Kaulas yra gyvas dinamiškas audinys, kuris atlieka dvi pagrindines funkcijas:
1) Mechaninę – padeda saugoti vidaus organus, be to, atlieka atraminę funkciją, nes prie kaulų tvirtinasi minkštieji kūno audiniai;
2) Mineralinių medžiagų homeostazės (reiškinys, kai sistema palaiko nuolatinę, pastovią savo būseną).
Suaugusio žmogaus kaulas sudarytas iš 50 proc. vandens, 25 proc. mineralinių ir 25 proc. organinių medžiagų. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, rečiau lūžta, o lūžę greičiau suauga. Seniems žmonėms kauluose padaugėja mineralinių medžiagų, todėl kaulai pasidaro trapesni ir dažniau lūžta.
Iš mineralinių medžiagų kauluose daugiausia yra kalcio fosfato ir kalcio karbonato.
Pusę organinių medžiagų sudaro riebalai, kurių daugiausia yra kaulų čiulpuose.
Organinės medžiagos suteikia kaului lankstumą ir stangrumą, neorganinės – kietumą ir tvirtumą.
Kaulinio audinio atsinaujinimas – rezorbcija ir formavimasis – yra nuolat vykstantis procesas. Kaulinį audinį šalina – rezorbuoja osteoklastai (kaulinės ląstelės), o kaulo formavimasis – naujos kaulo struktūros susidarymas ir jos mineralizacija vyksta padedant osteoblastams.
Kaulų atsinaujinimo ciklas trunka 3–7 mėnesius, kurių didesnę dalį užima kaulo formavimasis.
Kaulo atsinaujinimui turi įtakos ir kalcio apykaita organizme, kurią savo ruožtu veikia žarnyno, inkstų, prieskydinių liaukų funkcija.
Visas kūnas smarkiai auga iškart po gimimo, bet netrukus augimas sulėtėja. Vėl sparčiau augti pradedama dvyliktą gyvenimo mėnesį, bet specifiškai: iki pat brendimo greičiau auga galūnės, o ne liemuo. Brendimo metu, prasidėjus lytinių steroidų išsiskyrimui, ilgųjų kaulų augimas lėtėja ir epifizės (kaulo galas) pradeda užsidaryti (kaulėja), šiuo tarpsniu sparčiau ima augti liemuo.
Kaulų augimas ir formavimasis baigiasi apie dvidešimtus gyvenimo metus, tačiau didžiausia kaulo masė susidaro 20–29 metais; vėliau kaulų mineralų tankis fiziologiškai pradeda mažėti po 1 proc. per metus vyrams ir po 2–4 proc. per metus moterims (po menopauzės – net po 5–10 proc. per metus).
Kalcis yra pagrindinis kasdien žmogui reikalingas mineralas. Žmogaus organizme yra 2,5 kg kalcio, tai sudaro apie 1,5–2 proc. žmogaus svorio. 99 proc. kalcio yra kauluose ir dantyse, 1 proc. – minkštųjų audinių ląstelėse ir kraujyje. Kalcis reikalingas mūsų kaulams ir dantims, būtinas širdies, inkstų bei kvėpavimo sistemos veiklos darnai, vartojamas esant sumažėjusiam kalcio kiekiui kraujyje, skydliaukės nepakankamumui, rachitui, kaulų lūžiams ir osteoporozei.
Vitaminas D svarbus tuo, kad padeda geriau įsisavinti kalcį, stabdo kalcio šalinimą iš kaulų audinio, reguliuoja fosforo apykaitą.
Nėštumo ir žindymo laikotarpis. Nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims kalcio poreikis padidėja, nes tuo metu kalcis būtinas ir vaisiaus kaulams formuotis. Jo trūkstant, padidėja pavojus ne tik kūdikiui, bet ir motinai, nes padidėja kaulų trapumas, dėl to padaugėja kaulų lūžių.
Kalcis reikalingas augančiam ir bręstančiam organizmui. Kalcis kaulų stiprumui palaikyti labai svarbus visais amžiaus tarpsniais, tačiau ypač 11–14 gyvenimo metais, nes jaunystėje kauluose sukauptas kalcis nulemia kaulų tvirtumą vėlesniame gyvenimo laikotarpyje. Dėl kalcio trūkumo vaikams gali deformuotis kaulai (rachitas) ir sulėtėti augimas, be to, dažniau genda dantys.
Menopauzė. Prasidėjus menopauzei, kaulų masės praradimas žymiai pagreitėja. Tam įtakos turi hormonų (estrogenų) trūkumas.
Vyresnis amžius. Vyresnio amžiaus organizmas pradeda blogiau įsisavinti kalcį, o, trūkstant vitamino D, įsisavinimo procesas tampa dar sudėtingesnis.
Osteoporozė – dažna vyresnio amžiaus žmonių liga, neturinti specifinių simptomų, kurie padėtų diagnozuoti ją, nes ligos pradžioje kaulai retėja be ryškesnių simptomų ir žmogus nejaučia jokių negalavimų. Osteoporoze vadinama sisteminė kaulų liga, pasireiškianti kaulų masės mažėjimu ir kaulų audinio struktūros nykimu – dėl to kaulai tampa trapūs ir greitai lūžta. Osteoporoziniai riešo ir šlaunikaulio lūžiai skausmingi, sukelia deformacijas ir luošina.
Kalcio praradimui įtakos turi žalingi įpročiai (rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu), gausus kofeino vartojimas, nesubalansuota mityba (ypač laikantis ilgalaikės baltyminės dietos).
1. Sveikai maitintis – literatūroje kalbama ir rašoma apie kalcio, baltymų ir vitamino D reikšmę įvairaus amžiaus žmonėms, ypač vyresnio amžiaus žmonių kaulų sveikatai, kaulo stiprumo palaikymui. Nereikia užmiršti, kad mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių formuojant, kaupiant kaulų mineralų tankį.
Sukaupiamas mineralų kiekis labiausiai priklauso nuo genetikos, tačiau tam tikros įtakos turi ir tinkama mityba, ypač kalcio, vitamino D bei baltymų kiekis maiste. Kalcio galima gauti su maistu arba vartojant jo preparatus. Geriausia, jei kalcio poreikis patenkinamas valgant maistą, gausų kalcio, ir vengiama tų produktų, kurie gali mažinti kalcio pasisavinimą. Reikėtų riboti gyvūninių baltymų ir druskos vartojimą.
Pieno produktai, konservuota lašiša, ropės, špinatai, brokoliai, pupelės organizmui tiekia daug kalcio. Vegetarams su maistu gauti apie 1000 mg kalcio yra sunkiau. Jiems galima rekomenduoti valgyti daug kalcio turinčio produkto – sojų pieno.
Nevalgant tokių produktų, reikėtų vartoti kalcio preparatų.
Lentelėje pateikiamas kalcio kiekis kai kuriuose maisto produktuose.
Maisto produktas -> Kalcio kiekis (mg/100 g)
Kietas fermentinis sūris -> 800–1000
Lydytas sūris -> 400–600
Pieniškas šokoladas -> 300
Lazdyno riešutai -> 186
Varškė, varškės sūris -> 90–105
2. Vengti žalingų įpročių – rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu, gausaus kofeino vartojimo.
3. Būti saulėje. Saulės spinduliai skatina vitamino D susidarymą – tam turi įvykti kontaktas su saulės šviesa, todėl reikėtų kuo dažniau būti gryname ore. Mūsų kūnas pats pasigamina vitamino D per cheminę reakciją odoje po kontakto su ultravioletiniais B saulės spinduliais. Pakanka kasdien išeiti bent pusvalandžiui pasivaikščioti į lauką.
4. Būti fiziškai aktyviems. Be daug kalcio turinčio maisto, labai svarbu nuolatinis fizinis aktyvumas ir judėjimas, nes didėja kaulinė masė, stiprėja kaulai ir mažėja osteoporozės rizika. Rekomenduojama lengvai bėgioti, vaikščioti ar žaisti tenisą, plaukioti ar vaikščioti vandenyje. Įvairūs judesiai ir fiziniai pratimai saugo nuo osteoporozės, gerina savijautą ir kraujo apykaitą. Didelis fizinis aktyvumas ir sportas labiausiai rekomenduojamas jauniems žmonėms, kad jaunystėje kaulai sukauptų reikiamą kalcio kiekį.
5. Vartoti kaulų masę didinančius vaistus. Tik reiktų rinktis tokį vaistą, kurio sudėtyje yra ir kalcio, ir vitamino D (pavyzdžiui, Calcigran), nes jis pagerina kalcio pasisavinimą.
Lentelėje pateikti duomenys rodo, koks yra rekomenduojamas kalcio paros kiekis įvairiais žmogaus gyvenimo tarpsniais.
Amžius ir lytis -> Kalcio kiekis, mg
1–5 metai -> 800
6–10 metų -> 800–1200
11–24 metai -> 1200–1500
25–65 metų vyrai -> 1000
25–50 metų moterys -> 1000
Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys -> 1200–1500
>50 metų moterys -> 1500
>50 metų, vartojančios pakaitinę hormonų terapiją -> 1000
>65 metų -> 1500
Calcigran yra populiariausias preparatas Lietuvoje, nes jo sudėtyje yra kalcio kartu su vitaminu D, kuris padeda geriau organizmui pasisavinti kalcį.
Be to, Calcigran efektyvumas yra pagrįstas klinikiniais tyrimais.
Šis preparatas vartojamas kalcio ir vitamino D kiekiui organizme papildyti, jeigu jų trūksta maiste arba jei organizmo poreikis šioms medžiagoms yra padidėjęs, taip pat kartu su specifiniais preparatais. Juo, kaip pagalbiniu vaistu, galima gydyti osteoporozę. Calcigran galima vartoti nėštumo, žindymo bei tuo laikotarpiu, kai maiste kalcio ir vitamino D yra mažiau, negu organizmui reikia.
Kadangi Calcigran tabletės turi malonų, gaivų apelsinų skonį, todėl puikiai tinka vartoti ir vaikams.
Tabletę galima kramtyti, čiulpti arba nuryti. Vienoje kramtomoje apelsinų skonio tabletėje yra 1250 mg kalcio karbonato (atitinka 500 mg elementinio kalcio) ir 200 TV cholekalciferolio (vitamino D3).
Vaisto nerekomenduojama vartoti, jei padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai arba pagalbinei tablečių medžiagai, taip pat, kai yra padidėjęs kalcio kiekis kraujyje ar (ir) šlapime, esant inkstų ligoms (įskaitant akmenligę), vitamino D hipervitaminozei (kai vitamino D yra per daug organizme) bei sergantiesiems fenilketonurija.
Pagalbiniam osteoporozės gydymui: suaugusiems žmonėms gerti po 1 tabletę 2–3 kartus per parą.
_
Esant kalcio ir vitamino D stokai suaugusiems žmonėms gerti po 1 tab. 1–3 kartusper parą; vaikams gerti po 1 tab. 1–2 kartus per parą.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę