){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ne paslaptis, kad tam tikrame amžiuje moteris išgyvena sudėtingą periodą, kurio metu jos organizme vyksta įvairūs pokyčiai. Šis laikotarpis prasideda perimenopauze, po jo būna menopauzė, dar vėliau – pomenopauzės laikotarpis, arba postmenopauzė.
Menopauzė – tai mėnesinių nebuvimas paskutinius 12 mėn. Dauguma moterų menopauzę patiria būdamos 45–55 metų amžiaus (vidurkis – 51 metai). Tačiau ji gali prasidėti anksčiau (30–40 metų amžiuje) arba vėliau (apie 60 gyvenimo metus).
Menopauzės atsiradimo pradžios negalima tiksliai numatyti nė vienai moteriai. Tačiau galima prognozuoti, kad ji atsiras panašiai tame pačiame amžiuje, kaip ir jų motinoms.
Perimenopauzė – tai periodas, esantis prieš menopauzę. Jo metu atsiranda pirmieji menopauzės signalai – nereguliarus mėnesinių ciklas, karščio pylimo priepuoliai ir kt. Perimenopauzės metu dar galimas nėštumas, todėl, jei jis nepageidaujamas, būtina naudoti kontraceptines priemones. Perimenopauzė gali prasidėti ir apie 35 metus bei tęstis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Deja, nusakyti perimenopauzės atsiradimo laiką bei trukmę yra neįmanoma.
· Chirurginis kiaušidžių pašalinimas sukelia chirurginę menopauzę. Tokiais atvejais nebūna perimenopauzės periodo ir menopauzės simptomai gali būti labiau išreikšti, tačiau ne visais atvejais.
Nors po gimdos pašalinimo (palikus kiaušides) moteriai nebūna menstruacijų, kiaušidės gali gaminti hormonus iki tikrosios (pagal amžių) menopauzės atsiradimo. Tuo metu gali varginti karščio bangos, nuotaikos svyravimai.
· Menopauzės simptomus gali patirti moterys, sergančios tam tikros lokalizacijos vėžiu, kurioms taikomas chemoterapija ar spindulinis gydymas.
· Priešlaikinė menopauzė. Priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išnykimas diagnozuojamas, kai menopauzė atsiranda iki 40 metų amžiaus. Šis sutrikimas pasitaiko 10 proc. moterų. Jo priežastys galutinai neišaiškintos. Manoma, kad įtakos turi autoimuninės ligos (skydliaukės funkcijos sutrikimas, sisteminė raudonoji vilkligė ir kt.) bei genetiniai veiksniai. Deja, priešlaikinė menopauzė yra negrįžtamas procesas.
Svarbu paminėti, kad menopauzės simptomai, jų skaičius, trukmė ir intensyvumas kiekvienai moteriai pasireiškia labai individualiai.
Vienas labiausiai varginančių – karščio bangos. Deja, šiuo metu nėra būdo nustatyti, kada jos prasidės, kaip ilgai tęsis ir kada pasibaigs. Karščio pylimo priepuolius jaučia 40 proc. 40-mečių moterų, kurių menstruacijos reguliarios. Jie atsiranda anksčiau nei mėnesinių ciklo sutrikimai. Apie 80 proc. moterų šis simptomas išnyksta po 5 metų, tačiau kartais (10 proc. moterų) gali tęstis iki 10 metų. Pastebėta, kad karščio bangas provokuoja karštas oras, karštas maistas su aštriais prieskoniais, alkoholiniai gėrimai ir kava, todėl stenkitės vengti šių veiksnių. Pakankamai miegokite, stenkitės būti geros nuotaikos, kadangi depresinė nuotaika sunkina menopauzės simptomus.
Pati menopauzė – tai normalus moters gyvenimo periodas, o ne liga, kurią reikia gydyti. Tačiau gydymas gali būti skiriamas, jei menopauzės simptomai yra varginantys ar stiprūs. Reiktų priminti, kad po menopauzės didėja osteoporozės (kaulų retėjimo), 2–3 kartus – širdies kraujagyslių ligų, nutukimo išsivystymo rizika.
· Racionali mityba (su didesniu kalcio, vit. E, D, seleno, omega-3 riebalų rūgščių kiekiu) padės apsisaugoti nuo minėtų sutrikimų.
Valgykite daugiau varškės (vit. D šaltinis), sojos produktų, žirnių, pupelių. Pastaruosiuose yra natūralių augalinių estrogenų (estrogenai – moteriški hormonai, kurių koncentracija labai sumažėja menopauzės metu). Žuvų ir jūros produktuose gausu teigiamą poveikį kraujagyslėms turinčių omega 3 riebalų rūgščių. Riešutuose, linų ir saulėgrąžų sėklose yra vitamino E ir seleno – stiprių antioksidantų. Naudingi rudieji ryžiai. Vartokite maistą, kuriame gausu maisto skaidulų, – rupių miltų duoną, vaisius. Tai padės normalizuoti virškinimą ir nepriaugti svorio. Vakarienei valgykite lengvai virškinamą maistą.
· Reguliarus fizinis aktyvumas (ne mažiau kaip 20–30 min. kasdien) pagerins nuotaiką, kraujotaką, sutvirtins širdies ir skeleto raumenis, kaulus, padės sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, aprūpinti organizmą deguonimi ir maisto medžiagomis. Tai gali būti aerobikos, jogos pratimai, plaukimas, važiavimas dviračiu ar kt.
· Atsisakykite žalingų įpročių (rūkymo, besaikio alkoholio vartojimo).
· Turėkite mėgstamą užsiėmimą (nuotaikai pakelti).
· Bendraukite su bendraamžėmis, turinčiomis panašių „problemų“.
Nereguliarios mėnesinės – vienas iš perimenopauzės simptomų. Tačiau, būtinai kreipkitės į gydytoją, jei:
· yra gausus kraujavimas su krešuliais;
· kraujavimas tęsiasi ilgiau nei 7 dienas;
· tarp mėnesinių ciklų būna tepimas ar kraujavimas;
· po lytinio akto atsiranda kraujo iš makšties.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę