykaitą ir suteikia gyvybingumo. Be orchidėjų ekstrakto, kremo „Vital Restore“ sudėtyje yra sojų bioproteinų (sojų baltymų), kurie palengvina simptomus, sukeliamus menopauzės nulemtų hormonų pokyčių. Be to, sojų bioproteinai stimuliuoja kolageno ir elastino gamybą, o tai ypač svarbu siekiant sustangrinti odą, padidinti jos elastingumą.
Psichologinius moters senėjimo aspektus komentuoja psichologė–psichoterapeutė Gražina Vilcinienė:
Jaunystė nėra amžina. Senstame, ir grožis vyresniame amžiuje jau kitoks. Gal ir norėtume jaustis amžinai jaunos, bet užauga vaikai, ir tai neišvengiamai padeda suvokti laiko tėkmę. Jeigu 50-ies vis dar tikėsimės atrodyti kaip 30, mūsų lūkesčiai aiškiai prasilenks su realybe, o mes atsidursime keblioje padėtyje. Taigi tenka priimti mūsų išvaizdos ir savijautos pokyčius senstant.
Senėjimas labai sudėtingas, bet visiškai normalus biologinis procesas. Biologinį senėjimą galima suskirstyti į pirminį ir antrinį. Pirminis senėjimas apima genetiškai užprogramuotus normalius ir savaiminius senėjimo procesus, kurie susiję su amžiumi ir nepriklauso nuo sveikatos būklės.
Pavyzdžiui, menopauzė. Ji neišvengiama ir susijusi su nemaloniais pojūčiais, emociniu nestabilumu, tačiau visoms tenka tai pereiti ir daugiau ar mažiau sėkmingai išmokti kompensuoti menopauzės reiškinius. Antrinis senėjimas nulemtas su amžiumi susijusių pokyčių, kurie priklauso nuo išorinių veiksnių: ligos, aplinkos poveikiai bei paties žmogaus įpročiai, gyvenimo būdas.
Pavyzdžiui, mūsų mitybos įpročiai, priklausomybė nuo nikotino, alkoholio, judėjimo stoka blogins savijautą ir sveikatą senstant, bet svarbu įsidėmėti, kad senėjimas ir ligos – ne tas pats. Geresnę sveikatą jau galime aktyviau ugdyti pačios. Ne veltui liaudies išmintis teigia: pradžioj sveikata – Dievo dovana, vėliau– saikas, o dar vėliau – darbas, darbas, darbas. Turime ugdyti sveiką gyvenseną, įprasti judėti grynam ore, atsisakyti sendinančių įpročių, tingumo.
Kartu su senėjimu moteris per 50 m. išgyvena psichologinę krizę, kai jai tenka persiorientuoti ir naujai įprasminti savo gyvenimą. Tai laikas, kai namus palieka užauginti vaikai, tenka karšinti savo tėvus, išgyventi netektis. Dažnai tai nelengva emocinė patirtis, kurią, sėkmingai išgyvenę, pasiekiame didesnę asmenybės brandą. Senatvę lengviau ir ramiau pasitinka moterys, kurios jaučiasi produktyviai nugyvenusios ankstyvesnį gyvenimo laikotarpį, todėl jai ruoštis turime nuo jaunų dienų.
Kiek nestabilios nuotaikos, emociniai išgyvenimai dėl senėjimo, kiti minėti veiksniai turi įtakos moters odos grožiui?
Oda – didžiausias mūsų organas. Ji – tarpininkas tarp vidinio ir išorinio pasaulio. Patyręs gydytojas pagal odos būklę gali įtarti, koks mūsų organas negaluoja. Rūpindamiesi odos grožiu, turime rūpintis viso organizmo sveikata. Kita vertus, grožį lemia ne tik odos būklė, bet ir veido išraiška, nuotaika, kuri atsispindi mūsų veide. Juk sakoma, kad gražiausia yra laiminga moteris. Tai moteris, kuri gyvena prasmingą gyvenimą, domisi savo darbu, myli artimuosius ir pati jaučiasi mylima. Brandžiai moteriai kartais tai pavyksta netgi sėkmingiau nei ankstyvoje jaunystėje.
Taigi, sulaukusios 50-ies, turėtų pažvelgti realybei į akis ir priimti tą faktą, kad sensta. Turime pereiti į kitą gyvenimo tarpsnį. Tai neišvengiama. Kuo greičiau susiorientuosime ir imsime spręsti konkrečias problemas, tuo bus geriau. Reikia pažiūrėti į senėjimą pozityviai – ne sielvartauti dėl to, kad suaugę vaikai paliko namus, o įvertinti tai, kaip galimybę atsigręžti į savo dėl laiko stokos atidėtas svajones, pomėgius, susirasti naujų užsiėmimų ir bičiulių. Nuolat rūpinkimės, kaip pagerinti emocinį ryšį su artimaisiais, su tais, kurie sensta kartu su mumis. Ir nepamirškime, kad nebėra kur atidėlioti rimto pasirūpinimo savimi. Žodžiu, organizuokime gyvenimą taip, kad jis įgytų naują prasmingą turinį.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę