Klimaksas – laiptelis moters gyvenime

Kiekviena moteris turi žinoti, kas gali trikdyti normalų jos gyvenimą klimakteriniu laikotarpiu, kad galėtų užkirsti kelią ir žinotų, kaip elgtis atsiradus nesklandumams. Šiame straipsnyje pateikiamos dažniau moteris varginančios problemos ir jų sprendimo būdai.
 

Estrogenų stokos požymiai:

· Vazomotoriniai simptomai (karščio pylimai, gausus prakaitavimas, širdies plakimai ir kt.)
Karščio pylimai yra dažniausiai pasitaikantis ir labiausiai varginantis klimakterinio laikotarpio simptomas. Jis jaučiamas kaip karščio banga, išplintanti po visą kūną, bet labiausiai jaučiamas veido ir krūtinės srityse. Dažniausiai trunka nuo 30 sekundžių iki kelių minučių. Kartais karščio pylimai susijęs su gausiu naktiniu prakaitavimu, tai lemia prastą miegą, dažnus prabudimus ir blogą savijautą bei nuovargį dienos metu.
· Širdies ir kraujagyslių ligosŠirdies ir kraujagyslių ligos moterims prasideda maždaug 10 metų vėliau negu vyrams dėl moksliniais tyrimais įrodyto estrogenų apsauginio poveikio. Tačiau klimakteriniu laikotarpiu dėl sumažėjusio estrogenų kiekio šios apsaugos netenkama, ir rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja.
· Kaulų masės mažėjimas
Osteoporozė – tai kaulų liga, kuriai būdingas kaulų masės mažėjimas, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Apskaičiuota, kad antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžimas ištinka vieną iš dviejų moterų. Kaulų tankis moterims pradeda mažėti apie 40-tuosius gyvenimo metus, tačiau daugiausia mažėja klimakteriniu laikotarpiu dėl kartu veikiamų amžiaus nulemtų ir hormoninių pakitimų. Osteoporozė dažnai vadinama „tyliąja liga”, nes kaulų retėjimas dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Moteris gali nežinoti, kad serga osteoporoze, iki netikėto kaulo lūžio. Ypač pavojingi yra šlaunikaulio kaklelio, stuburo lūžiai, nes tokios traumos ilgam prikausto prie lovos.

· Šlapimo nelaikymas ir lytinė funkcija
Dėl makšties ir šlaplės elastingumo sumažėjimo moteris gali jausti dažną staigiai užeinantį norą šlapintis, lydimą nevalingo pasišlapinimo, nespėjus nubėgti iki tualeto ar pasišlapinimo kosint ar juokiantis. Taip pat klimakteriniu laikotarpiu dažnai dėl makšties sausmės, niežulio, sukelto estrogenų sumažėjimo, iškyla poros lytinių santykių problemų.
· Svorio didėjimas
Svorio padidėjimas klimakteriniu laikotarpiu dažnai yra susijęs su hormonų pokyčiais, tačiau amžius ir gyvenimo būdas šiuo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį konstitucijos pokyčiams. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, gausus riebaus, kaloringo maisto vartojimas – pagrindiniai svorio priaugimo veiksniai. Svorio padidėjimas nėra jau toks nekaltas veiksnys, nes gali sukelti sveikatos sutrikimų. Antsvoris didina cholesterolio kiekio bei arterinio kraujo spaudimo padidėjimo ir insulino rezistentiškumo galimybę, tai gali paskatinti 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą. Taip pat šie minėti veiksniai padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu.
Klimaksas nėra liga, tačiau tam tikros medikamentinės ar kitos priemonės gali pagerinti moters savijautą šiuo gyvenimo tarpsniu, padėti jai išlikti labiau pasitikinčiai savimi ir sustiprinti santykius šeimoje.
 

Jūs galite sau padėti!

Dauguma klimakterinio laikotarpio negalavimų yra trumpalaikiai, todėl prisiminkite šiuos paprastus patarimus ir gyvenkite visavertį gyvenimą:
· Susidorokite su karščio pylimais. Pirmiausia išsiaiškinkite, kas dažniausiai jums sukelia šį nemalonų pojūtį. Daugumai moterų tai alkoholiniai ar kiti karšti gėrimai, aštrus maistas, buvimas šiltoje ar karštoje patalpoje. Venkite jūsų organizmą erzinančių dalykų, reguliariai mankštinkitės, renkitės plonesniais drabužiais. Jeigu tai nepadės, rekomenduojama pabandyti maisto papildus. Nuo seno yra žinomas kekinės blakėžudės (lot. Cimicifuga racemosa) poveikis karščio pylimams, taip pat ji švelniai ramina, atpalaiduoja spazmus.
· Sumažinkite lytinių santykių diskomfortą. Vartokite vietines priemones – estrogenų preparatus (kremus, žvakutes, žiedus ir kt.) ar lubrikantus. Išliekantis lytinis aktyvumas turi teigiamos įtakos tiek jūsų organizmui, tiek poros santykiams.
· Gerai išsimiegokite. Dienos metu venkite gausiai vartoti kofeino turinčių gėrimų, fizinio aktyvumo prieš miegą. Daugumai moterų labai teigiamai veikia įvairūs atpalaiduojamieji pratimai.
· Stiprinkite dubens dugno raumenis. Specialūs pratimai, vadinami Kegelio pratimais, padeda išvengti šlapimo nelaikymo. Juos reikia atlikti reguliariai, tris kartus per dieną, poveikis pastebimas po 3–4 mėnesių.
· Meskite rūkyti. Rūkymas didina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, osteoporoze, vėžiu ir kt. Taip pat jis gali dažninti karščio pylimus.
· Reguliariai sportuokite. Tik 30 minučių fizinio aktyvumo kasdien ne vien padeda išvengti širdies ligų, bet ir mažina riziką susirgti cukriniu diabetu, osteoporoze ir kitomis ligomis, susijusiomis su amžiumi. Taip pat fizinis aktyvumas mažina stresą.
· Maitinkitės visavertiškai. Maisto racione didžiąją dalį turėtų užimti grūdinės kultūros, vaisiai ir daržovės. Nepamirškite kalcio ir vitamino D, magnio, bei B grupės preparatų, taip pat nakvišų aliejaus. Venkite riebaus, aštraus maisto.
· Reguliariai tikrinkite sveikatą. Su savo gydytoju turite aptarti, kaip dažnai jums turi būti atliekama mamograma, onkocitologinis tepinėlis, cholesterolio kiekio nustatymas ir kiti tyrimai.
· Šeimos narių pagalba. Geriausias būdas išvengti problemų – apie jas kalbėtis. Pasistenkite su artimais žmonėmis aptarti, kas jus vargina, skaudina ir neramina, papasakokite apie savo savijautą ir negalavimus. Bendravimas sustiprins jūsų ryšį su artimaisiais, o kartu visiems padės suprasti vienas kitą.
Kai paprastos priemonės neefektyvios ar nepakankamai veiksmingos, jus vargina sunkūs klimakteriniai simptomai, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad, įvertinęs negalavimus, funkcinius ir fizinius pokyčius, skirtų pakeičiamąją hormonų terapiją ar kitų reikalingų vaistų. 

Estrogenų stokos požymiai:

· Vazomotoriniai simptomai (karščio pylimai, gausus prakaitavimas, širdies plakimai ir kt.)
Karščio pylimai yra dažniausiai pasitaikantis ir labiausiai varginantis klimakterinio laikotarpio simptomas. Jis jaučiamas kaip karščio banga, išplintanti po visą kūną, bet labiausiai jaučiamas veido ir krūtinės srityse. Dažniausiai trunka nuo 30 sekundžių iki kelių minučių. Kartais karščio pylimai susijęs su gausiu naktiniu prakaitavimu, tai lemia prastą miegą, dažnus prabudimus ir blogą savijautą bei nuovargį dienos metu.
· Širdies ir kraujagyslių ligosŠirdies ir kraujagyslių ligos moterims prasideda maždaug 10 metų vėliau negu vyrams dėl moksliniais tyrimais įrodyto estrogenų apsauginio poveikio. Tačiau klimakteriniu laikotarpiu dėl sumažėjusio estrogenų kiekio šios apsaugos netenkama, ir rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja.
· Kaulų masės mažėjimas
Osteoporozė – tai kaulų liga, kuriai būdingas kaulų masės mažėjimas, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Apskaičiuota, kad antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžimas ištinka vieną iš dviejų moterų. Kaulų tankis moterims pradeda mažėti apie 40-tuosius gyvenimo metus, tačiau daugiausia mažėja klimakteriniu laikotarpiu dėl kartu veikiamų amžiaus nulemtų ir hormoninių pakitimų. Osteoporozė dažnai vadinama „tyliąja liga”, nes kaulų retėjimas dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Moteris gali nežinoti, kad serga osteoporoze, iki netikėto kaulo lūžio. Ypač pavojingi yra šlaunikaulio kaklelio, stuburo lūžiai, nes tokios traumos ilgam prikausto prie lovos.
· Šlapimo nelaikymas ir lytinė funkcija
Dėl makšties ir šlaplės elastingumo sumažėjimo moteris gali jausti dažną staigiai užeinantį norą šlapintis, lydimą nevalingo pasišlapinimo, nespėjus nubėgti iki tualeto ar pasišlapinimo kosint ar juokiantis. Taip pat klimakteriniu laikotarpiu dažnai dėl makšties sausmės, niežulio, sukelto estrogenų sumažėjimo, iškyla poros lytinių santykių problemų.
· Svorio didėjimas
Svorio padidėjimas klimakteriniu laikotarpiu dažnai yra susijęs su hormonų pokyčiais, tačiau amžius ir gyvenimo būdas šiuo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį konstitucijos pokyčiams. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, gausus riebaus, kaloringo maisto vartojimas – pagrindiniai svorio priaugimo veiksniai. Svorio padidėjimas nėra jau toks nekaltas veiksnys, nes gali sukelti sveikatos sutrikimų. Antsvoris didina cholesterolio kiekio bei arterinio kraujo spaudimo padidėjimo ir insulino rezistentiškumo galimybę, tai gali paskatinti 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą. Taip pat šie minėti veiksniai padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu.
Klimaksas nėra liga, tačiau tam tikros medikamentinės ar kitos priemonės gali pagerinti moters savijautą šiuo gyvenimo tarpsniu, padėti jai išlikti labiau pasitikinčiai savimi ir sustiprinti santykius šeimoje.
 

Jūs galite sau padėti!

Dauguma klimakterinio laikotarpio negalavimų yra trumpalaikiai, todėl prisiminkite šiuos paprastus patarimus ir gyvenkite visavertį gyvenimą:
· Susidorokite su karščio pylimais. Pirmiausia išsiaiškinkite, kas dažniausiai jums sukelia šį nemalonų pojūtį. Daugumai moterų tai alkoholiniai ar kiti karšti gėrimai, aštrus maistas, buvimas šiltoje ar karštoje patalpoje. Venkite jūsų organizmą erzinančių dalykų, reguliariai mankštinkitės, renkitės plonesniais drabužiais. Jeigu tai nepadės, rekomenduojama pabandyti maisto papildus. Nuo seno yra žinomas kekinės blakėžudės (lot. Cimicifuga racemosa) poveikis karščio pylimams, taip pat ji švelniai ramina, atpalaiduoja spazmus.
· Sumažinkite lytinių santykių diskomfortą. Vartokite vietines priemones – estrogenų preparatus (kremus, žvakutes, žiedus ir kt.) ar lubrikantus. Išliekantis lytinis aktyvumas turi teigiamos įtakos tiek jūsų organizmui, tiek poros santykiams.
· Gerai išsimiegokite. Dienos metu venkite gausiai vartoti kofeino turinčių gėrimų, fizinio aktyvumo prieš miegą. Daugumai moterų labai teigiamai veikia įvairūs atpalaiduojamieji pratimai.
· Stiprinkite dubens dugno raumenis. Specialūs pratimai, vadinami Kegelio pratimais, padeda išvengti šlapimo nelaikymo. Juos reikia atlikti reguliariai, tris kartus per dieną, poveikis pastebimas po 3–4 mėnesių.
· Meskite rūkyti. Rūkymas didina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, osteoporoze, vėžiu ir kt. Taip pat jis gali dažninti karščio pylimus.
· Reguliariai sportuokite. Tik 30 minučių fizinio aktyvumo kasdien ne vien padeda išvengti širdies ligų, bet ir mažina riziką susirgti cukriniu diabetu, osteoporoze ir kitomis ligomis, susijusiomis su amžiumi. Taip pat fizinis aktyvumas mažina stresą.
· Maitinkitės visavertiškai. Maisto racione didžiąją dalį turėtų užimti grūdinės kultūros, vaisiai ir daržovės. Nepamirškite kalcio ir vitamino D, magnio, bei B grupės preparatų, taip pat nakvišų aliejaus. Venkite riebaus, aštraus maisto.
· Reguliariai tikrinkite sveikatą. Su savo gydytoju turite aptarti, kaip dažnai jums turi būti atliekama mamograma, onkocitologinis tepinėlis, cholesterolio kiekio nustatymas ir kiti tyrimai.
· Šeimos narių pagalba. Geriausias būdas išvengti problemų – apie jas kalbėtis. Pasistenkite su artimais žmonėmis aptarti, kas jus vargina, skaudina ir neramina, papasakokite apie savo savijautą ir negalavimus. Bendravimas sustiprins jūsų ryšį su artimaisiais, o kartu visiems padės suprasti vienas kitą.
Kai paprastos priemonės neefektyvios ar nepakankamai veiksmingos, jus vargina sunkūs klimakteriniai simptomai, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad, įvertinęs negalavimus, funkcinius ir fizinius pokyčius, skirtų pakeičiamąją hormonų terapiją ar kitų reikalingų vaistų.