){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jūs laikotės sveiko gyvenimo būdo, sveikai maitinatės, esate pakankamai fiziškai aktyvus, darote specialią mankštą, vengiate toksinių veiksnių. Ar to pakanka, jeigu norite padaryti viską, ką galite? Atsakymas būtų „ne“. Į šiuolaikinio žmogaus, siekiančio, kad iki senatvės būtų gera sveikata, didelis fizinis ir psichologinis pajėgumas, ištvermė ir darbingumas bei norinčio apsisaugoti nuo ligų, sveiko gyvenimo sąvoką dažnai įeina ir specialių medicinos produktų vartojimas. Daugybę rinkoje egzistuojančių maisto papildų, žolinių preparatų, sveikatą stiprinančių ir profilaktinių savybių turinčių vaistų galima suskirstyti į šias svarbiausias grupes:
· vitaminai ir mineralai,
· papildai specialiesiems tikslams, tarp jų žoliniai preparatai,
· maisto papildai intensyviai sportuojantiems.
Vitaminai
Vitaminai yra biologiškai veiklūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai palaikyti. Organizmui jų reikia labai nedaug – nuo kelių mikrogramų iki keliolikos ar keliasdešimt, retais atvejais – kelių šimtų miligramų per parą. Mūsų organizmas daugelio vitaminų beveik negamina ir nekaupia, todėl jų reikia nuolat gauti su maistu. Deja, kai kurių žmonių mitybos įpročiai, maisto gaminimo būdas, žalingi įpročiai ar dideli krūviai neužtikrina viso vitaminų poreikio. Taip pat gauti tinkamus jų kiekius gali sutrukdyti dėl įvairių priežasčių pablogėjęs pasisavinimas. Tokiais atvejais būtina papildomai vartoti vitaminų maisto papildų ar medicinos preparatų pavidalu. Svarbiausi vitaminai yra: askorbo rūgštis, B grupės vitaminai, folio rūgštis, tokoferoliai, vitaminai A ir D. Įrodyta, kad jų trūkumas gali ne tik sukelti hipovitaminozės simptomus, bet ir paskatinti daugelio ligų, tarp jų širdies ir kraujagyslių bei onkologinių, vystymąsi. Folio rūgšties trūkumas pastojusioms moterims gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Šiuo metu daug reikšmės skiriama bioflavonoidams (vit P). Tai daug medžiagų (hesperidinas, rutinas, flavonai, katechinas, kercetinas, flavonoliai), veikiančių kartu, padedančių veikti vitaminui C (askorbo rūgščiai) ir gerinančių kraujagyslių, ypač kapiliarų sienelės, funkcijas, taip pat kolageno, sudarančio ląstelių membranas, audinius ir kremzles, funkcijas. Kai kurie flavonoidai turi antibakterinį ir antivirusinį poveikį, įrodytą net ŽIV ir herpeso viruso atvejais.
Mineralai
Tai mikroskopinės gamtoje sutinkamų medžiagų (dažnai metalų) dozės, dar vadinamos mikroelementais. Mikroelementai labai svarbūs medžiagų apykaitai, hormonų gamybai, taip pat daugeliui kitų biologinių procesų mūsų organizme. Svarbiausi mikroelementai, kurie vartojami kaip maisto papildai, yra kalis, magnis, selenas, cinkas, geležis, kalcis.
Tai įvairios natūralios ir sintetinės medžiagos, padedančios pagerinti kurios nors organizmo sistemos veiklą arba gydyti tam tikros rūšies ligas. Jos dažnai būna parduodamos kaip maisto papildai arba nereceptiniai vaistai, vienos arba sudėtiniuose preparatuose bei rinkiniuose. Papildai specialiesiems tikslams gali būti skirstomi į šias grupes: antibiotikai, uždegimą slopinančios medžiagos, antioksidantai, medžiagos, gerinančios kaulų ir sąnarių funkciją, kraujotaką, virškinimą, nervų sistemos funkcijas ir stiprinančios imunitetą.
Vis didėjant bakterijų atsparumui medikamentiniams antibiotikams, vis daugiau dėmesio kreipiama į natūralias medžiagas, turinčias poveikį bakterijoms, grybeliams ir virusams. Dažniausiai šiems tikslams vartojamos šios medžiagos ir preparatai, pagaminti iš jų: alijošius, česnakas, imbieras, bičių pikis, jonažolė, arbatmedžio aliejus, raudonėlio aliejus, ilgoji ciberžolė, saldymedžio šaknis, greipfrutų sėklos. Įdomu, kad, gydant herpeso infekciją ir ŽIV infekciją, gali padėti aminorūgštis lizinas, paprastai vartojamas po 1 gramą tris kartus per dieną.
Vis daugiau tyrimų rodo, kad uždegimo procesas yra atsakingas už daugelį ligų, net tokių kaip aterosklerozė ir vėžys. Taip pat uždegimas skatina senėjimo procesus. Todėl žmonės skatinami stengtis užkirsti kelią bet kokių uždegimo procesų vystymuisi, kuriuos gali skatinti aplinkos užterštumas, netaisyklinga mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, lėtinės infekcijos, hormonų disbalansas, per daug intensyvus fizinis krūvis, sukeliantis mikrotraumas. Be to, sukurta dietų, mažinančių uždegimą ir jos pasekmes. Taip pat šiuo tikslu gali būti vartojami specialūs papildai (bromelainas, pagamintas iš ananasų, karotenoidai, flavonoidai, magnio salicilatas), uždegimą slopinantys augaliniai preparatai (alijošius, ežiuolė, česnakas, imbieras, saldymedis, ciberžolė) ir uždegimą slopinantį poveikį turinčios aminorūgštys (gliutaminas ir lizinas).
Tai medžiagos, naikinančios laisvuosius radikalus mūsų organizme, kurių perteklius gali sukelti ar skatinti daugiau kaip 100 sunkių ligų, tarp jų vėžį, kraujagyslių, autoimunines ir degeneracines ligas. Taip pat manoma, kad laisvieji radikalai yra viena iš svarbiausių priešlaikinio senėjimo priežasčių. Be jau minėtų vitaminų, svarbiems antioksidantams, kuriuos mes galime vartoti papildomai kaip maisto papildus ar vaistus, priklauso kofermentas Q10, alfa-lipoinė rūgštis, bioflavonoidai, sojos izoflavonai, kercitinas ir bromelainas, ginkmedžio ekstraktas, selenas, karotenoidai, mėlynės, Gojos uogos, gudobelė, liuteinas, lipoinė rūgštis.
Tai ne tik plačiai žinomi kalcis ir fosforas (beje, šiuo metu jiems jau nepriskiriami visi kaulų stiprinimo laurai), bet visos medžiagos, gerinančios kremzlės ir kaulinio audinio medžiagų apykaitą (magnis, manganas, askorbo rūgštis, aminorūgštys luzinas ir prolinas, chondroitino sulfatas, glukozamino sulfatas, mukopolisacharidai). Menopauzinio amžiaus moterims kaulų retėjimą gali efektyviai stabdyti natūralus flavonoidas ipriflavonas, randamas sojoje arba išskiriamas laboratorijoje. Jis gali būti naudingas net gydant tinitą (ūžesį ausyse), atsiradusį dėl ausyje esančio kauliuko, vadinamo kilpele, imobilizacijos. Tačiau visada reikia prisiminti, kad geriausiai (daug geriau nei visi papildai ir net cheminiai vaistai) kaulus ir sąnarius stiprina tinkamai parinkti fiziniai pratimai. Šis poveikis pastebimas net pradėjus fizinius pratimus vyresniame amžiuje.
Tai ginkmedis, kaštonas, raudonasis ankštinis pipiras, raudonosios ryžių mielės, imbieras, alijošius, margenis, česnakas. Reikia tik nepraleisti progos įtraukti šiuos produktus į savo racioną.
Probiotikai – tai „gerosios“ bakterijos, atliekančios daugybę mūsų sveikatą apsaugančių ir stiprinančių funkcijų: a) stimuliuoja sveikas imunines reakcijas, b) „konkuruoja“ su patogeniniais ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir neleidžia jiems aktyviai veikti, c) mažina kitų bakterijų išskiriamų toksinų poveikį, d) padeda pasisavinti reikalingas biologiškai veiklias medžiagas, e) neutralizuoja kancerogenus, gaunamus su maistu, f) padeda išlaikyti biologinę pusiausvyrą organizme. Šitai grupei priskiriami ir prebiotikai – maisto medžiagos (dažniausiai oligosacharidai ar inulinas), padedančios veikti probiotinėms kultūroms ir stimuliuojančios jų augimą bei dauginimąsi. Medicinos tikslais dažniausiai naudojamos probiotinės kultūros yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Probiotikai turi būti vartojami kaip preparatai, atsparūs skrandžio rūgštims (dažniausiai kapsulėse), nes kitaip reikalingos bakterijos rūgščioje skrandžio terpėje žūna ir laukiamo rezultato negaunama.
Norint turėti gerą imunitetą, reikia ne tik būti fiziškai aktyviems, bet ir vartoti pakankami baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių. Taip pat imunitetą stiprina antioksidantai, arabinogalaktanas, laktoferinas, luzinas, alijošius, česnakas, astragalas, ežiuolė, reiši, shiitake, maitake grybai, saldymedis.
Tai visos medžiagos, dalyvaujančios nervinių ląstelių ir jas supančių audinių mityboje bei padedančios perduoti nervinius impulsus. Labai svarbūs šiuo atžvilgiu yra B grupės vitaminai, omega 3 riebalų rūgštys, biotinas, inositolis, karnozinas, fosfaditilcholinas ir fosfaditilserinas, žiemės slenktenės alkaloidas vinpocetinas (kurio pagrindu pagamintas viena iš dažniausiai vartojamų cheminių vaistų grupių), amino rūgštys triptofanas, glicinas, serinas, tirozinas, taip pat skaistenio ir ginkmedžio preparatai.
Tai preparatai ištvermei didinti, raumeninei masei auginti, kraujotakai raumenyse didinti, hormonų sistemai stimuliuoti. Dažniausiai šiais tikslais vartojami išrūgų baltymų izoliatai arba koncentratai, aminorūgštys (visų pirma raumenų masei didinti), kreatininas (raumenų jėgai bei ištvermei), tribulus terrestris produktai (testosterono gamybai stimuliuoti).
Beveik visų čia išvardintų preparatų (vienų ar deriniuose su kitais) galima įsigyti vaistinėse. Kai kuriuose multivitaminų preparatuose taip pat yra šių svarbių medžiagų, kurių nedidelės, tačiau veiksmingos dozės leidžia padidinti siūlomo multivitamino medicininę ir profilaktinę vertę.
Atsakymas yra „taip“, jeigu norite išnaudoti visas šiuolaikinės medicinos galimybes. Tinkamai vartodami maisto papildus, užtikrinsite geresnę biologinę pusiausvyrą organizme, didesnį atsparumą krūviams ir stresams, geriau apsisaugosite nuo sunkių ligų.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę