){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Judėkite
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad greitas vaikščiojimas bent 20 min. per dieną labai pagerina mokymosi galimybes, dėmesio koncentraciją, abstraktųjį mąstymą ir net 57 proc. sumažina insulto riziką. Kiekvieni papildomai nueiti 2 km per savaitę sumažina pažinimo funkcijos sutrikimo tikimybę 13 proc. Fiziškai aktyvūs žmonės daug rečiau serga depresija ir greičiau nuo jos pasveiksta. Veikimo mechanizmas gana paprastas – fiziniai pratimai gerina smegenų aprūpinimą deguonimi, taip pat didina reikalingų hormonų ir smegenų tonusą palaikančių medžiagų išsiskyrimą.
Vartokite omega 3 riebalų rūgštis
Valgykite žuvį, gerkite žuvų taukus, vartokite linų sėmenų aliejų ar specialius papildus. Omega 3 riebalų rūgštys reikšmingai gerina ir apsaugo smegenų funkcijas (visų pirma gebėjimą pasisavinti ir perdirbti informaciją) įvairaus amžiaus žmonėms, pradedant nuo naujagimių.
Taisyklingai maitinkitės
Venkite greitai pasisavinamų angliavandenių (ypač saldumynų), jie gali žaloti smegenų ląsteles. Keiskite juos lėtai pasisavinamais (avižų, grikių ir kitų grūdų košėmis, vaisiais, „sveika“, daug skaidulų turinčia duona). Naudokite pakankamai baltymų, niekada nepersivalgykite, gerkite žaliąją arbatą, valgykite gausiai vitaminingą maistą.
Mokykitės atsipalaiduoti
Ideali smegenų būklė maksimaliam protiniam pajėgumui yra atsipalaidavimas nuo nereikalingo „informacinio triukšmo“ ir dėmesio sutelkimas tikslingai protinei veiklai vienu metu. Yra daugybė įvairių atpalaiduojamųjų metodų, kai kurių iš jų tenka mokytis mėnesiais, tačiau pastebimą efektą galima gauti labai paprastomis priemonėmis.
Gerai išsimiegokite. Įrodyta, kad nepakankamas miegas, ypač jeigu tai nuolat kartojasi, – vienas iš svarbiausių geros atminties ir intelektualinės veiklos „priešų“.
Atpalaiduokite veido ir kūno raumenis. Taip jūs labai sumažinsite nervinių impulsų, varginančių smegenis, laviną. Pradėkite stebėti savo kvėpavimą. Įsijauskite į kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Sutelkite dėmesį į ritmingus išorės veiksnius, pavyzdžiui, laikrodžio tiksėjimą. Prisiminkite savo būseną tuo metu, kai jautėtės labai ramūs ir atsipalaidavę. Atkartokite kiek galima tuo metu buvusią savo kūno padėtį ir veido išraišką. Siūlomi pratimai padės labai greitai (treniruojantis net per minutę ar greičiau) atpalaiduoti smegenis nuo nereikalingos įtampos ir paruošti jas tikslingai veiklai.
Mokykitės susikoncentruoti
Būkite atidesni. Stenkitės „fiksuoti“ aplink jus esančias detales, pastebėkite jų ypatumus. Mokykitės sukoncentruoti dėmesį į savo kūną (raumenų būklę, kvėpavimą, judesius, savijautą). Toks „nukreipiantis“ dėmesio koncentravimas labai padeda nesutrikti patekus į stresinę situaciją ir, truputėlį palaukus, priimti teisingesnius sprendimus, negu reaguojant vien tik automatiškai. Mokykitės koncentruotis (pavyzdžiui, skaityti knygą) neįprastoje ar trikdančioje aplinkoje. Lavinkite savo dėmesio koncentracijos gebėjimus, stengdamiesi pastebėti kuo smulkesnes kokios nors daikto ar reiškinio detales, į kurias įprastai nekreipiate dėmesio. Pabandykite rašyti gražiu, kaligrafiniu raštu, taip mokysitės ne tik pastebėti, bet ir „kurti“ svarbias smulkias detales.
„Mankštinkite“ smegenis paprastomis priemonėmis
Smegenys pakankamai elastingos ir plastiškos. Net žuvus tam tikrai jų daliai, dažnai gretimos sritys perima „žuvusiųjų“ funkcijas, ką mes neretai matome po traumų ar insultų. Įrodyta, kad kuo didesni intelektualiniai ar psichomotoriniai žmogaus sugebėjimai, tuo lėčiau jie nyksta senstant ar sergant net ir sunkiomis ligomis.
Taigi: stenkitės kuo dažniau vietoje užrašų naudoti savo atmintį, skaitydami tekstą jį mintyse konspektuokite; vizualizuokite (įsivaizduokite ką skaitote vaizdiniais); spręskite kryžiažodžius; žaiskite lavinančius kompiuterinius žaidimus; stenkitės įsiminti vardus pavardes ir telefonų numerius; mokykitės užsienio kalbų ar bent atskirų žodžių (tai labai veiksminga praktinė priemonė net vyresniame amžiuje); mokykitės mintinai, pavyzdžiui, eilėraščius; venkite pasyvaus TV žiūrėjimo (tai bukina). Keliaukite, nes buvimas skirtingose vietose ir aplinkose labai lavina smegenis ir didina jų adaptyvumą. Nesustabarėkite, didinkite adaptyvumą: valgymui, rašymui, braižymui naudokite kitą nei įpratę ranką, taip lavinsite savo psichomotorines funkcijas; vykdami į darbą ar kitas vietas stenkitės vykti vis kitu naudokite kuo daugiau įvairių maršrutų, apsipirkinėkite skirtingose parduotuvėse.
Norint smegenis lavinti visapusiškai, reikia dirbti su visomis svarbiausiomis jų funkcijomis ir tobulinti įvairius savo gebėjimus naudojant kuo daugiau „įrankių“, iš kurių labai svarbūs yra mūsų pojūčiai. Lavinkite juos: regą (naudodami kuo daugiau detalių nupieškite matytą žmogų ar daiktą, stenkitės kuo geriau „pajusti“ matomas spalvas ir formas), uoslę ir skonį (valgydami stenkitės užuosti ir pajusti skonį iš kuo daugiau ingredientų, vis praturtinkite savo gyvenimą naujais kvapais ir skoniais), klausą (bandykite pažinti kuo daugiau žmonių, automobilių ar reiškinių iš jų skleidžiamų garsų, įsiminkite kitas juos charakterizuojančias detales), lietimą (užsimerkę vien tik lytėdami atpažinkite daiktus ir juos naudokite – bandykite užsimerkę rengtis, valgyti, gerti, mylėtis, net rašyti).
a) erdvinius gebėjimus (stenkitės kuo tiksliau „iš akies“ įvertinti daiktų dydžius, apimtis; nusibraižykite anksčiau matytų erdvių ar patalpų planus ir pabandykite tą patį planą nupiešti dar kelis kartus vėliau);
b) gebėjimus struktūruoti (dėliokite dėliones, kuo glausčiau sukonspektuokite perskaitytą tekstą, paėmę ilgesnį sakinį iš bet kokio teksto bandykite iš jo žodžių sudaryti kitą sakinį);
c) loginius įgūdžius (vietoje surašyto norimų pirkinių sąrašo pabandykite mintyse sudėlioti juos į kokią nors loginę seką, pavyzdžiui, kaip maisto patiekalus šventiniam stalui arba pagal pirmą raidę, lentynas parduotuvėje ir pan.; stenkitės pastebėti ar atrasti dėsningumus savo aplinkoje ar elgesyje; žaiskite loginius žaidimus (pavyzdžiui, kortomis, šachmatais ir t.t.);
d) verbalinius (žodinius) sugebėjimus (naudokite anagramas, t.y. raidžių ar skiemenų žodyje pakeitimus, norėdami gauti kitą žodį); trumpai žodžiu apibendrinkite perskaitytus tekstus ar matytus filmus; gražinkite ir įvairinkite savo vartojamą kalbą, praturtinkite ją naujais, literatūriniais žodžiais);
e) atmintį (stenkitės prisiminti skaičius, žodžius, telefonų numerius, pavardes, prekių pavadinimus ir kainas, vis pasitikrinkite, pagal prasmę nesusijusių perskaitytų ar išgirstų žodžių galite atsiminti ir kaip tas įsiminimas mažėja laikui bėgant);
f) vizualizacinius gebėjimus (bandykite kuo aiškiau tai įsivaizduodami „mintyse“ rengtis, valgyti, praustis ir net mankštintis);
g) gebėjimą naudoti kelias funkcijas vienu metu (vienu metu sukaupę visą dėmesį klausykite muzikos ir skaitykite, skaitykite ir uostykite gėlę, girdėkite muziką ir skaičiuokite mintyse);
h) gebėjimą naudoti asociacijas (priskirkite dalykams, kuriuos norite atsiminti, skirtingus vaizdus, kvapus ar garsus, pabandykite jais „pamąstyti“);
i) kūrybiškumą (stenkitės net į žinomus daiktus ar reiškinius pažiūrėti „kitaip“; ieškokite kuo daugiau nestandartinių problemų sprendimų; leiskite sau pasijausti „vaikais“; pasielgti žaismingai, netradiciškai; užduokite „kvailus“ ir „nepatogius“ klausimus, ypač sau).
Darykite psichomotorinius (lavinančius judesių valdymą) pratimus. Lavinkite vairavimo įgūdžius; lankykite šokius ar šokite namuose; kuo dažniau ir kuo ilgiau pastovėkite ant vienos kojos; pamėtykite kamuoliuką iš vienos rankos į kitą; atsikėlę ryte išsitempkite ir pajudinkite atskirai visus rankų ir kojų pirštus, tai labai stimuliuoja ir „prabudina“ smegenis.
Čia aprašyta tik maža dalis galimybių lavinti savo protinę veiklą bei gebėjimus ir išsaugoti ją, o kartu ir protinį darbingumą visą gyvenimą. Pasinaudokite jomis, ir jūsų gyvenimas pradės keistis geresne kryptimi. Greičiausiai pajusite ir betarpišką naujų „atradimų“ džiaugsmą, ir mėgausitės tolimesniais savo pastangų (arba „žaidimų“) rezultatais.
Kitame „Sveiko žmogaus“ numeryje rašysime apie tai, kokius profilaktinius tyrimus ir kada reikia daryti, norint išvengti sveikatos sutrikimų ar net ankstyvos mirties.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę