Kiekviena moteris turi žinoti, kas gali trikdyti normalų jos gyvenimą klimakteriniu laikotarpiu, kad galėtų užkirsti kelią ir žinotų, kaip elgtis atsiradus nesklandumams. Šiame straipsnyje pateikiamos dažniau moteris varginančios problemos ir jų sprendimo būdai.
· Vazomotoriniai simptomai (karščio pylimai, gausus prakaitavimas, širdies plakimai ir kt.)
Karščio pylimai yra dažniausiai pasitaikantis ir labiausiai varginantis klimakterinio laikotarpio simptomas. Jis jaučiamas kaip karščio banga, išplintanti po visą kūną, bet labiausiai jaučiamas veido ir krūtinės srityse. Dažniausiai trunka nuo 30 sekundžių iki kelių minučių. Kartais karščio pylimai susijęs su gausiu naktiniu prakaitavimu, tai lemia prastą miegą, dažnus prabudimus ir blogą savijautą bei nuovargį dienos metu.
· Širdies ir kraujagyslių ligosŠirdies ir kraujagyslių ligos moterims prasideda maždaug 10 metų vėliau negu vyrams dėl moksliniais tyrimais įrodyto estrogenų apsauginio poveikio. Tačiau klimakteriniu laikotarpiu dėl sumažėjusio estrogenų kiekio šios apsaugos netenkama, ir rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja.
· Kaulų masės mažėjimas
Osteoporozė – tai kaulų liga, kuriai būdingas kaulų masės mažėjimas, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Apskaičiuota, kad antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžimas ištinka vieną iš dviejų moterų. Kaulų tankis moterims pradeda mažėti apie 40-tuosius gyvenimo metus, tačiau daugiausia mažėja klimakteriniu laikotarpiu dėl kartu veikiamų amžiaus nulemtų ir hormoninių pakitimų. Osteoporozė dažnai vadinama „tyliąja liga”, nes kaulų retėjimas dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Moteris gali nežinoti, kad serga osteoporoze, iki netikėto kaulo lūžio. Ypač pavojingi yra šlaunikaulio kaklelio, stuburo lūžiai, nes tokios traumos ilgam prikausto prie lovos.
· Šlapimo nelaikymas ir lytinė funkcija
Dėl makšties ir šlaplės elastingumo sumažėjimo moteris gali jausti dažną staigiai užeinantį norą šlapintis, lydimą nevalingo pasišlapinimo, nespėjus nubėgti iki tualeto ar pasišlapinimo kosint ar juokiantis. Taip pat klimakteriniu laikotarpiu dažnai dėl makšties sausmės, niežulio, sukelto estrogenų sumažėjimo, iškyla poros lytinių santykių problemų.
· Svorio didėjimas
Svorio padidėjimas klimakteriniu laikotarpiu dažnai yra susijęs su hormonų pokyčiais, tačiau amžius ir gyvenimo būdas šiuo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį konstitucijos pokyčiams. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, gausus riebaus, kaloringo maisto vartojimas – pagrindiniai svorio priaugimo veiksniai. Svorio padidėjimas nėra jau toks nekaltas veiksnys, nes gali sukelti sveikatos sutrikimų. Antsvoris didina cholesterolio kiekio bei arterinio kraujo spaudimo padidėjimo ir insulino rezistentiškumo galimybę, tai gali paskatinti 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą. Taip pat šie minėti veiksniai padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu.
Klimaksas nėra liga, tačiau tam tikros medikamentinės ar kitos priemonės gali pagerinti moters savijautą šiuo gyvenimo tarpsniu, padėti jai išlikti labiau pasitikinčiai savimi ir sustiprinti santykius šeimoje.
Dauguma klimakterinio laikotarpio negalavimų yra trumpalaikiai, todėl prisiminkite šiuos paprastus patarimus ir gyvenkite visavertį gyvenimą:
· Susidorokite su karščio pylimais. Pirmiausia išsiaiškinkite, kas dažniausiai jums sukelia šį nemalonų pojūtį. Daugumai moterų tai alkoholiniai ar kiti karšti gėrimai, aštrus maistas, buvimas šiltoje ar karštoje patalpoje. Venkite jūsų organizmą erzinančių dalykų, reguliariai mankštinkitės, renkitės plonesniais drabužiais. Jeigu tai nepadės, rekomenduojama pabandyti maisto papildus. Nuo seno yra žinomas kekinės blakėžudės (lot. Cimicifuga racemosa) poveikis karščio pylimams, taip pat ji švelniai ramina, atpalaiduoja spazmus.
· Sumažinkite lytinių santykių diskomfortą. Vartokite vietines priemones – estrogenų preparatus (kremus, žvakutes, žiedus ir kt.) ar lubrikantus. Išliekantis lytinis aktyvumas turi teigiamos įtakos tiek jūsų organizmui, tiek poros santykiams.
· Gerai išsimiegokite. Dienos metu venkite gausiai vartoti kofeino turinčių gėrimų, fizinio aktyvumo prieš miegą. Daugumai moterų labai teigiamai veikia įvairūs atpalaiduojamieji pratimai.
· Stiprinkite dubens dugno raumenis. Specialūs pratimai, vadinami Kegelio pratimais, padeda išvengti šlapimo nelaikymo. Juos reikia atlikti reguliariai, tris kartus per dieną, poveikis pastebimas po 3–4 mėnesių.
· Meskite rūkyti. Rūkymas didina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, osteoporoze, vėžiu ir kt. Taip pat jis gali dažninti karščio pylimus.
· Reguliariai sportuokite. Tik 30 minučių fizinio aktyvumo kasdien ne vien padeda išvengti širdies ligų, bet ir mažina riziką susirgti cukriniu diabetu, osteoporoze ir kitomis ligomis, susijusiomis su amžiumi. Taip pat fizinis aktyvumas mažina stresą.
· Maitinkitės visavertiškai. Maisto racione didžiąją dalį turėtų užimti grūdinės kultūros, vaisiai ir daržovės. Nepamirškite kalcio ir vitamino D, magnio, bei B grupės preparatų, taip pat nakvišų aliejaus. Venkite riebaus, aštraus maisto.
· Reguliariai tikrinkite sveikatą. Su savo gydytoju turite aptarti, kaip dažnai jums turi būti atliekama mamograma, onkocitologinis tepinėlis, cholesterolio kiekio nustatymas ir kiti tyrimai.
· Šeimos narių pagalba. Geriausias būdas išvengti problemų – apie jas kalbėtis. Pasistenkite su artimais žmonėmis aptarti, kas jus vargina, skaudina ir neramina, papasakokite apie savo savijautą ir negalavimus. Bendravimas sustiprins jūsų ryšį su artimaisiais, o kartu visiems padės suprasti vienas kitą.
Kai paprastos priemonės neefektyvios ar nepakankamai veiksmingos, jus vargina sunkūs klimakteriniai simptomai, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad, įvertinęs negalavimus, funkcinius ir fizinius pokyčius, skirtų pakeičiamąją hormonų terapiją ar kitų reikalingų vaistų.
· Vazomotoriniai simptomai (karščio pylimai, gausus prakaitavimas, širdies plakimai ir kt.)
Karščio pylimai yra dažniausiai pasitaikantis ir labiausiai varginantis klimakterinio laikotarpio simptomas. Jis jaučiamas kaip karščio banga, išplintanti po visą kūną, bet labiausiai jaučiamas veido ir krūtinės srityse. Dažniausiai trunka nuo 30 sekundžių iki kelių minučių. Kartais karščio pylimai susijęs su gausiu naktiniu prakaitavimu, tai lemia prastą miegą, dažnus prabudimus ir blogą savijautą bei nuovargį dienos metu.
· Širdies ir kraujagyslių ligosŠirdies ir kraujagyslių ligos moterims prasideda maždaug 10 metų vėliau negu vyrams dėl moksliniais tyrimais įrodyto estrogenų apsauginio poveikio. Tačiau klimakteriniu laikotarpiu dėl sumažėjusio estrogenų kiekio šios apsaugos netenkama, ir rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja.
· Kaulų masės mažėjimas
Osteoporozė – tai kaulų liga, kuriai būdingas kaulų masės mažėjimas, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Apskaičiuota, kad antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžimas ištinka vieną iš dviejų moterų. Kaulų tankis moterims pradeda mažėti apie 40-tuosius gyvenimo metus, tačiau daugiausia mažėja klimakteriniu laikotarpiu dėl kartu veikiamų amžiaus nulemtų ir hormoninių pakitimų. Osteoporozė dažnai vadinama „tyliąja liga”, nes kaulų retėjimas dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Moteris gali nežinoti, kad serga osteoporoze, iki netikėto kaulo lūžio. Ypač pavojingi yra šlaunikaulio kaklelio, stuburo lūžiai, nes tokios traumos ilgam prikausto prie lovos.
· Šlapimo nelaikymas ir lytinė funkcija
Dėl makšties ir šlaplės elastingumo sumažėjimo moteris gali jausti dažną staigiai užeinantį norą šlapintis, lydimą nevalingo pasišlapinimo, nespėjus nubėgti iki tualeto ar pasišlapinimo kosint ar juokiantis. Taip pat klimakteriniu laikotarpiu dažnai dėl makšties sausmės, niežulio, sukelto estrogenų sumažėjimo, iškyla poros lytinių santykių problemų.
· Svorio didėjimas
Svorio padidėjimas klimakteriniu laikotarpiu dažnai yra susijęs su hormonų pokyčiais, tačiau amžius ir gyvenimo būdas šiuo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį konstitucijos pokyčiams. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, gausus riebaus, kaloringo maisto vartojimas – pagrindiniai svorio priaugimo veiksniai. Svorio padidėjimas nėra jau toks nekaltas veiksnys, nes gali sukelti sveikatos sutrikimų. Antsvoris didina cholesterolio kiekio bei arterinio kraujo spaudimo padidėjimo ir insulino rezistentiškumo galimybę, tai gali paskatinti 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymą. Taip pat šie minėti veiksniai padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu.
Klimaksas nėra liga, tačiau tam tikros medikamentinės ar kitos priemonės gali pagerinti moters savijautą šiuo gyvenimo tarpsniu, padėti jai išlikti labiau pasitikinčiai savimi ir sustiprinti santykius šeimoje.
Dauguma klimakterinio laikotarpio negalavimų yra trumpalaikiai, todėl prisiminkite šiuos paprastus patarimus ir gyvenkite visavertį gyvenimą:
· Susidorokite su karščio pylimais. Pirmiausia išsiaiškinkite, kas dažniausiai jums sukelia šį nemalonų pojūtį. Daugumai moterų tai alkoholiniai ar kiti karšti gėrimai, aštrus maistas, buvimas šiltoje ar karštoje patalpoje. Venkite jūsų organizmą erzinančių dalykų, reguliariai mankštinkitės, renkitės plonesniais drabužiais. Jeigu tai nepadės, rekomenduojama pabandyti maisto papildus. Nuo seno yra žinomas kekinės blakėžudės (lot. Cimicifuga racemosa) poveikis karščio pylimams, taip pat ji švelniai ramina, atpalaiduoja spazmus.
· Sumažinkite lytinių santykių diskomfortą. Vartokite vietines priemones – estrogenų preparatus (kremus, žvakutes, žiedus ir kt.) ar lubrikantus. Išliekantis lytinis aktyvumas turi teigiamos įtakos tiek jūsų organizmui, tiek poros santykiams.
· Gerai išsimiegokite. Dienos metu venkite gausiai vartoti kofeino turinčių gėrimų, fizinio aktyvumo prieš miegą. Daugumai moterų labai teigiamai veikia įvairūs atpalaiduojamieji pratimai.
· Stiprinkite dubens dugno raumenis. Specialūs pratimai, vadinami Kegelio pratimais, padeda išvengti šlapimo nelaikymo. Juos reikia atlikti reguliariai, tris kartus per dieną, poveikis pastebimas po 3–4 mėnesių.
· Meskite rūkyti. Rūkymas didina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, osteoporoze, vėžiu ir kt. Taip pat jis gali dažninti karščio pylimus.
· Reguliariai sportuokite. Tik 30 minučių fizinio aktyvumo kasdien ne vien padeda išvengti širdies ligų, bet ir mažina riziką susirgti cukriniu diabetu, osteoporoze ir kitomis ligomis, susijusiomis su amžiumi. Taip pat fizinis aktyvumas mažina stresą.
· Maitinkitės visavertiškai. Maisto racione didžiąją dalį turėtų užimti grūdinės kultūros, vaisiai ir daržovės. Nepamirškite kalcio ir vitamino D, magnio, bei B grupės preparatų, taip pat nakvišų aliejaus. Venkite riebaus, aštraus maisto.
· Reguliariai tikrinkite sveikatą. Su savo gydytoju turite aptarti, kaip dažnai jums turi būti atliekama mamograma, onkocitologinis tepinėlis, cholesterolio kiekio nustatymas ir kiti tyrimai.
· Šeimos narių pagalba. Geriausias būdas išvengti problemų – apie jas kalbėtis. Pasistenkite su artimais žmonėmis aptarti, kas jus vargina, skaudina ir neramina, papasakokite apie savo savijautą ir negalavimus. Bendravimas sustiprins jūsų ryšį su artimaisiais, o kartu visiems padės suprasti vienas kitą.
Kai paprastos priemonės neefektyvios ar nepakankamai veiksmingos, jus vargina sunkūs klimakteriniai simptomai, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad, įvertinęs negalavimus, funkcinius ir fizinius pokyčius, skirtų pakeičiamąją hormonų terapiją ar kitų reikalingų vaistų.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę