Visokeriopai darni senatvė

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, susirūpinusi, kad jos 75 m. amžiaus mama „tapo nerimastinga, blogai miega, vaikštinėja, „bruzda“ naktimis. Ji tapo daug piktesnė namiškių atžvilgiu, greitai sudirgsta dėl menkiausių smulkmenų, o dažnai jos pyktis net priežasties neturi“. Atsiliepdami į skaitytojos susirūpinimą, pakalbinome Šilainių šeimos sveikatos centro gydytoją psichiatrę Alvydą PILKAUSKIENĘ. Ji sutiko papasakoti apie tokio pobūdžio sutrikimus ir galimą pagalbą jiems atsiradus.
 

Ar įmanomas derinys – senėjimas ir sveikata


Visiškai natūralu, kad, visuomenei senėjant bei ilgėjant gyvenimo trukmei, dažniau susiduriama su vyresnio amžiaus žmonių ligomis, tarp jų – ir psichikos sutrikimais. Elgesio, nuotaikos, miego sutrikimai, nerimas, padidėjęs dirglumas, priešiškumas ir pan. dažnai labiau nei pažintinių funkcijų silpnėjimas pasunkina tiek pačių vyresnio amžiaus žmonių, tiek juos prižiūrinčių artimųjų gyvenimą bei didina riziką apsigyventi ligoninėse ar globos namuose.
Kadangi pagyvenusių ir senų žmonių nepaliaujamai gausėja, kyla klausimų apie sveiką senėjimą. Neretam rūpi ar psichikos sutrikimai – natūralus senėjimo procesas ar liga.
„Senėjimą reikia priimti kaip natūralų procesą. Optimistinis fizinių, socialinių bei psichinių sveikatos galimybių raktas yra aktyvi senatvė. Jos tikslas – sveikas žmogus, nepaisant metų. Būti aktyviam – tai ne tik daug mankštintis ir judėti, bet ir rūpintis savo psichikos būkle, dalyvauti visuomeninėje veikloje, įvairiuose klubuose, nuolat ko nors mokytis“, – sakė gyd.A.Pilkauskienė.
 

Psichikos negalavimai vyresniame amžiuje


Vyresniame amžiuje psichikos sutrikimai paprastai siejasi su galvos smegenyse vykstančiais pokyčiais. Centrinės nervų sistemos (CNS) neuronai yra palyginti atsparūs su senėjimu susijusiam ląstelių žuvimui. Todėl intensyvus CNS nervinių ląstelių žuvimas (degeneracija) yra patologinis procesas, o ne normalaus senėjimo požymis.
Dėl CNS ląstelių degeneracijos pirmiausia sutrinka pažinimo funkcijos, lemiančios smegenų gebėjimą gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Pradžioje atminties sutrikimai būna nedideli, dažnai nesukelia nerimo aplinkiniams, kadangi siejami tiesiog su amžiumi. Senas žmogus ima pamiršti, kur padėjęs daiktus, jam sunku susikaupti, pasinaudoti kasdienės veiklos priemonėmis (pvz., užrakinti duris, pasigaminti maisto), sunkiau orientuotis nepažįstamose vietose ir kt.


Ligos pradžioje sergantysis dar suvokia savo negalią, nerimauja, išgyvena dėl to. Ligai progresuojant, sergantieji to nebesupranta, tampa pikti, suirzę, pilni įtampos, įtarumo. Nemiega, naktimis tampa labai neramūs. Toks pamažu blogėjantis elgesys vargina artimuosius, trikdo jų įprastą gyvenimo ritmą. Artimieji dažnai pasakoja, kad labiausiai išgyvena dėl priešiškumo, nepagrįstų kaltinimų būtent jiems – žmonėms, daugiausia laiko skiriantiems ligoniui. Sergantysis ima vis sunkiau orientuotis aplinkoje (neranda namų išėjęs į parduotuvę), ilgainiui net savo namuose. Jis nebesuvokia laiko: nežino, kokia diena ar metų laikas.
„Negydoma liga gali taip progresuoti, kad visiškai sutrinka orientacija vietos, laiko atžvilgiu, pasireiškia haliucinacijų, ligonio elgesys tampa sunkiai suvaldomas, ar net agresyvus“, – įspėja gydytoja psichiatrė.
 

Kreipkitės į šeimos gydytoją


Artimiesiems reikėtų įsidėmėti, kad geriausias būdas padėti sergančiajam ir sau – kreiptis į šeimos gydytoją, kad gydyti būtų pradėta kuo anksčiau.
Tik šeimos gydytojas, visapusiškai žinodamas paciento būklę, gali geriausiai įvertinti tikėtinas sutrikimo priežastis, jos sunkumo laipsnį ir parinkti tinkamiausią elgesio bei gydymo taktiką. Psichiatro konsultacija tikslinga tik ūminiais atvejais, įtariant ūminę psichiatrinę patologiją ir atmetus galimas kitų ligų priežastis. Pacientui nesunkiai galima padėti gydant ambulatoriškai, nes dažniau pasitaiko lėtinės sujaudinimo būklės, kai paciento nereikia gydyti ligoninėje ar specialisto pagalbos.
 

Kaip be vaistų mažinti sunkiai suvaldomą elgesį


Jei tokios sujaudinimo būklės elgesys (ažitacija) nekenkia pačiam pacientui ir nesukelia problemų jį prižiūrinčiam asmeniui, toks elgesys turėtų būti toleruojamas. Pvz., be tikslo vaikštantis pacientas gali būti paskatintas vaikščioti aptvertame sode; arba, jei jūsų mama mėgsta nuolat tvarkyti savo daiktus, nežinia ko ten ieškodama, – leiskite jai tai daryti. Dažnai namiškiai išsekina save įsileisdami į senųjų elgesio koregavimą, bandydami taisyti daromas klaidas, neteisingus jų prisiminimus.
 

Keletas patarimų, kurių verta laikytis, jei greta yra sujaudinimo būklės pacientas


· Išlikite ramus, kantrus ir draugiškas
· Venkite konfrontacijos su senu negaluojanč
· iu (nekeiskite jo pažiūrų, nusistovėjusių įproč
· ių ir pan.), nes tai niekada nepadeda, o tik suerzina pacientą
· Kiek įmanoma, stenkitės kompensuoti pagyvenusio paciento pojūč
· ių ir judėjimo apribojimus
· Senam žmogui reikalingas socialinis gyvenimas, bendravimas
· Gerbkite paciento gyvenimo privatumą ir leisti jam pač
· iam jį kontroliuoti
· Svarbu išlaikyti dienos režimą (dieną aktyvumas – naktį poilsis)
· Mokykite bei emociškai palaikykite prižiūrinč
· ius asmenis ir paciento artimuosius
· Taikykite visus prieinamus terapijos ir pagalbos metodus
· Jei gydytojas paskyrė vaistų, reikia laikytis vartojimo režimo

 

Gydymas vaistais


Nepaisant visų nemedikamentinių priemonių, dažnai sujaudintą elgesį tenka gydyti centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais. „Vienas iš gerai žinomų tokiais atvejais vaistų yra tiapridas (vaistinėse parduodamas Tiapridal pavadinimu). Aš skiriu jo savo pacientams, – patirtimi dalijosi gyd. Alvyda Pilkauskienė. – Šis vaistas gana veiksmingas ir saugus antipsichotikas, labai tinkamas pagyvenusių žmonių elgesio sutrikimams gydyti: nerimui, sujaudinimui, agresyvumui, miego sutrikimams, baimėms, polinkiui į depresiją, net kai šiuos negalavimus sukelia bevertiškumo, negalėjimo pritapti visuomenėje pojūčiai. Tiapridas tinka, kai senatvine silpnaprotyste sergančiam ligoniui pasireiškia nerimas, įvairūs, nepaaiškinami kūno skausmai, dėl kurių dažnai pablogėja nuotaika. Šis vaistas veiksmingas sąnarių, galvos ar net vėžio sukeltiems skausmams gydyti, jo vartojant galima sumažinti kitų skausmui malšinti skirtų medikamentų dozes.“
Tiapridas priklauso švelniai veikiančių vaistų nuo psichozės grupei ir, palyginti su kitais šios grupės vaistais, pasižymi saugumu ir geru toleravimu. Jis gali būti skiriamas 1–2 mėn., o, reikalui esant, kursą galima kartoti. Jis neslopina sergančiojo budrumo, sugebėjimų pažinti aplinką, nesukelia raumenų sukaustymo. Jo galima pakankamai saugiai skirti sergant gretutinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių ligomis, glaukoma, prostatos išvešėjimu). Gydymą galima tęsti ir pagerėjus būklei bei elgesiui tapus normaliam, – taip stengiamasi užkirsti kelią psichikos būklės pablogėjimui.
 

Įsidėmėkime


„Senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimai gali būti įvairūs – nuo nerimo, nemigos iki nevaldomo sujaudinimo. Bendravimas su vyresniaisiais reikalauja supratimo, kantrybės, o kartais ir labai išsekina. – pataria patyrusi gydytoja A.Pilkauskienė. – Jei matote, kad senas žmogus keičiasi, jo elgesys ima trikdyti įprastą šeimos gyvenimo ritmą, kreipkitės pagalbos į gydytoją. Anksčiau pradėjus gydyti, ligos simptomus lengviau valdyti, tam reikia mažiau vaistų, sergantysis ilgiau išlieka savarankiškas, reikalauja mažiau globos ir taip tausojama visų šeimos narių psichologinė sveikata.“

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Gintaras
2008-09-03 00:09
Na, keista, daktarai visai moralę praradę, straispnyje tiesiog reklamuojamas vaistas tiapridas...Manau tokioms pilkauskienėms geriausiu atveju reikėtų atimti gydytojo vardą

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai