Tai bene labiausiai mitais ir prietarais apipinta mūsų gyvenimo sritis. Pažiūrėkime, ką sako faktai.
Tam, kad gyvybė išliktų, ji turi atsinaujinti, t.y. daugintis. Aukštesniosios biologinės būtybės, kurioms priklauso ir žmogus, dauginasi lytiniu būdu. Tačiau žmonių lytinis dauginimasis nėra tik pavieniai biologiniai veiksmai, o gana vientisas sudėtingas socialinis, psichologinis, emocinis fenomenas, dar vadinamas seksualiniu gyvenimu. Pasitenkinimą teikiantis intymus gyvenimas užtikrina didelę dalį mūsų gyvenimo kokybės ir yra labai svarbus siekiant išsaugoti jaunatviškumą ir gyvybingumą visais amžiaus tarpsniais, taip pat ir senstant.
Seksualinė funkcija didele dalimi yra žmogaus gyvybingumo, energijos, jaunatviškumo ir net darbingumo atspindys. Taip yra dėl to, kad lytiniai hormonai be tiesioginės savo funkcijos būtent ir užtikrina žmogaus energetinį potencialą. Mažėjant lytinių hormonų (dėl netinkamo gyvenimo būdo, ligos ar ankstyvo senėjimo) dažniausiai mažėja ir žmogaus iniciatyvumas, atkaklumas, darbingumas, prisitaikymas prie besikeičiančių sąlygų, net kūrybingumas. Nekalbant jau apie daugybę atsiradančių somatinių sutrikimų. Todėl pasitenkinimą keliančio seksualinio gyvenimo nebuvimas gali būti viena iš įvairiapusio žmogaus liguistumo ar net nevisiškos savirealizacijos priežasčių.
Net patys kukliausi tyrimai rodo, kad kokybiškas seksualinis gyvenimas pailgina žmogaus gyvenimą mažiausiai 4 metais. Ištyrus 15 000 80-mečių ir vyresnių Kaukazo gyventojų, absoliuti dauguma iš jų (išskyrus labai retas išimtis), buvo patenkinti savo santuokiniu gyvenimu, o reguliarius lytinius santykius turėjo ir būdami vyresni nei 100 metų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad malonumą teikiantis seksas, veikdamas lytinius hormonus ir neuromediatorius bei endorfinus, smegenyse gali gerinti daugumą organizmo funkcijų: imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių, kaulų, odos, ir, be abejo, smegenų.
Tyrimai rodo, kad kuo dažniau vyrai patiria orgazmą, tuo mažesnė yra jų mirties rizika. Vyrų, patiriančių ejakuliaciją (sėklos išsiliejimą) bent du kartus per savaitę mirštamumo nuo bet kurių priežasčių rizika yra dvigubai mažesnė negu rečiau ejakuliaciją patiriančių vyrų, o rizika mirti nuo širdies kraujagyslių ligų yra mažesnė net keletą kartų. Kuo dažniau vyrai išlieja sėklą, tuo rečiau serga prostatos vėžiu. Moterys, kurios dėl vyrų seksualinių sutrikimų (libido sumažėjimo, priešlaikinės ejakuliacijos, impotencijos ar kt.) neturi visavertiško seksualinio gyvenimo, daug dažniau miršta nuo širdies ligų. Be to, lytinių santykių kokybinių rodiklių įtaka moterų ir vyrų sveikatai skiriasi. Jeigu vyrams didesnis teigiamas poveikis sveikatai priklauso nuo ejakuliacijų dažnio (kuo dažniau – tuo geriau), tai moterims teigiamą įtaką daro ne lytinių santykių dažnis, tačiau jų kokybė ir emocinis fonas. Nemažą pasitenkinimą moterys gali gauti iš glamonių, bučinių, lietimo, emocinio artumo. Ir, priešingai, grubūs, nors ir intensyvūs seksualiniai santykiai gali turėti visapusiškai žalojantį poveikį. Pasitenkinimą keliantys lytiniai santykiai gali būti nuostabi streso valdymo priemonė. Didesnio streso metu gali padėti net abipusiškai priimtini ekstremalesnių pojūčių paieškojimai.
Jeigu jūsų seksualinis gyvenimas jums teikia tik džiaugsmą – tęskite kuo ilgiau. Jeigu turite problemų – įsidėmėkite šiuos patarimus ir jų laikykitės.
Venkite prietarų
Neignoruokite savo seksualumo. Domėkitės šia svarbia gyvenimo sritimi. Neturėkite išankstinių nusistatymų. Darykite viską, kad jūsų seksualinis gyvenimas taptų maksimaliai kokybiškas.
Vienu metu turėkite tik vieną seksualinį partnerį(-ę). Ir moksliniai tyrimai, ir patirtis rodo, kad tikrą pasitenkinimą, sveikatą ir laimę teikia tik monogamiški santykiai. Nesaugaus rizikingo sekso praktikavimas atima vidutiniškai 8 metus iš jūsų gyvenimo. Nekalbant apie klasikinių „venerinių“ ligų (sifilio, gonorėjos, ŽIV) riziką. Net vienas nesaugaus kontakto atvejis gali jus apkrėsti hepatitu B, hepatitu C ir sužinosite tai tik kai bus gerokai vėlu. Nesaugus seksas, galima sakyti, „garantuoja“ jums papilomos virusą, chlamidijas, herpeso virusą ar kitus lytiškai persiduodamus sunkių lėtinių ligų sukėlėjus. Tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma moterų, turėjusių daugiau kaip 4–7 seksualinius partnerius, yra užsikrėtusios papilomos virusu, gimdos kaklelio vėžio sukėlėju. Todėl, matyt, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys marina jau net 30 nesulaukusias jaunas moteris. Nors atsitiktiniai lytiniai santykiai kai kuriuos psichologiškai nebrandžius vyrus ir moteris savotiškai jaudina ir traukia, jie sukelia daug psichologinio streso, įtampos, partneriams sunku prisitaikyti vienam prie kito, todėl jų kokybė tampa abejotina ir kalbėti apie teigiamą poveikį fizinei ar psichologinei sveikatai šiuo atveju netenka.
Jeigu su nauju žmogum apsisprendėte turėti intymius santykius, abu prieš tai išsitirkite (dėl lytiniu būdu perduodamų sukėlėjų, hepatito virusų, ŽIV infekcijos, žmogaus papilomos viruso) ir būkite vienas kitam ištikimi.
Gyvenkite intensyvų lytinį gyvenimą. Stimuliuokite savo ir savo partnerio(-ės) libido (lytinį potraukį). Domėkitės erotiniu menu, muzika. Viliokite savo partnerį (-ę).
Nenutukite, nes pertekliniai kūno riebalai pažeidžia hormonų pusiausvyrą ir turi didžiulę neigiamą įtaką seksualinei funkcijai. Tinkamai maitinkitės. Sveika mityba – būtina sąlyga geram seksui (žr. žurnalo „Sveikas žmogus 2008 m. Nr.3-4“). Sportuokite. Tinkamas fizinis krūvis labai pagerina hormonų pusiausvyrą ir natūraliai padidina hormonų, reikalingų tiek pačiai lytinei funkcijai, tiek pasitenkinimui iš intymaus gyvenimo gauti, kiekį.
Ruoškitės meilės aktui. Paskirkite jam tiek laiko, kiek reikia, kad nebūtų jokio skubėjimo. Būkite švarūs ir higieniški. Venkite bet kokio diskomforto akto metu, naudokite lubrikantus, ieškokite maksimalų pasitenkinimą teikiančių formų. Paskirkite pakankamai dėmesio visoms lytinio akto stadijoms, ypač preliudijai. Išglamonėkite partnerį(-ę), lieskitės nuogais kūnais. Užbaikite lytinį aktą abipusiu nusiraminimu ir po to dar pabūkite kartu. Stebėkite partnerio reakcijas, „grokite duetu“. Domėkitės partnerio troškimais, tenkinkite juos ir stenkitės realizuoti savus.
Ieškokite tų lytinio akto formų, kurios patenkintų jus abu. Tik labai nedidelė dalis moterų dažniau patiria vaginalinį (dėl dirginimo makštyje) orgazmą. Todėl norint, kad moteris pasitenkintų taip pat, kaip ir vyras, orgazmą jai reikia su(si)kelti papildomai stimuliuojant klitorį ar kitas erogenines zonas frikcijų (varpos judesių makštyje) metu arba dar prieš tai. Eksperimentuokite, žaiskite, venkite nuobodaus pasikartojimo. Nevenkite oralinio sekso. Naudokite seksualinius žaisliukus. Prisiminkite, kad intymiuose santykiuose normalu viskas, kas priimtina abiem partneriams.
Nenuleiskite rankų, jeigu turite problemų. Ieškokite sprendimų. Kalbėkitės tarp savęs. Konsultuokitės su specialistais. Visiškai niekaip neišsprendžiamų problemų šioje srityje beveik nėra. Vyras gali patenkinti moterį (oraliniu, manualiniu, instrumentiniu ar kt. būdu ) net negalėdamas turėti erekcijos. Moteris panašiai gali patenkinti vyrą tais atvejais, kai vaginaliniai (makštyje) santykiai negalimi (esant nėštumui, ligoms). Šiuo metu yra tikrai nemažai labai efektyvių priemonių įvairiems seksualiniams sutrikimams gydyti. Prisiminkite biblinį posakį „Belskitės, ir bus atidaryta“.
Neslopinkite savo intymių poreikių. Realizuokite juos alternatyviomis priemonėmis. Masturbacija vyrams turi panašų teigiamą fiziologinį poveikį, kaip ir lytinis aktas su partnere. Moterims masturbacija leidžia pašalinti psichologinę įtampą, sukelia teigiamas fiziologines reakcijas, išlaiko ir treniruoja gebėjimą patirtį seksualinį pasitenkinimą. Yra žinoma, kad turinčios masturbacijos patirtį moterys gyvena visavertiškesnį seksualinį gyvenimą ir su savo partneriu, nes daug geriau sugeba naudoti ir valdyti savo psichofiziologines reakcijas lytinio akto metu. Svarbus dalykas, kad seksualinės įtampos pašalinimas masturbacijos būdu gali užkirsti kelią atsitiktiniams lytiniams santykiams ir jų pasekmėms. Kai kas lytiniam pasitenkinimui gauti naudoja seksualinius santykius internetu, kai „partneriai“, būdami toli vienas nuo kito, bendraudami vaizdu ir garsu abipusės masturbacijos būdu imituoja kontaktinius lytinius santykius. Šios naujos technologijos gali tikrai padėti atstumų atskirtoms poroms, tačiau atsitiktinių „internetinių“ kontaktų ieškojimas ir naudojimas vertinamas kontroversiškai dėl galimo žalingo psichologinio poveikio (slopinami natūralūs instinktai ir gali pasunkėti pasitenkinimo galimas iš būsimų klasikinių santykių), nors užkrečiamų ligų tokiu būdu išvengiama.
Kai kam kuo intensyvesnio kokybiško intymaus gyvenimo skatinimas, kurį propaguoju šiame straipsnyje, gali atrodyti drastiškas ar kontroversiškas. Mano daugiametė gydytojo ir psichoterapeuto patirtis leido įsitikinti šių teiginių teisingumu. Tvirtai tikiu skatinamo elgesio etiškumu ir teigiama įtaka jį praktikuojančių žmonių gyvenimams. Ir priešingai, šių taisyklių ignoravimas ar klaidingi įsitikinimai atnešė daug nelaimių tai dariusiems žmonės ir jų šeimoms. Turime tik vienintelį, tikrai neilgą gyvenimą. Stenkimės gyventi kuo geriau...
Kitame žurnalo „Sveikas žmogus“ numeryje skaitykite apie protinės veiklos ir mąstymo funkcijų išsaugojimo ir gerinimo galimybes.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Nesaugus lytiniai santykiai yra blogis, o poligamija yra geris.