Gyvenimas nejaučiant amžiaus

Kas lemia, kad vienas žmogus, vos sulaukęs pensinio amžiaus, pasitraukia iš aktyvaus visuomenės gyvenimo ir skundžiasi ligomis, negalavimais, o kitas dirba kaip dirbęs ar randa kitos veiklos, tarsi nejausdamas amžiaus. To teiravomės pačių veiklių ilgaamžių. Juos atrasti nesunku – kartą per mėnesį po 15–20 brandaus amžiaus mokslininkų, žymių specialistų renkasi į Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos susitikimus.
 

Ne vien visagaliai genai
Kas labiausiai lemia ilgą veiklų amžių: genai, maistas, judėjimas, pozityvus mąstymas ar gydymo metodai?
„Daug lemia genai. Jei tavo giminėje buvo daug ilgaamžių, yra didesnė tikimybė sulaukti ilgo amžiaus“, – neabejojo profesorė Liudvika Laima Griciūtė ir gydytoja publicistė Filomena Taunytė.
„Jeigu tėvai mirė nuo vėžio iki 50 metų amžiaus, didelė tikimybė, kad ir tau tai gresia. Tada žmogus, norėdamas pailginti savo gyvenimą ir sulaukti visuomenėje niekinamos senatvės, turi kažką daryti – reguliuoti mitybą, gyvenseną, palaikyti ryšį su geru gydytoju, laikytis jo ir bažnyčios patarimų. Kas laikosi pasninko, sumažina tikimybę sirgti“, – tęsė F.Taunytė.
„Paveldėjimas turi tam tikros reikšmės, bet pagrindinis veiksnys, manau, yra mityba. Kodėl Japonijoje daugiausiai ilgaamžių pasaulyje? Jie valgo daug žuvies, gyvena judriai. Suomiai taip pat valgo daug žuvies, pradėjo daugiau judėti, sportuoti, gali pretenduot į tas pačias ilgaamžių gretas“, – sakė 85-erių metų biomedicinos mokslų daktaras profesorius Karolis Jankevičius. Pasak jo, labai svarbu ne tik tinkama mityba, bet ir socialiniai ryšiai.
„Žmogus turi būti labai geranoriškas, gyventi kitiems, ne egoistiškai. Negalima būti pavydžiam, daryti blogo. Pavydas – tai savęs žudymas. Negalima laikyti pykčio – jis labai blogina žmogaus gyvenimą, graužia jį. Neužkraukime kitiems savo bėdų, stenkimės būti geros nuotaikos. Jei žmogus labai bėdoja, kad yra nelaimingas, pirmiausia pagalvoji, ar jis kalba tiesą. Gyvenime turėjau daug išgyvenimų, bėdų, kurių kolegos nė nežinojo. Stengiuosi būti geranoriška optimistė. Pesimizmas – labai blogai“, – sakė Veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentė habil. med.m. dr.Aldona Bartusevičienė, pernai atšventusi 85-ąjį gimtadienį.. Pasak jos, labai svarbu ir nepersivalgyti. Neišsimiegoti nėra taip reikšminga – tam jai dažnai pritrūksta laiko.


„Mažėjant gimstamumui, ilgėja žmonių amžius. Gamta nemėgsta tuštumos. Tai seniai žinoma, nors gal garsiai daug neskelbiama“, – pastebėjo F.Taunytė.
Daugybė darbų
Gydytoja radiologė Aldona Bartusevičienė įsitikinusi, kad amžius neparodo žmogaus galimybių – vienas jaunuolis yra senas, kitas ir garbaus amžiaus jaučiasi jaunas. Ji pati teigia nejaučianti savo amžiaus. Nuo to laiko, kai išėjo į pensiją, jau 15 metų, dirba savanore Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Radiologijos centre: skaito paskaitas gydytojams ir rezidentams, nemokamai konsultuoja iš visos respublikos atvažiuojančius ligonius plaučių, inkstų, kaulų ligų klausimais – nuolat eina į darbą. Pernai Lietuvos radiologų asociacijos, kurios garbės narė yra, užsakymu parašė knygą apie savo gyvenimą ir darbą „Gyvenimo vingiai“. Dabar rašo knygą apie inkstų ligų spindulinę diagnostiką, mokslinius straipsnius, skaito pranešimus mokslinėse draugijose, jau kone 60 metų yra Vilniaus miesto radiologų draugijos atsakingoji sekretorė.
Profesorė Liudvika Laima Griciūtė, pernai paminėjusi savo gyvenimo 85-etį, taip pat kone kasdien eina į darbą Vilniaus universiteto Onkologijos institute. Pernai parašė kelis mokslinius straipsnius, kelias recenzijas, oponavo kelias disertacijas, skaitė keliolika paskaitų.
„Anksčiau darbui skirdavau daugiau nei 8 darbo valandas kasdien, dabar dirbu mažiau, bet kasdien skaitau, išvažiuoju į darbą ar tvarkyti kokių nors reikalų, su kuo nors susitikti‘, – pasakojo profesorė.
Biomedicinos mokslų daktaras profesorius Karolis Jankevičius kasdien skaito keliomis užsienio kalbomis, pernai parašė 10 straipsnių, su kolegomis užregistravo 2 mokslinius patentus, trečias turi būti patvirtintas šių metų pradžioje.
„Darbas, pasak Voltero, išgelbėja nuo trijų blogybių: bado, paleistuvystės ir nuobodulio. Ir dar įprasmina gyvenimą. Dirbu kaip visada, tik namuose. Regėjimas dar leidžia skaityti, dar girdžiu“,– sako F. Taunytė, kasmet parašanti po knygą ir konsultuojanti būrį ligonių. Jai jau 83-eji.
Mankšta kūnui ir protui
„Jeigu kūną pajėgų palaiko mankšta, tai nuolatinis darbas – kaip smegenų gimnastika – protinį darbingumą. Darbas, skaitymas, domėjimasis naujovėmis – mankština smegenis“, – sako prof. L.L.Griciūtė.
Savo darbingumui ir gyvybingumui palaikyti, ji, regis, nesiima nieko ypatingo. Kas rytą daro 15 minučių mankštą, nevartoja ir niekada nevartojo stipraus alkoholio, tik tam tikromis progomis išgerdavo vyno, niekada nerūkė, nemėgo riebių produktų, maitinosi įprastu lietuvišku maistu, stengėsi nepersivalgyti, geria kavą. Jai teko laimė visą amžių dirbti tai, kas patinka.
L.Griciūtė džiaugėsi, kad jai dar jėgų pakanka sutvarkyti savo buitį.
Veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentei pasirūpinti savo buitimi irgi nekyla jokių problemų. Savo ligoniams ir kolegoms leidžia jai skambinti net naktį: „Niekad nesu išjungusi telefono, kad ištikus bėdai bet kokiu paros metu žmonės galėtų prisiskambinti. Neturiu teisės išjungti, esu medikė. Neskirstau, šis darbas priklauso man, o tas – sanitarei. Galiu ir klizmą pastatyti, ir vaistus į veną sušvirkšti“.
Gydytojams ji dažnai sako: „Ligoniams turime tarnauti, juos gerbti ir mylėti, laikyti savo draugais. Jeigu ligonių nebus, mūsų nereikės. Turime gerbti ir savo mokytojus. Jiems tariu didelį ačiū už įgytas žinias, įskiepytą požiūrį gerbti kitus, kiek galima daryti gera“.
„Žmogaus galimybės labai priklauso nuo norų. Jeigu žmogus nori – tai amžius (jei nekankina sunkios ligos) nėra kliūtis dirbti. Ypač protinį darbą“, – įsitikinęs K.Jankevičius.
Bendravimo ir idėjų svarba
Pašnekovai sakė, kad Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos renginiuose renkasi išmintingi, daug rašantys, kuriantys žmonės, kurie pasidalina vieni su kitu savo žiniomis, patyrimu, pabendrauja – tai nenusakomas gėris.
„Vienišas, tik savo mintimis gyvenantis žmogus vargu ar gali būti veiklus. Bendravimas, minčių, idėjų mainai atveria dideles galimybes. Kiekvienas žmogus turi turtingą vidinį pasaulį – jei susibičiuliauja, atveria tą pasaulį, didelius lobius, kuriuos kiti gali įvairiai pritaikyti“, – sakė prof. K. Jankevičius. Su kitais jis sukūrė higieninę profilaktinę vonios receptūrą, kurios išradimą patvirtino patentu.
A.Bartusevičienė neslėpė, kad prieš dvejus metus tapusi Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos prezidente pradėjo galvoti, ką akademija duoda visuomenei, jeigu nedirba akademinio darbo. „Skatiname vieni kitų veiklą – Griciūtė rašo daug mokslinių straipsnių, Vaištarienė dalyvauja daugybėje sveikos renginių sveikos mitybos ir gyvensenos klausimais, Jankevičiaus – kuria išradimus. Į mūsų posėdžius ateina ir 90-metis habilituotas medicinos daktaras Petras Norkūnas, vadinamas chirurginės onkologijos Lietuvoje pradininku. Nesnaudžiame, į posėdžius renkamės kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį. Pernai šis penktadienis išpuolė per Kalėdas, pasiūliau nesirinkti. Žmonės nesutiko. Mes vienas kito pasiilgstame, norime matytis, bendrauti“, - sakė A.Bartusevičienė.
Akademijos planuose daug sumanymų: propaguoti blaivybę, skaityti paskaitas gydymo įstaigose.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

XTtGsQsrwRQMh
2012-07-24 14:18
Džabas RugpjÅ«tis 11 d, 2009Sutinku, kad dabar nebrangiai/už dykÄ… giamla praleisti laikÄ… prekybos centre. Bet ir LaivÄ—s alÄ—joje tÄ… giamla padaryti. Nesutinku, kad žmonÄ—ms užtenka vieno prekybos centro, jei jie ieÅko sau prekÄ—s. Prekių pasiÅ«la nÄ—ra pakankama, o kainos dažnai didesnÄ—s už kokybÄ™. TodÄ—l dažnai žmonÄ—s priversti keliauti per kelis prekybos centrus. Bet jie yra ne miesto centre: Molas Å anĨiuose, Mega Å ilainiuose, Senukai PramonÄ—s rajone. Tik Akropolis centre. Kad apkeliauti juos reikalingas automobilis. O nei LaisvÄ—s al., nei Senamiestis neturi tvarkingų, patogių stovÄ—jimo aikÅtelių. Tai kam žmogui vargintis, kai jis gali patogiai nuvažiuoti ÄÆ prekybos centrÄ….Galima padiskutuoti ir kita tema: KÄ… žmogus gali rasti miesto centre? KodÄ—l jis turÄ—tų neiti ÄÆ prekybos centrÄ…?Kelių kvailų žmonių noras ramiai gyventi miesto centre privedÄ— prie to, kad jau beveik 10 metų vakarais nevyksta jokių nemokamų/mokamų koncertų miesto centre. RotuÅÄ—s aikÅtÄ— tuÅĨia ir nejauki. Tik kelios kavinÄ—s. Taip atrodo ir senamiestis ir LaisvÄ—s al. Kokie realÅ«s veiksmai daromi, kad ten grižtų žmonÄ—s?! Tik draudimai: triukÅmauti draudžiama! Davatkų rojus!Buvau BretanÄ—je kai visÄ… savaitÄ™ vyko Muzikos vasara ÅventÄ—. Visame centre, ant kiekvieno kampo, skvero grojo muzikantai. Stilių ir triukÅmo makalynÄ—. Bet buvo smagu, nes žmonÄ—s rinkosi kas jiems patinka. Pilnas miestas žmonių.PraÄ—jusÄÆ savaitgalÄÆ Liuksemburgo miesto centre vyko Street A(rt)nimation festivalis. Visame centre vaikÅĨiojo klaunai, mimai, ÄÆvairÅ«s megÄ—jiÅko ir profesionalaus teatro aktoriai. Buvo rodomi lÄ—lių, rankų teatrai.Ir tai tik keli pavyzdžiai kaip nebrangiai ir paprastai giamla pritraukti žmonÄ—s ÄÆ miestÄ…. Ir tuomet tikrai užteks Kauno gyventojų, kad užpildyti miesto centrÄ…. Taip kaip bÅ«na per Kaziuko mugÄ™.Oi. Pabaigiau ir vÄ—l pirkimu.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai